Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 06 10, 18:59

Ką daryti, jei vyras vengia įsipareigoti? Santykių ekspertas: reikėtų kelti ultimatumą

Idealiuose santykiuose vyras moteriai turėtų pasipiršti maždaug po metų draugystės, susižadėję jie netrukus susituoktų, o tuomet susilauktų vaikų. Vis dėlto toks scenarijus yra labiau retenybė – anot santykių eksperto Dariaus Ražausko, šiuolaikinės poros mėgsta gyventi kartu neįsipareigodamos, o tai reiškia ne tik prarastą tikėjimą šeima, bet ir vyrų nenorą įsipareigoti. „Nereikėtų laukti 15 metų, kol vyras pasipirš – jeigu to nedaro, pateikite ultimatumą“, – pataria specialistas.
Besipykstanti pora
Besipykstanti pora / 123RF.com nuotr.

Dažniausiai problemas santykiuose nori spręsti tik vienas iš partnerių

Šeimų konsultavime specializavęsis psichologas D.Ražauskas aiškina, kad jam įdomu padėti poroms spręsti kylančias problemas – dažniausiai patarti tenka skyrybų, meilužių, santykių atšalimo ar šeimų sutaikymo klausimais.

„80 proc. mano klientų yra vienas žmogus iš poros – ateina arba moteris, arba vyras. Partneris dažniausiai laikosi nuomonės, kad jeigu tau kažkas blogai, tu ir gydykis, nes su manimi viskas gerai, – sako specialistas. – Vakaruose turėti asmeninį psichologą yra tas pats, kas lankytis pas gydytoją – tai išprusimo, prestižo ženklas. Lietuviai konsultavimosi kultūros dar neturi – jos daugėja, tačiau Vakarų nepasivijome.“

Kai spręsti santykiuose iškilusią problemą nori ne abu partneriai, o vienas, anot D.Ražausko, padėti jiems yra kur kas sunkiau.

„Kai nori tik vienas žmogus iš poros, rezultato siekimas užtrunka ilgiau ir partneriui reikia įdėti daugiau darbo. Tie, kurie nori bei yra pasiryžę, dažnai rezultatą pasiekia, tačiau kartais pakeisti situacijos neišeina“, – teigia santykių ekspertas.

Per 10 metų patirtį D.Ražauskas susidūrė su įvairiomis porų situacijomis, o kiekvienas atvejis būna savotiškai keblus. Tačiau specialistas išskiria, kad sunkiausia padėti, kai vienas iš partnerių, susiradęs meilužį, staiga pabėga ir nutraukia visus ryšius.

„Jie dingsta į kitą šalį, pasikeičia telefono numerį, todėl būna labai sunku įkvėpti ir morališkai atgaivinti vienišą likusį vyrą arba moterį. Reikia jiems suteikti vilties, optimizmo, pastūmėti dirbti su savimi, – pasakoja santykių ekspertas. – Taip pat sunkumų kelia, kai vienas iš partnerių turi priklausomybę. Tada reikia ne tik analizuoti santykius, bet ir galvoti, kaip pagerinti situaciją, susijusią su priklausomybe. Tokių atvejų pasitaiko gana dažnai.“

Asmeninio albumo nuotr./Darius Ražauskas
Asmeninio albumo nuotr./Darius Ražauskas

Šypseną D.Ražauskui kelia istorijos, kai dėl vieno iš sutuoktinių neištikimybės įvyksta skyrybos, o po kurio laiko tą žmogų, kuris išdavė, naujas partneris išduoda lygiai tuo pačiu būdu. Anot specialisto, tokie atvejai įrodo, kad pasielgus netinkamai, gyvenimas už tai gali atsilyginti.

