Britų ir vokiečių mokslininkų komanda, kurios išvados publikuotos žurnale „Proceedings of the Royal Society B“, nustatė, kad spermos „laikymas“ – tiek organizme, tiek už jo ribų – ilgainiui mažina jos kokybę. Pasak tyrimo autorių, reguliarus ejakuliavimas gali padidinti vyrų, planuojančių susilaukti vaikų, sėkmės tikimybę.
Iki šiol vyrams, susiduriantiems su nevaisingumu, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja prieš spermos mėginio pateikimą susilaikyti nuo lytinių santykių 2–7 dienas. Tačiau tyrėjų grupė, vadovaujama biologo Krish Sanghvi iš Oksfordo universiteto, šią rekomendaciją kvestionuoja. Mokslininkai išanalizavo 115 tyrimų, apimančių beveik 55 tūkst. vyrų, taip pat 56 tyrimus su kitomis rūšimis.
Analizė parodė, kad laikui bėgant spermos kokybė blogėja dėl vadinamosios postmeiotinės spermos senėjimo (PMSS). Šis procesas siejamas su didėjančia genetine žala, oksidaciniu stresu, mažesniu spermatozoidų judrumu ir prastesniu jų funkcionalumu.
„Spermatozoidai yra itin judrūs, tačiau turi ribotas energijos atsargas ir menkas reparacijos galimybes, todėl jų „sandėliavimas“ jiems ypač žalingas“, – aiškina tyrimo bendraautorė Rebecca Dean. Pasak jos, reguliarus ejakuliavimas padeda išvengti šių neigiamų pokyčių ir gali pagerinti vaisingumą.
Tyrėjai taip pat kritikuoja dabartinę praktiką reprodukcinėje medicinoje.
„Ejakuliatą reikėtų vertinti kaip nuolat kintančią spermatozoidų populiaciją, kuri patiria gimimą, senėjimą ir žūtį“, – teigia K. Sanghvi. Jo nuomone, iki septynių dienų trunkantis abstinencijos laikotarpis prieš spermos paėmimą gali būti per ilgas.
Panašias išvadas pateikė ir Kinijos mokslininkai, tyrę daugiau nei 450 porų, dalyvavusių dirbtinio apvaisinimo programose. Nustatyta, kad jei vyrų abstinencijos laikotarpis neviršijo 48 valandų, tikimybė pastoti siekė apie 54 proc. Tuo metu susilaikant 2–7 dienas, šis rodiklis sumažėjo iki maždaug 45 proc.
Įdomu tai, kad tyrimas atskleidė ir biologinių skirtumų tarp rūšių. Kai kurių gyvūnų patelės geba išlaikyti spermą geresnės būklės nei patinai. Pavyzdžiui, tam tikros šikšnosparnių rūšys gali saugoti spermą savo organizme kelis mėnesius, o kai kurie ropliai – net metus. Patelės turi specialius organus, kurie ne tik saugo spermą, bet ir aprūpina ją antioksidantais, taip palaikydami jos kokybę.
Mokslininkai pažymi, kad šios įžvalgos gali būti svarbios ne tik gydant nevaisingumą, bet ir taikomos gyvūnų veisimo programose, pavyzdžiui, siekiant išsaugoti nykstančias rūšis.
