Labiausiai jie bijo apsijuokti prieš partnerę. Tačiau, skirtingai nuo mūsų, jie tikrai lovoje nesigaluoja tokiomis mintimis: „O kažin, kaip aš atrodau? Velnias, kokios šlaunys storos... O, viešpatie, pamiršau kojas nusidepiliuoti!“ Keisčiausia, net pliktelėjęs ponulis su nukabusiu pilvu ir kreivomis kojytėmis, atvirtęs į horizontalią padėtį, pasijunta stamantriu gražuoliuku, kurio aistringų glamonių esą nepamirštų nė viena misė ir pupa.
Bet yra dalykėlių, dėl kurių jie irgi nerimauja. Turbūt nujaučiate – baisiausias jų baubas – kad gali nieko neišeiti. Kartais jie to taip bijo, kad labai skuba arba priešingai – ilgai tempia gumą, o galvoje mintys kaip plaktuku kala: kad tik viskas būtų gerai! O tuomet tikrai mažasis jų draugelis gali imti ir nebevykdyti komandų...
Na, minčių apie tai, kad, pamiršote iškepti vaikams kotletų ar iš valyklos pasiimti paltą, kad kaip tik dabar rodo tą gerą filmą, vyrų galvose tuo momentu tikrai nėra – o ir kam dviem tuo pačiu metu galvoti tą patį? Jie galvoja apie mus, savo brangiąsias – kaip mums suteikti malonumą... Intencija labiau nei sveikintina, bet kartais pravartu prisiminti, kad vertėtų nepersistengti.
Kodėl? Nes kartais, kai vyras įsijaučia ir iš visos širdies ima vykdyti numatytą planą pagal geriausius kokių dešimties pornofilmų scenarijus taip, kad dūmai iš ausų virsta, tai moteris pradeda galvoti: „Oho – puiku, bet ar jau į pabaigą? Ne. Vis dar ne. Dar vis ne. Ei, kada tai baigsis? Gal jau greit? Vis dar ne... Oi, paliktų jis mane ramybėje...“
Ne, mes ne piktos – bet yra vyrų, kurie stengiasi valandų valandas: kas tai ištvertų? Taigi, sakome – nepersistenkite ir negalvokite tiek daug apie tai, kad turite būti pats geriausias meilužis Visatoje. Mums tiks ir šiek tiek blogesnis. Juk svarbu ne kiekybė, o kokybė.
Vyrai – nepažinūs objektai, todėl neatspėsite, apie ką jie mąsto. Daugelis vyrų lovoje žino tą triuką: atitrauk dėmesį nuo damos, imk galvoti apie ką nors kita, jei nenori baigti per greitai. Tai tikrai suveikia!
Vienas vyriškis prasitarė, kad tomis akimirkomis turi pagalvoti apie ką nors liūdno: pavyzdžiui, apie tai, kad neseniai jų šunį pervažiavo kaimyno automobilis ar kad postą, kurio tikėjosi, bosas pasiūlė kolegai iš kito skyriaus. Svarbu galvoti apie bet ką, kas neturėtų jokių asociacijų su seksu, o tai, patikėkite, jiems nėra lengva.
Jei tokiu momentu įsibrautumėme į savo mylimųjų mintis, turbūt nusiviltumėme: nieko įdomaus jie negalvoja. Ir nieko dalykiško, kaip kad mes. Viskas kažkaip padrika, chaotiška, nekūrybiška: „Jau turbūt kokia pirma... Vėl neišsimiegosiu. Kažin kur telefonas? Užsistačiau skambutį, ar ne? Kažko gerklę kutena... Vėl koks virusas kabinasi.
Mmm... Koks gerumas... Mėgstu, kai ji tokia mieguista... Ir dar ant kilimo, prie židinio...Velnias! Ten vaikas varo į tualetą, ar man jau vaidenasi? Gal reikia lipti į lovą ir užsikloti? Mmm...ok, ak... Bet ji sukūdo kažkodėl, pilnesnė gi buvo. O kas ten šlama? Lietus? Vėl? Tai kam aš vakar mašiną ploviau... Mmm...ok, ak...“
