Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 20d. 15:54

Žmogaus teisių apžvalgininkas S.Bartulis: ar po naujų Seimo rinkimų LGBTQ situacija Lietuvoje pagerės?

Vilniuje rengiamos LGBT eitynės už lygybę
Valdo Kopūsto / 15min nuotr. / Vilniuje rengiamos LGBT eitynės už lygybę

Lietuva laikoma viena homofobiškiausių Europos sąjungos valstybių. Nors apie LGBTQ bendruomenės teises kalbama vis daugiau, pasiekti realių pokyčių – itin sunku. Žmogaus teisių apžvalgininko Simono Bartulio teigimu, per pastaruosius kelis dešimtmečius LGBTQ situacija šalyje ne ką tepasikeitė. Visgi, galbūt permainų atneš naujo Seimo rinkimai?

Lietuva nepriklausoma jau 30 metų. Pasak S.Bartulio, vos tik iškovojus nepriklausomybę, tos pačios lyties vyrų santykiai dar vis buvo kriminalizuojami. LGBTQ asmenys buvo engiami ne tik įstatymų, bet taip pat ir visuomenės bei institucijų – tokiems asmenims nebuvo garantuota jokia apsauga. S.Bartulio teigimu, dabar situacija kiek geresnė, bet LGBTQ vis dar susiduria su daug iššūkių.

„Jau pasiekėme kelis postūmius: apsaugą nuo diskriminacijos darbo rinkoje, įstatymus prieš neapykantos kalbą orientacijos pagrindu. Dauguma šių pokyčių atėjo, nes įstojome į ES. Tad Lygių Galimybių įstatymas tikrai daug padėjo.

Visgi pozityvių įstatymų nuo 2004 metų realiai nebuvo. Vis dar yra diskriminuojamos tos pačios lyties šeimos – joms neleidžiama įteisinti santykių, kaip tai gali heteroseksualios poros. Vis dar diskriminuojami translyčiai asmenys, kuriems dokumentai keičiami tik teismų pagalba. Kai kuriais atvejais situacija netgi pablogėjo. Praėjusį dešimtmetį buvo priimtos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo pataisos, kurios iš pradžių tiesiogiai, vėliau – užslėpčiau cenzūruoja LGBTQ draugišką turinį medijose“, – sako S.Bartulis.

Asmeninio albumo nuotr./Simonas Bartulis
Asmeninio albumo nuotr./Simonas Bartulis

LGBTQ situacija Lietuvoje vis dar prasta

Pasak S.Bartulio, dabar išpuolių prieš LGBTQ asmenis pasitaiko rečiau, ir jau nėra taip keista gatvėje pamatyti tos pačios lyties porą. Tačiau absoliuti dauguma visuomenės nepalaiko LGBTQ asmenų teisių tuoktis, sudaryti partnerystę, keistis lytinę tapatybę. S.Bartulio teigimu, nors situacija švelnesnė, absoliutūs skaičiai vis dar – abejingi ir negatyvūs.

„Kai kurie pokyčiai pasiekti per teismų sistemą. Europos Teisingumo Teismas nusprendė, kad net neturint teisės tuoktis / sudaryti partnerystę, tos pačios lyties partneriai toje pačioje šalyje gali gyventi kartu, net jei vienas iš jų – ne ES pilietis. Tai didelis laimėjimas Lietuvos, Lenkijos tos pačios lyties poroms.

Taip pat Lietuvos KT pasisakė prieš šeimos koncepciją, grįstą išskirtinai santuokos pagrindu. Tai suteikia vilties, kad bent teismai nepriims grynai mažoritarinių sprendimų ir gins mažumas.

Deja, kartais pamirštama, kad net turėdami įstatymus, juos turime užtikrinti ir vykdyti. Šiuo metu neapykantos nusikaltimai yra labai retai rimtai tiriami. Galima klausti, kas iš to, kad įstatymą turime, jeigu jis yra nevykdomas konkrečiai visuomenės grupei apsaugoti?“, – svarsto S.Bartulis.

Didėjantis „Baltic Pride“ populiarumas – teigiamas posūkis

„Baltic Pride“ eitynėse pirmą kartą dalyvavo vos keli šimtai žmonių, o pastarąjį – tūkstančiai. Pasak S.Bartulio, didėjantis eitynių populiarumas parodo kelis gerus dalykus.

