Toks spaudimas egzistuoja daugeliui žmonių. Ir jis gali privesti prie to, kad sutinksi rinktis atvirus santykius ne todėl, kad tikrai nori, o todėl, kad bijai pasirodyti „nesubrendusiu“ ar „tradiciniu“.
Kada atviri santykiai iš tikrųjų neveikia?
Poras konsultuojantis specialistas Chrisas Tompkinsas sako, kad tarp jo klientų pasitaiko žmonių, kurie atvirus santykius renkasi, nes savo dabartiniuose santykiuose vengia intymumo arba nenori gilinti jau turimo ryšio.
Vis dėlto dažniausia pasitaikanti situacija - kai vienas partneris ieško įvairovės, o kitas atsitraukia. Deja, tokiu atveju ir santykių atvirumas tik pagilina neatliktą emocinį darbą.
„Vienas mano klientas prisipažino: „Sutikau, kad mūsų santykiai būtų atviri, nes taip tiesiog daro visos į mus panašios poros.“ Po pusmečio jis jautėsi nelaimingas. Problema ne santykių forma – problema, kad jis niekada tikrai nenorėjo atvirumo“, - pasakoja psichoterapeutas.
Jis ragina poras prieš puolant priimti visuomenės siūlomą „sprendimą“, atlikti namų darbus ir pirmiausia įsivertinti savo asmeninius norus, o ne kitų nuomonę, tendencijas ir net ne savo mylimo žmogaus poreikius.
„Dalis spaudimo kyla iš vidinių įsitikinimų: „Turėčiau būti atviras, nes taip daro visi kiti.“ Priešingai nei gali atrodyti, atsisakyti monogamijos ne visada reiškia „laisvę“. Kartais tai tik nauja taisyklė, kuri pakeičia senąją“, - sako specialistas.
Kaip suprasti, ko iš tikrųjų nori?
-
Klausyk kūno – ką jauti, kai galvoji apie atvirus santykius ar partnerį su kitu? Smalsumą ar įtampą?
-
Būk sąžiningas su savimi – ar darai tai, kas atitinka tavo vertybes, ar tik dėl kitų lūkesčių?
-
Stebėk savo emocijas – jei atviri santykiai sukelia izoliaciją, pyktį ar atstumą, verta pasidomėti: „Ar tai padeda mums artėti, ar tik vengia problemų?“
„Monogamija nėra blogai. Atvirumas nėra blogai. Problema prasideda, kai sutinki eiiti į santykių formą, kuri prieštarauja tavo tikriesiems norams, bet bijai pasakyti apie tai garsiai. Geriausi santykiai – tiek monogamiški, tiek atviri – statomi ant sąžiningumo, atvirumo ir abipusės pagarbos. Kalbėtis sunku, bet tai būtina. Ir verta“, - pataria Ch.Tompsonas.
Parengta pagal „Psychology Today“
