Tėvų bučinys vaikui į lūpas: kada meilės išraiška virsta riba, kurios negalima peržengti?

Komentatorių nuomonės išsiskyrė. Vieni mamą smerkė ir aiškino, jog peržengiamos asmeninės vaiko ribos, kiti tvirtino, jog tai – natūrali mamos ir vaiko artumo ir meilės išraiška.

Savo „Facebook“ paskyroje apie tai nuomonę išsakė ir seksologas-porų terapeutas Jokūbas Bartkūnas. Jam leidus, komentaru dalinasi ir 15min Gyvenimas.

„Ką rodo praktika? Trumpas bučinys į lūpas tarp tėvų ir mažo vaiko pats savaime nėra laikomas psichologine ar seksualine žala. Nėra įrodymų, kad toks elgesys savaime sukeltų traumą ar turėtų neigiamų pasekmių vaiko raidai. Kai kuriose šeimose tai yra įprasta meilės išraiška, kitose – visiškai nepriimtina. Vis dėlto, sakyčiau, svarbus yra vaiko amžius ir jo ribos.

Shutterstock nuotr./Mama bučiuoja vaiką

Iki maždaug 3–5 metų vaikai fizinį artumą dažniausiai suvokia labai paprastai – kaip saugumą, meilę ir prisirišimą. Šiame amžiuje trumpas bučinys į lūpas nėra neįprastas, jei jis kyla natūraliai ir vaikas jaučiasi gerai.

Augant vaikui, ypač mokykliniame amžiuje, pradeda formuotis aiškesnis privatumo ir kūno ribų supratimas. Tuomet svarbu stebėti patį vaiką. Jei jis nebenori bučiuotis į lūpas, jo pasirinkimą reikėtų gerbti be jokio spaudimo ar kaltinimo.

Paauglystėje dauguma specialistų jau rekomenduotų pereiti prie kitų artumo formų – apkabinimų, bučinių į skruostą ar kaktą. Tai labiau atitinka besiformuojantį paauglio savarankiškumą ir asmenines ribas.

Kalbant apie mamą ir tėtį, čia esminio skirtumo nėra, nors diskusijose po minėtu video mačiau, kad kai kurie traktuoja labai skirtingai, ir sako, kad tėčiui reikėtų rinktis aštresnes artumo forma.

Jei situacija identiška, mokslas neteigia, kad mamos bučinys į lūpas būtų savaime priimtinesnis nei tėčio. Tačiau visuomenėje egzistuoja skirtingi stereotipai – tėčio elgesys dažniau interpretuojamas įtariai, nors vien dėl lyties tam nėra mokslinio pagrindo.

Vertinamas turėtų būti ne tėvo ar mamos lytis, o elgesio pobūdis, vaiko savijauta, ribų paisymas ir bendras santykių kontekstas.

Mano, kaip seksologo, rekomendacija būtų gana paprasta. Nors trumpas bučinys į lūpas mažam vaikui pats savaime nėra laikomas žalingu, dažniausiai naudingiau ugdyti kitus artumo būdus nuo pirmųjų gyvenimo dienų.

Apkabinimai, bučiniai į kaktą ar skruostą taip pat perteikia meilę, bet kartu padeda aiškiau formuoti vaiko supratimą apie kūno ribas ir sutikimą. Taip pat sveikiau iš higieninės pusės.

Svarbiausia taisyklė – vaikas niekada neturėtų būti verčiamas bučiuotis ar kitaip rodyti fizinio artumo, jei to nenori. Būtent pagarba vaiko riboms yra vienas svarbiausių sveikos psichologinės ir seksualinės raidos veiksnių.