„Vykstant pirmosioms eitynėms tikriausiai buvo ir daugiau LGBTQ žmones palaikančiųjų, bet bijančių eitynėse dalyvauti. Kaip nebijosi – žmonės buvo pasiruošę fiziškai pulti dalyvius, tai darė net Seimo nariai. Iki tol nebuvo LGBTQ bendruomenės palaikymo precedento. Galbūt taip pat sumažėjo nuomonės neturinčių asmenų, ir jie prisijungė arba prie palaikančiųjų, arba prie oponentų. Visgi „Baltic Pride“ esmė ir yra kelti viešas diskusijas, kurių metu išgirdę argumentus galima apsispręsti, į kurią pusę palinkti.

Prieš dešimt metų labiau nei dabar galiojo toks dvigubas „gero vs. blogo homoseksualo peizažas“. Geras – tas kuris gyvena tyliai, nesiviešina. Kitaip sakant, iš dalies nesipriešina egzistuojančiai neteisybei vardan savo ramybės. Blogas – aktyvistas, intrigantas, propagandininkas ir t. t. Prieš dešimt metų eitynėse pasirodyti žmonės nedrįso, nes bijojo ne tik atskleisti savo tapatybę, bet dar ir savo „angažuotą“ nuomonę.

Dabar eitynėse dalyvauti nebėra kažkas tokio baisaus – vien dėl dalyvavimo niekas baisiu aktyvistu nebelaiko. Ta blogo ar gero LGBTQ žmogaus dichotomija apskritai yra kruopščiai kurta homofobų, o „Baltic Pride“ tikrai pradėjo nuo jos atsispirti“, – sako S.Bartulis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Akimirka iš „Baltic Pride“ 2019 eitynių
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Akimirka iš „Baltic Pride“ 2019 eitynių

Lietuva – Europos sąjungos sąrašo dugne

Kalbėdamas apie LGBTQ teises Europos kontekste, S.Bartulis teigia, kad mes priklausome mažumai ES valstybių, kuriose tos pačios lyties poroms nėra jokio teisinio pripažinimo. „Rainbow Europe“ indeksas, kuris matuoja teises ir laisves šiais aspektais, Lietuvą kasmet nubloškia į sąrašo galą.

„Žinoma, jeigu lyginsime su valstybėmis kaip Rusija – mūsų padėtis yra geresnė. Palyginti su Lenkija, bent dabar atrodo, kad padėtis Lietuvoje arba neblogėja, arba blogėja ne taip sparčiai. Tačiau žvelgiant į apklausas, net ir Lenkijoje tos pačios lyties poros ar LGBTQ bendruomenė susilaukia daugiau palaikymo visuomenėje. Nors per daug neiškrentame iš konteksto aplink mus, atsiliekame ir nuo daugelio Centrinės Europos valstybių, pavyzdžiui, nuo Estijos.

Aš manyčiau, kad homofobija Lietuvoje tikrai dar vis stipriai reiškiasi. Vien remiantis savo patirtimis galiu pasakyti, kad vos viešai prabilus LGBTQ tema, galima tikėtis keiksmų, netgi grasinimų. Dar dabar pasitaiko išpuolių prieš homoseksualias poras. Ar tų užpuolimų galima tikėtis mažiau nei prieš 20 metų? Taip, žinoma. Ar tai reiškia, kad homofobijos nebėra? Tikrai ne“, – teigia žmogaus teisių apžvalgininkas.

Niekas nėra užpuolamas, nieko neišsižada tik dėl jo heteroseksualumo, ir niekam nesiūlys dujų kameros, jei šis šnekės apie savo skirtingos lyties partnerį.

Homofobija – ne tik smurtas

Pasak S.Bartulio, norint analizuoti homofobiją, reikia žiūrėti ne tik į pavienį smurtą, bet ir dvigubus standartus bei nusiteikimą prieš LGBTQ asmenis. Žmogaus teisių apžvalgininko teigimu, niekas nėra užpuolamas, nieko neišsižada tik dėl jo heteroseksualumo ir niekam nesiūlys dujų kameros, jei šis šnekės apie savo skirtingos lyties partnerį. Homoseksualiems asmenims tai – kasdienybė.

„Situacija, manau, dar blogesnė, žiūrint į translyčių asmenų teises. Jie tiesiog neturi visų teisinių galimybių būti savimi ir gauti reikiamus dokumentus. Žmonės atrodo vienaip, bet dokumentą parduotuvėje ar kitur duoda į save nepanašų vien todėl, kad kažkam atsirado noras kontroliuoti jų išvaizdą ir lyties išraišką“, – sako S.Bartulis.

