Tai pirmoji vieta Lietuvoje, kurioje taikoma integruotų judesių metodika, skirta žmonėms su negalia. Čia baltą kimono užsivilkęs sportininkas nėra apibrėžiamas diagnoze – jis mokosi judėti, pasitikėti ir iš naujo patikėti savimi.
Metodika, jungianti kūną ir emocijas
Gintaras Kazilionis, „I-Karate-Global“ federacijos atstovybės Lietuvoje vadovas, pabrėžia, kad karate – tai Rytų filosofija paremtas menas, padedantis geriau pažinti savo kūną. Nuo 2021 metų pradėję dirbti su žmonėmis, turinčiais negalią, treneriai pastebėjo stulbinančius pokyčius.
„Žmonės keičiasi: jie susikoncentruoja, įstato save į rėmus, tampa susikaupę. Mes dirbame pagal Belgijoje sukurtą „ICP Move“ metodiką, kuri remiasi spalvų ir piktogramų junginiu. Tai leidžia sujungti kognityvinę ir fizinę sistemas“, – pasakoja Laura Kazilionė.
Pasak jos, nesvarbu, kokią negalią asmuo turi, spalvų atpažinimas kartu su judesiu suteikia laimės pojūtį ir suvokimą: „Aš gebu tai padaryti“.
Treneriai pripažįsta, kad pradžia tėvams dažnai būna sunki dėl patirtų ankstesnių nusivylimų. „Dažniausiai girdime nuogąstavimus, kad jų vaiko niekur nepriima, kad jis nieko nesugeba. Mes kuriame priešingą jausmą“, – sako G.Kazilionis.
Ieva: „Drąsa – tai veikti nepaisant to, kad bijai“
Viena iš klubo narių, neregė Ieva, į karatė atėjo visiškai atsitiktinai, paskatinta draugės. Nors ją visada žavėjo Rytų filosofija, mergina prisipažįsta netikėjusi, kad kas nors ją priims į tokį sportą.
„Iš pradžių buvo nedrąsu – nepažįstami žmonės, neįprasti judesiai, jaučiausi nesportiška. Tačiau draugiška aplinka yra tai, kas mane čia laiko“, – sako Ieva.
Drąsa nereiškia nebijoti, drąsa – tai veikti, nepaisant to, kad bijai.
Šiandien ji džiaugiasi sustiprėjusia pusiausvyra ir ištverme. Be karatė, Ieva užsiima keramika – lipdo indus, o tai jai veikia kaip terapija, padedanti pajusti formą ir ramybę.
Kitiems, svarstantiems apie sportą, Ieva turi paprastą patarimą: „Jei pabandysit – nieko neprarasit. Svarbu atrasti sau tinkamą veiklą ir palaikančią kompaniją. Drąsa nereiškia nebijoti, drąsa – tai veikti, nepaisant to, kad bijai.“
Kaja: „Neteisūs buvo tie, kurie man neleido galėti“
Kaja, turinti judėjimo negalią, sako, kad ne ji atėjo į „Kamuido“, o „Kamuido“ atėjo pas ją. Kai treneriai apsilankė jos namuose, smalsumas kovojo su baime vėl būti atstumtai.
„Už smalsumą stipresnė buvo baimė, kad ir vėl eilinį sykį man pasakys, jog ši veikla ne man. Nedaug trūko, kad tą vakarą būčiau praleidusi užsidariusi savo kambaryje“, – prisimena mergina.
Tačiau trenerių tikėjimas ja tapo lūžio tašku. „Šis sportas man tapo įrodymu, kad aš galiu. Ne šiaip – žinojimu – o tvirtu galėjimo įrodymu. Todėl treniruotės įtraukė taip, kad treniravausi neskaičiuodama laiko ir negailėdama savęs.“
Kaja neseniai dalyvavo savo pirmose varžybose. Jaudulys prieš teisėjus jai buvo maža kaina už tą nepaprastą jausmą, kurį suteikia startas.
Kiekvienas žmogus su negalia žino, kad gali daug daugiau, nei atrodo kitiems.
Merginos žinutė aplinkiniams aiški: „Neįmanomų dalykų nebūna. Kiekvienas žmogus su negalia žino, kad gali daug daugiau, nei atrodo kitiems.“
Teisėjos žvilgsnis: „Negalia atsitraukia“
Laima Stankeviča, „Kamuido“ klubo narė ir teisėja, į veiklą su neįgaliaisiais įsitraukė pamažu – iš pradžių padėdama transportuoti sportininkus į varžybas užsienyje. Tapusi „akimis“ ir „ausimis“ kitiems, ji taip pat susižavėjo judesio praktika ir jau trečius metus teisėjauja.
„Matau, kaip vaikai auga. Jiems ypatingai svarbu išvažiuoti iš namų, būti šio pasaulio dalimi. Nors dauguma nemoka užsienio kalbų, jie turi universalią emocinę kalbą – susidraugauja ir palaiko vieni kitus“, – pastebi Laima.
Ji mato, kaip su kiekvienomis varžybomis judesiai tampa drąsesni: „Atrodo, kad ta negalia atsitraukia. Jie fiziškai ir emociškai tvirtėja, gerėja koordinacija.“
Didžiausia kova čia vyksta ne su priešininku, o su pačiu savimi.
Laima neslepia, kad kartais susiduria su skeptišku požiūriu iš kitų karate meistrų, tačiau ji neabejoja šios veiklos verte. „Didžiausia kova čia vyksta ne su priešininku, o su pačiu savimi. Išdrįsti ateiti, išdrįsti pabandyti, išdrįsti pralaimėti ir vėl nepalūžti – tai yra tikroji karatė.“
Judėjimas, kuris plinta
Šiandien karatė klubo „Kamuido“ žinia plinta ne tik Vilniuje, bet ir per visą Lietuvą. Sportas pritaikomas turintiems intelekto, fizines, klausos, regos, kompleksines, psichosocialines negalias.
Sportas suteikia jėgų kovoti svarbiausią gyvenimo kovą – už savo teisę būti matomam, pajėgiam ir laimingam.
Kaip sako klubo įkūrėjai ir nariai, sportas galbūt neišgydys negalios, bet jis vienareikšmiškai praskaidrina gyvenimą ir suteikia jėgų kovoti svarbiausią gyvenimo kovą – už savo teisę būti matomam, pajėgiam ir laimingam.