„Dažnai pasitaiko istorijų, kai ateina šeima ir vienas iš sutuoktinių skundžiasi, kad partneris jam buvo neištikimas, užtiktas apgaudinėjantis, dabar gailisi, o jis negali atleisti. Aš klausausi ir iš kūno kalbos matau, jog kažkas ne taip. Pradėjus dirbti su abiem asmeniškai, paaiškėja, kad tas, kuris labai piktinosi, pats anksčiau buvo nuėjęs į kairę, tik šito garsiai neprisipažino“, – pasitaikančiais atvejais dalijasi santykių ekspertas.

Kaip teigia D.Ražauskas, nors visi žmonės skirtingi, tradiciškai lietuviai santykiuose yra ramūs, uždari, nelinkę viešinti žaizdų ir mėgsta savyje kaupti negatyvias emocijas.

Kaip teigia D.Ražauskas, nors visi žmonės skirtingi, tradiciškai lietuviai santykiuose yra ramūs, uždari, nelinkę viešinti žaizdų ir mėgsta savyje kaupti negatyvias emocijas. Jis pabrėžia, kad tokie bruožai santykiuose nėra geri.

„Italai, graikai ar ispanai yra linkę daugiau gestikuliuoti, reikšti emocijas, išsirėkti vienas ant kito, todėl mažiau visko kaupia viduje. Mes esame panašesni į suomius, švedus ir elgiamės priešingai. Jeigu taip darote, patarčiau turėti žmogų, su kuriuo galėtumėte išsikalbėti“, – sako santykių ekspertas.

Nesusituokus didėja skyrybų tikimybė

Šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau porų propaguoja gyvenimą kartu nesusituokus, o tokį elgesį D.Ražauskas aiškina kaip žmonių nebetikėjimą santuoka. Anot jo, sparčiai daugėja skyrybų, todėl partneriai, matydami, kad dauguma draugų yra išsiskyrę, nebemato prasmės tuoktis ir tam leisti pinigų.

„Daugelis mėgsta kelti brangias, dideles vestuves, todėl vis atideda procesą. Vienerius, dvejus, trejus metus atidėliojame, tada įvyksta riebesnis konfliktas, pora vienas kitu nusivilia ir lengvai išsiskiria. Kiekviena nauja ateinanti karta į santykius žiūri vis lengviau, paprasčiau, mažiau juos sureikšmina, o kai nesureikšmini, ne taip sunku iš jų išeiti“, – sako santykių ekspertas.

123RF.com nuotr./Laiminga pora
123RF.com nuotr./Laiminga pora

Nors specialistas įžvelgia ne vieną santuokos privalumą, jis tikina, kad tuoktis tikrai nėra būtina, jeigu partneriai gerai jaučiasi gyvendami be santuokos. Vis dėlto D.Ražauskas pabrėžia, jog nesusituokus išlieka didesnė skyrybų bei konfliktų tikimybė.

„Pasąmonė fiksuoja, kad jūs nesate įsipareigoję, todėl lengviau priima išsiskyrimą. Aš visada patariu susituokti, nes pliusų yra daug: tokie žmonės ilgiau gyvena, yra sveikesni, daugiau uždirba, turi geresnę psichinę sveikatą ir didesnį laimės jausmą“, – teikia ekspertas.

Jeigu pora apie metus laiko gyvena kartu, sutaria, mato, kad santykiai klostosi neblogai, D.Ražauskas pataria pradėti galvoti apie tolimesnį žingsnį – sužadėtuves. Anot jo, laiku nesiėmus veiksmų, galima užstrigti ir niekada nesusituokti.

„Turiu klienčių, kurios ateina ir sako, kad kartu gyvena 15 metų, turi tris vaikus, namą, paskolą, bet vyras niekaip nepasiperša. Vyrai nuo neatmenamų laikų vengia atsakomybės, nėra linkę įsipareigoti, jiems nepatinka, kai suvaržomos jų laisvės ir teisės. Įsipareigoti yra sveika, tačiau iš pradžių vyrai to labai nenori“, – pasakoja specialistas.