Ar naujo Seimo rinkimai atneš permainų?

Naujo Seimo rinkimai jau čia pat – ar jie atneš permainų, kalbant apie LGBTQ asmenų teises? S.Bartulis išlieka skeptiškas.

„Pernai turėjau daugiau vilties: LGBTQ klausimai buvo neatsiejama Prezidento rinkimų kampanijos dalis, ir tai buvo sunkiai pasiektas aktyvistų bei žurnalistų laimėjimas. Tačiau dabar šita tema kalbama labai mažai, tai daro tik atskiros partijos. Viena vertus, žinoma – yra ir kitų svarbių temų. Kita vertus, mums jau dešimtis metų liepia „palaukti“ ant atsarginių suolelio, bet niekada nepasako, kada jau bus „padoru“ prašyti teisių.

Deja, žiūrint į TS-LKD ir LVŽS populiarumą baiminuosi, kad po Seimo rinkimų situacija gali blogėti. Vengrijoje ir Lenkijoje po rinkimų imtasi drausti lyties keitimą, to bijau ir aš, ypač, kadangi tai jau yra bandę daryti įtakingi TS-LKD Seimo nariai, kaip L.Kasčiūnas.

Taip pat baiminuosi, jog bus toliau stumiama alternatyva partnerystėms – bendro gyvenimo tipo įstatymai – kurie neduos norimo progreso, bet užkirs kelią partnerystėms. Jeigu būčiau optimistas, po rinkimų norėtųsi matyti bent tris permainas: lengvas dokumentų keitimas translyčiams asmenims, Nepilnamečių apsaugos įstatymo redagavimas ir tos pačios lyties partnerysčių įteisinimas“, – dėsto S.Bartulis.

Partijų rinkiminiai pažadai – būdas pritraukti daugiau balsų?

Yra grupė partijų, kurios akivaizdžiai naudojasi LGBTQ teisių retorika gerinti savo įvaizdžiui, bet tikrai nėra pro-LGBTQ.

Kai kurios partijos jau dabar kalba apie tai, kaip prisidės prie LGBTQ bendruomenės gerovės kūrimo. Ar į tokius pareiškimus reikėtų žiūrėti kaip į realius pažadus, ar kaip į siekį nusigvelbti LGBTQ bendruomenės ir jaunimo balsų? Pasak S.Bartulio, yra grupė partijų, kurios akivaizdžiai naudojasi LGBTQ teisių retorika gerinti savo įvaizdžiui, bet tikrai nėra pro-LGBTQ.

„Čia yra ir Zuoko muškietininkų partija, kartais su tuo flirtuoja TS-LKD, pasitelkdami savo narius, kurie matomi kaip liberalesni. Yra partijų, kurios oficialiai pasisako už LGBTQ teises, kaip Liberalų sąjūdis, Laisvės partija. LSDP taip pat pasisako už LGBTQ teises, tačiau dar praėjusioje savo kadencijoje vykdė labai maišytą politiką mūsų atžvilgiu: vienas žingsnis į priekį su keliais progresyviais Seimo nariais ir du žingsniai atgal su savo vadovybe.

LSDP problema – baimė prarasti elektoratą, kuris arba neturi nuomonės šia tema, arba turi neigiamą. Tai reiškia, kad LSDP politikai už LGBTQ teises pasisakys mažiau ir tyliau. Šiuo metu matomi teigiami pokyčiai, ypač su L.Gudžinsko kandidatūra ir net paties G.Palucko požiūriu. Tačiau jų sąraše vis dar yra homofobiškų veikėjų, kaip S.Čaplinskas, A.Kaluginas. Dabartinė LSDP rinkimų kampanija paprasčiausiai nėra įsibėgėjusi arba tyčia ramesnė, todėl labai sunku pasakyti, ar jie turės drąsią laikyseną Seime. Norėtųsi tikėtis, kad taip, nes ir mandatų LSDP turėtų turėti daugiau nei liberalų partijos.

Tad nenuostabu, jog LGBTQ bendruomenės balsai pasidalins tarp šių partijų, priklausomai nuo jų ideologijų kitais klausimais. Visgi aš išlikčiau skeptiškas beveik visų jų atžvilgiu: viskas priklausytų nuo koalicijos, jų partnerių, bei drąsos, kurios politikams tikrai trūksta žmogaus teisių klausimais“, – teigia S.Bartulis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Video

02:26
08:17
27:59

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką