Žilvinas Pekarskas: tikroji žurnalistika – tai ne vien tekstai, o pilietinė laikysena ir veiksmas

– Kas tau yra tikroji žurnalistika?

– Mano supratimą apie žurnalistiką formavo žurnalistė ir rašytoja Gintarė Adomaitytė ir jos suburtas Jaunųjų korespondentų universitetas (JKU). Mokyklos laikais skaitydavau Gintarės publikacijas vaikiškoje spaudoje, taip pat didžiuosiuose laikraščiuose – apie mūsų tautinį identitetą, tautines mažumas, gyvenančias Baltarusijoje ir kitose šalyse. Todėl man labai pasisekė, kad kartu su daugybe kitų šiuo metu žinomų žiniasklaidos darbuotojų (Jurga Tvaskienė, Marius Laurinavičius, Marius Ivaškevičius, Andrius Vaitkevičius, Margarita Alper, Daiva Ulbinaitė ir kt.) ne tik klausėmės profesionalų paskaitų Atgimimo laikotarpiu, bet ir vykdavome į ekspedicijas lietuvių salose: kalbindavome žmones, juos fotografuodavome, nuveždavome jiems lietuviškos spaudos. Jono Basanavičiaus tėviškėje, pamenu, sodinome ąžuoliukus. Kitaip tariant, Gintarė įskiepijo, kad žurnalistika – tai ne tik straipsnių rašymas, bet ir aktyvi veikla, pilietinė pozicija bandymas keisti pasaulį.

– Kodėl pasirinkai šios srities žurnalistiką?

– Esu dirbęs daugybėje žurnalistikos sričių. Vedžiau Kultūros laidą Lietuvos televizijoje, tiesiogines Aktualijų laidas Lietuvos radijuje, buvau pirmasis žurnalo „Žmonės“ ir naujienų portalo 15min redaktorius. O kiek anksčiau esu dirbęs žurnaluose „Ausis“, „Nuo...iki“. Dabar esu automobilinės rubrikos GAZAS.LT redaktorius portale 15min. Bendras visų mano minėtų sričių vardiklis – pažinimo džiaugsmas, galimybė semtis žinių ir gyvenimo išminties iš šviesulių: Nacionalinės premijos laureatų, pasaulinio garso kosmonautų, mokslininkų, pasaulinio garso lenktynininkų, visuomenės veikėjų.

Man taip pat labai svarbus darbo kokybės įvertinimas. O būtent geras vardas dažnai atveria duris ten, kur taip lengvai nepatenkama. Pavyzdžiui, maestro Vytautas Kernagis būtent laidos „Kultūra“ vedėjui davė paskutinį savo interviu. Tokios akimirkos – neįkainojamos.

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Žilvinas Pekarskas

– Ar gali prisiminti atvejį, kai tavo darbas tiesiogiai prisidėjo prie pokyčio – įstatymo, tyrimo ar viešo sprendimo?

– Buvo tokių atvejų ir ne vienas. Tačiau juos labiau vadinčiau kolektyvinio 15min žurnalistų veikimo rezultatu, o ne mano vieno. 2009 m., pačioje 15min istorijos pradžioje, su kolega Arūnu Ivaškevičiumi (jis – didis gyvūnų mylėtojas), reaguodami į šuniui Pipirui įvykdytą egzekuciją, nusprendėme neapsiriboti vien publikacijomis. Visa redakcija surėmė pečius ir 2009 m. lapkričio 26 d. prie Seimo surengėme pilietinę akciją „Smurtui prieš gyvūnus – Ne!“. Su savo augintiniais susirinko daugybė žmonių. 15min redakcijos darbuotojų iniciatyva socialiniame tinkle „Facebook“ buvo sukurtas šuniuko Pipiro įstatymo pataisas palaikantis puslapis.

Renginys buvo didelis ir įspūdingas, Seime Dangutė Mikutienė įregistravo BK pataisą. Ja siūlyta griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais. Projekte buvo siūloma gyvūnų skriaudėjus bausti ne tik viešaisiais darbais ar pinigine bauda, bet ir laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Rezultatas – šuniui Pipirui egzekuciją įvykdęs S.Beniukas buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. O mes garsiai pasakėme, kad smurtas prieš gyvūnus savo esme niekuo nesiskiria nuo smurto prieš žmones, todėl smurtautojai turi žinoti, kad už savo veiksmus bus ne tik pasmerkti visuomenės, bet ir atsakys pagal įstatymą.

Skaitykite Žilvino Pekarsko parengtus straipsnius:

„Žurnalistika mato daugiau“ tai turinio skiltis, kuri yra projekto „Tikra žurnalistika atneša tikrus pokyčius“ dalis.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas – skirta 700 000 Eur.