Vyrai nuo neatmenamų laikų vengia atsakomybės, nėra linkę įsipareigoti, jiems nepatinka, kai suvaržomos jų laisvės ir teisės.

Kalbėdamas apie tradicinį požiūrį, kad iš pradžių porai reikėtų susižadėti, susituokti ir tuomet susilaukti vaikų, D.Ražauskas tokio principo laikytis pataria. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai nesusituokusiose šeimose neplanuotai gimsta vaikai, tačiau, anot specialisto, tai nereiškia, jog vėliau jos susituokti nebegali.

„Naudos iš pradžių susižadėti, susituokti ir tik tada susilaukti vaikų – manoma, kad tokiu būdu žmonėms lengviau įsijausti į besikeičiantį vaidmenį. Tačiau tiems, kurie iš prigimties linkę maištauti, yra labai liberalūs, o bet koks tradicijų laikymasis kelia drebulį, geriau klasikiniu keliu neiti. Visada reikia įvertinti asmenybę ir tik tada rinktis tinkamą būdą“, – aiškina D.Ražauskas.

Jeigu vyras nesiperša, moteris turėtų pateikti ultimatumą

Jeigu pora jau kurį laiką gyvena kartu, o vyras moteriai vis nepasiperša, santykių ekspertas ragina nedelsti ir partneriui užsiminti apie norą įsipareigoti. Vyrui dar metus laiko nežengiant žingsnio link vedybų, D.Ražauskas pataria imtis griežtesnių priemonių.

„Nereikėtų laukti 15 metų, kol vyras pasipirš – jeigu to nedaro, pateikite ultimatumą. Kai kurios moterys išsigąsta, kad taip elgtis negalima, tačiau to nepadarius, toliau kaupsite emocijas, graušite save, kol galiausiai nuo nervų sistemos išsekimo susirgsite lėtine liga. Reikia žiebti ultimatumą, nėra prasmės tampytis, jeigu jūs 12 kartų užsiminėte apie norą tuoktis. Duokite jam aiškiai suprasti, kad vienas santykių etapas baigėsi – arba įsipareigojame, arba skirstomės“, – sako specialistas.

Santykių ekspertas tikina, kad neretai vyrui iškeltas ultimatumas atneša teigiamų rezultatų. Anot D.Ražausko, po griežto pokalbio daugiau istorijų pasibaigia vedybomis nei skyrybomis.

„Vyrai atsibunda, pasiperša, o vėliau net padėkoja. Kartais vyrai ultimatumo neišsigąsta, tačiau tada moteriai reikėtų apsvarstyti, ar tikrai visą gyvenimą nori gyventi su laisvu katinu, kuriam nerūpi tavo norai. Ultimatumas rodo gilų poreikį įsipareigoti, apie kurį buvo daug kartų kalbėta, tačiau į tai nekreipiama dėmesio. Ar tu linkusi taikytis su tokia nepagarba, ar ne?“ – klausia santykių ekspertas.

123RF.com nuotr./Poros sužadėtuvės
123RF.com nuotr./Poros sužadėtuvės

Vienareikšmiškai atsakyti, kodėl dalis vyrų vengia įsipareigoti, D.Ražauskas negali. Vis dėlto jo teigimu, tai, kad vyras neskuba pirštis, nebūtinai reiškia, jog jis yra blogas, nerimtas ar palaidūnas.

„Kai kurie vyriškiai tiesiog tokie yra: vieni buvo traumuoti mokykloje, kiti patyrė patyčias, treti yra neryžtingi ir jiems reikia spyrio. O vėliau paaiškėja, kad iš tiesų jie yra nuostabūs žmonės, atsakingi, geri, tik šiek tiek įšalę santykiuose“, – sako specialistas.

