„Meilė porcelianui atsirado dar vaikystėje. Be galo mėgau menus, o ir mama turėjo keletą porceliano figūrėlių, kurios man, vaikui, paliko didelį įspūdį. Persikeldama iš gimtojo miesto Radviliškio studijuoti į Vilnių pasiėmiau ne keptuvę, o būtent jas – figūrėles“, – juokdamasi priduria pašnekovė.
Hobis, virtęs galerija
Tik vėliau, kai leido finansinės galimybės, pašnekovė pradėjo rinkti porcelianines balerinas. Ne dėl to, kad troško būti kolekcioniere, o vien dėl grožio: „Kolekcioniere savęs nelaikau, greičiau – kaupine, kaip juokaudama mėgsta sakyti mano šeima. Bet ką jau padarysi, kai negali atsispirti grožiui. O balerinų figūrėlės tokios ir yra – ypatingai nuostabios. Galbūt dėl vaikystės svajonės būti balerina.“
Irena juokaudama sako, kad Porceliano galerija, įsikūrusi Panevėžio rajone, atsirado visiškai netikėtai. Pilni namai buvo porceliano, o šeimai, galiausiai, pabodo, tad paklausta, kur dės visą šį sukauptą grožį, Irena sugalvojo išeitį: „Leptelėjau, kad atidarysiu muziejų, nors iš tikrųjų jo neplanavau. Tačiau vyras jau keletą metų buvo atidaręs aviacijos muziejų, turėjome dideles patalpas, tad po kurio laiko rimtai susimąsčiau.“
Laisvų patalpų, kurias Covid-19 pandemijos metu reikėjo įveiklinti, buvo begalė. Tad galiausiai tuščios erdvės paskatino atidaryti Porceliano galeriją, kurioje savo vietą atrado visos ilgus metus rinktos nuostabaus grožio balerinos, porcelianiniai indai ir kiti gaminiai. Pašnekovė sako pandemijos laikotarpį kartu su vyru išnaudoję darbui galerijos patalpoms įrengti. O tai netgi padėjo išvengti įtampos, nerimo ir depresijos, juk laikotarpis visiems buvo išties sunkus.
Po 9 mėnesių atidaryta galerija gyvuoja jau 4 metus, o porceliano gaminių stiliaus įvairovė apima baroką, klasicizmą, ampyrą, artdeco ir kitus stilius. „Nėra galimybės parodyti visko, o dukra architektė sako, kad eksponatų lentynose išdėliota gerokai per daug, tačiau žmonėms patinka, tad aš nieko ir nekeičiu“, – juokiasi Irena.
Ateities planai – teminės ekspozicijos
Šiuo metu Porceliano galerijoje lankytojai gali pasigrožėti daugiau nei 1000 eksponatų, o didelis dėmesys skirtas balerinoms, juk šiemet Lietuvos baletas mini 100 metų sukaktį. „Norėjome ne tik pagerbti balerinas, bet ir parodyti mano meilę joms. Iš viso porcelianinių gaminių yra 3000, tačiau trūksta vietos juos visus parodyti. Kai kurios ekspozicijos yra itin didelės, reikalaujančios dar didesnių patalpų, kurių, deja, šiuo metu neturime. Tačiau kolekciją nuolat atnaujiname, pakeičiame, kad lankytojai galėtų pasigrožėti“, – pasakoja pašnekovė.
Po daugybės metų patirties Irena jau yra išlavinusi žvilgsnį pastebėti detales, juk būtent jos išduoda kokybę, meistrą, pripažintą pasaulyje manufaktūrą: „Visgi pastebiu, jog moderniame stiliuje vyrauja mažiau detalių. Anksčiau meistrai įdėdavo daugiau kruopštaus ir atidaus darbo – derindavo gaminių spalvas, dekoruodavo įvairiomis detalėmis, o šiuolaikiniame porceliane to nėra.“
Šiais laikais, anot jos, žmogaus rankų darbas yra vertinamas visiškai kitaip, o meistrai negali daug laiko skirti vienam gaminiui, juk šiandien porcelianas yra populiarus, akį džiuginantis ir teigiamas emocijas sukeliantis menas, kurį nori sau leisti kiekvienas žmogus. Tad lengvesnė gamyba ir mažiau detalių reiškia pigesnį ir visiems prieinamą produktą.
Tačiau porcelianas žmonėms patinka. Irena tuo įsitikinusi. Juk lankytojai išeina nudžiugę, emociškai pakylėti ir dvasiškai praturtėję. „O mūsų kasdienybėje taip trūksta džiaugsmo ir pirmų kartų. Džiaugiuosi, kad žmonės užsuka, domisi ir klausinėja, o ateityje turiu idėją rengti temines ekspozicijas ir parodyti žmonėms visą paslėptą grožį“, – šypsodamasi ateities planais dalijasi Irena.
