Lietuvos kurčiųjų draugija (LKD) – viena iš 24 gerumo iniciatyvų, kurias visus 2021 metus globoja portalo 15min projektas „Šiemet buvau geras“.
LKD asociacija, kuri įsteigta 1938 m. Daugiau nei 80 metų atstovauja ir gina kurčiųjų teises, teikia metodinę pagalbą, organizuoja nacionalinius ir tarptautinius renginius, konferencijas, seminarus.
Kaip atpažinti audizmą? Pateikiame 5 pavyzdžius.
1. Neskiriamas laikas bendravimui
Sutikę kurčią asmenį žmonės dažnai pasimeta – kaipgi reikės bendrauti? Kurčiųjų gimtoji kalba yra gestų kalba, tačiau bendrauti su negirdinčiais asmenimis galima ir kitais būdas, pavyzdžiui, susirašinėti suvedus tekstą mobiliojo ekrane, piešti, gestikuliuoti ir pan. Svarbiausia nepamiršti, jog bendraujant su kurčiuoju asmeniu svarbu palaikyti akių kontaktą, nenusisukti nuo pašnekovo.
Alternatyvių komunikavimo formų paieška gali užtrukti, tačiau tai, kad asmuo yra kurčias ar neprigirdintis, nereiškia, jog neturėtumėte bandyti su juo bendrauti. Neįsižeiskite ir staiga nenutraukite pokalbio, jei kurčiasis asmuo jūsų paprašys pakartoti tai, ką sakėte.
2. Prielaida, kad kurtieji negali atlikti tam tikrų dalykų
Dažnai daroma prielaida, kad dėl negirdėjimo kurtieji ir neprigirdintieji asmenys negali atlikti tam tikrų, girdintiesiems įprastų, dalykų, pavyzdžiui, vairuoti. Pamatę kurčiąjį už vairo, daugelis nustemba: „Palauk, tu gali vairuoti?“
Niekada nemanykite, kad žmogus negali kažko padaryti tik todėl, jog jis yra kurčias ar neprigirdintis. Kurtieji gali vairuoti, gali kurti šeimą, keliauti, mokytis, dirbti ir t. t. Viena, ko jie negali, tai girdėti.
Bendraujant su kurčiuoju asmeniu svarbu palaikyti akių kontaktą, nenusisukti nuo pašnekovo.
3. Manymas, jog kurtumas yra tragedija
„Tu esi kurčias? Kaip liūdna... Labai apgailestauju!“ – tai yra vienas blogiausių pasakymų sutikus negirdintį asmenį. Kurtumas nėra liga ar negalavimas. Jei kurčias asmuo negaili savęs dėl to, jog negirdi, jūs taip pat neturėtumėte gailėtis.
4. Globėjiškas elgesys
Niekam nepatinka būti globojamam, įskaitant kurčius ir neprigirdinčius asmenis. Pavyzdžiui, sakyti tokius žodžius „Kaip kurčiasis, tu labai gerai kalbi“ gali būti labai įžeidu.
Kurtieji ir neprigirdintieji geba sklandžiai dėlioti mintis gestų kalba, jie gali stoti į aukštąsias mokyklas ir įgyti išsilavinimą, tad daryti prielaidą, jog kurtieji nėra gabūs reikšti savo mintis – nederėtų.
Be to, klausos sutrikimų turintys asmenys taip pat geba kalbėti ir balsu, tačiau ne visi. Verta pažymėti, kad kurčiųjų balso tembras skiriasi nuo mums įprasto girdinčiųjų balso tembro, tad nereiktų išsigąsti ar nustebti išgirdus kitokį kalbančiojo balsą. Jei kurčias asmuo prabilo balsu, vadinasi, jis stengiasi prisitaikyti prie jūsų ir bendrauti jums aiškiau suprantama žodine kalba.
Sakyti tokius žodžius „Kaip kurčiasis, tu labai gerai kalbi“ gali būti labai įžeidu.
5. Diskriminacija užimtumo srityje
Kurtieji ir neprigirdintieji dažnai patiria kliūtis darbo rinkoje – norėdami įsidarbinti ar darbo vietoje. Nereikėtų daryti prielaidos, kad klausos sutrikimų turintys asmenys yra nepajėgūs dirbti. Kaip ir girdintieji, kurtieji gali dirbti įvairius darbus. Deja, dažnai kai kurie darbdaviai mano, jog bendravimas su kurčiuoju ar neprigirdinčiuoju yra „per didelis vargas“, todėl neįdarbina klausos sutrikimų turinčio asmens. Tokį požiūrį dažnai lemia informacijos trūkumas ir nežinojimas.
Lietuvos kurčiųjų draugija (LKD) vykdo „Visuomenės švietimas apie kurčiuosius“ veiklą. Jos metu organizuojami susitikimai su valstybinių ir privačių įstaigų, įmonių, organizacijų kolektyvais, pasakojama apie kurčiųjų kultūrą, gestų kalbą, bendravimo su kurčiaisiais ypatumus ir t. t. Užsiėmimai yra nemokami ir gali vykti tiek nuotolinių, tiek gyvų susitikimų metu. Esant poreikiui, kviečiame susisiekti el. paštu lkdmokymai@gmail.com.