Kartais pasitaiko situacijų, kai moterys ir vyrai iš anksto būna suplanavę, kada norėtų tuoktis, tačiau abiejų datos viena nuo kitos stipriai skiriasi. Tokiu atveju santykių ekspertas pataria nepalikti visko savyje ir tyliai nesitaikyti prie partnerio norų – reikėtų kreiptis į profesionalą, kuris padėtų rasti kompromisą.

„Specialistas, pasitelkdamas metodus, paaiškintų, kaip reikėtų pateikti savo argumentus, išmokti klausyti vienas kito ir rasti tokį sprendimą, kuriuo abu būtų patenkinti. Kitas kelias – bandyti kalbėtis, kompromiso ieškoti patiems ir tik nepavykus kreiptis pagalbos“, – pataria D.Ražauskas.

Neretai galima pamatyti porų, kurios kartu yra daug metų ir jau augina vaikus, tačiau vyras niekaip nepasiperša moteriai. Santykių ekspertas tikina, kad vaiko gimimas situacijos nekeičia, todėl, kaip ir įprastu atveju, moteriai reikėtų užsiminti apie norą susituokti.

„Jeigu vyras nepaklausys ultimatumo, o tu nuspręsi likti santykiuose, bent būsi parodžiusi, kad šitas klausimas yra svarbus. Jei nėra reakcijos, po kurio laiko galima padaryti šoko terapiją – nieko nesakius išeiti porai savaičių gyventi atskirai. Kai paklaus, kas vyksta, pasakysi, jog trūksta žiedelio, – juokauja D.Ražauskas.

– Tačiau yra nemažai moterų, kurios, prisižiūrėjusios filmų, laukia, tikisi žiedo, bet nieko dėl to nedaro ir nesako. Būna, paklausiu vyrų, ar partnerė yra užsiminusi apie norą tuoktis, o jis atsako, kad niekada šito iš jos negirdėjo. Vyrai tokie yra – jeigu jiems nesako, galvoja, kad moteris nenori. Pradėkite prašyti, mėtyti užuominas.“

Yra nemažai moterų, kurios, prisižiūrėjusios filmų, laukia, tikisi žiedo, bet nieko dėl to nedaro ir nesako.

Tam, kad santykiai būtų sėkmingi, reikia turėti žinių – anot eksperto, mokykloje mūsų nemoko, kaip juos puoselėti, todėl visi vairuojame aklai. Kaip vieną iš pagrindinių sėkmingų santykių veiksnių D.Ražauskas išskiria dirbtinai užkeltų lūkesčių neturėjimą.

„Kai žmogus patinka, mes pilve jaučiame drugelius, pirmus 6 mėnesius alpstame, o tuomet santykiai pradeda garuoti. Žmonės nėra pasiruošę, kad įsimylėjimas praeina, ir galvoja, kad tai yra lygu meilei.

Įsimylėjimas nėra meilė – įsimylėti galima milijoną kartų gyvenime, tačiau tai nieko nereiškia. Tikrai meilei reikia 20–30 metų ir nuolatinio darbo – turime pereiti įsimylėjimo, pripratimo, trūkumų matymo, konfliktų stadijas“, – aiškina specialistas.

Po 10–20 metų, kai santykių pagrindu tampa ne aistra ir hormonai, o partneriai auga, šlifuojasi, vienas kitą mažiau kaltina ir mokosi tarnauti, pasak D.Ražausko, galima pasiekti meilės stadiją.

„Abu jau yra seni, susiraukšlėję, nesimpatiški, bet vienas dėl kito gali padaryti absoliučiai viską. Kol to nėra, kalbėti apie meilę yra tuščias reikalas. Patarlė „Nėra namų be dūmų“ yra santykių dalis, ir konfliktai neišvengiami – reikia tik išmokti juos paversti konstruktyviais. Poroje turime ne kitą asmenybę kaltinti ir trypti su žemėmis, o išmokti žmogų priimti tokį, koks jis yra, kartu ieškant kompromisų“, – sako D.Ražauskas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką