Sekite 15min Google
Įsivaizduokite ramų vakarą su partneriu. Geriate arbatą, kalbatės, ir staiga išgirstate klausimą: „Ar galiu pažiūrėti į tavo telefoną?“
Jūs neturite ko slėpti. Nėra jokių neištikimybės požymių, tačiau šis prašymas vis tiek kelia diskomfortą. Telefonas yra jūsų skaitmeninis dienoraštis – jame yra privatūs pokalbiai, užrašai, nuotraukos ir kiti neretai labai asmeniški dalykai. Leisti kitam žmogui visa tai peržiūrėti gali būti labai pažeidžiama patirtis.
Jūs mylite savo partnerį ir norite, kad jis jumis pasitikėtų. Tačiau kartais reikalavimas pateikti konkrečius savo nekaltumo įrodymus gali reikšti, kad pasitikėjimo santykiuose jau trūksta.
Tad ar normalu tikrinti partnerio telefoną?
Atsakymas priklauso nuo jūsų pačių.
Privatumas taip pat yra riba
Skaitmeninės ribos yra tokios pat svarbios kaip fizinės ar emocinės. Buvimas romantiniuose santykiuose automatiškai nereiškia, kad prarandate teisę į privatumą.
Jeigu nenorite, kad partneris skaitytų jūsų privačias žinutes, žiūrėtų užrašus, nuotraukas ar socialinių tinklų paskyras, turite teisę pasakyti „ne“.
Tai nereiškia, kad kažką slepiate. Privatumas ir paslaptys nėra tas pats.
Jeigu patys neprieštaraujate, kad partneris pažiūrėtų į jūsų telefoną, tai taip pat gali būti visiškai normalu. Svarbiausia, kad sutikimas būtų savanoriškas, o ne išgautas spaudimu, baimės ar kaltės jausmo sukėlimu.
Tačiau verta savęs ir partnerio paklausti: ką iš tikrųjų turėtų išspręsti telefono patikrinimas?
Jeigu žmogus jau įsitikinęs, kad partneris neištikimas, vien tai, kad telefone nieko įtartino neras, nebūtinai pašalins jo abejones. Jis gali pradėti ieškoti dar daugiau „įrodymų“.
Tuomet problema jau nebe telefonas. Tai – pasitikėjimo problema.
Sveikuose santykiuose partneris neturėtų nuolat įrodinėti savo nekaltumo vien tam, kad nuramintų kito įtarimus.
Skaitmeninis privatumas neapsiriboja telefonu
Privatumas gali būti pažeidžiamas ne tik skaitant žinutes. Šiuolaikinės technologijos suteikia daugybę galimybių stebėti kitą žmogų. Partneris gali:
- sekti jūsų buvimo vietą;
- reikalauti jūsų slaptažodžių ar prieigos prie paskyrų;
- be jūsų žinios įdiegti stebėjimo ar sekimo programas;
- reikalauti nuolat dalytis savo buvimo vieta;
- kontroliuoti, ką skelbiate socialiniuose tinkluose;
- spręsti, su kuo galite bendrauti internete;
- reikalauti tuoj pat ir visada atsakyti į žinutes ar skambučius;
- stebėti jūsų veiklą internete.
Svarbu pabrėžti, kad pats dalijimasis tokia informacija nėra problema. Poros gali abipusiai ir savanoriškai dalytis buvimo vieta, slaptažodžiais ar kalendoriais dėl patogumo ar saugumo.
Problema prasideda tada, kai dalijimasis tampa nebe pasirinkimu.
Jeigu partneris jaučiasi turintis teisę jus stebėti arba pyksta, grasina ar manipuliuoja, kai nubrėžiate jums priimtiną ribą, toks elgesys gali tapti platesnio kontroliuojančio ar smurtinio elgesio modelio dalimi.
Paprastas principas, padedantis įvertinti situaciją, yra:
Ar galite pasakyti „ne“?
Kaip ir kitose santykių srityse, turite teisę nustatyti ribas ir savo skaitmeninėje erdvėje.
Jeigu nenorite dalintis savo buvimo vieta, žinutėmis, užrašais, slaptažodžiais ar socialinių tinklų paskyromis, galite tiesiog pasakyti:
„Ne, man tai nemalonu.“
Jums nereikia sugalvoti pasiteisinimo ar pateikti ilgo paaiškinimo.
Žinoma, partneris gali dėl to jaustis nesaugiai, nusivylęs ar susirūpinęs. Jo jausmai yra svarbūs ir apie juos galima kalbėtis. Tačiau yra didelis skirtumas tarp jausmų išreiškimo ir baudimo už nustatytą ribą.
Sveika reakcija galėtų būti:
„Suprantu, kad tau reikia užtikrintumo. Gal galime pasikalbėti, kas verčia tave taip jaustis?“
Visai kas kita – pyktis, kaltinimai, grasinimai, manipuliacija, spaudimas ar nuolatiniai reikalavimai, kol galiausiai pasiduodate.
Jeigu partneris stipriai ir priešiškai reaguoja į jūsų ribas, problema gali būti ne telefone. Tai gali būti nesaugumo jausmas, pasitikėjimo trūkumas ar kontroliuojantis elgesys, kurį reikėtų spręsti atskirai.
Kokie yra skaitmeninio privatumo pažeidimo požymiai?
Verta atkreipti dėmesį į šiuos įspėjamuosius ženklus:
- Telefono tikrinimas be leidimo. Privačių žinučių, nuotraukų ar paskyrų peržiūra be jūsų žinios ir sutikimo yra privatumo pažeidimas.
- Stebėjimo programų diegimas be jūsų sutikimo. Tai gali būti vietos sekimo ar kita, veiklą stebinti, programinė įranga.
- Slaptažodžių reikalavimas. Žinojimas jūsų slaptažodžio savaime nesuteikia teisės bet kada prieiti prie jūsų paskyrų.
- Socialinių tinklų kontrolė. Nurodinėjimas, ką galite skelbti, su kuo bendrauti ar kokias nuotraukas kelti.
- Bendravimo kontrolė. Sprendimas, su kuo jums „leidžiama“ kalbėtis.
- Nuolatinio pasiekiamumo reikalavimas. Tikėjimasis, kad visada atsakysite į skambučius, žinutes ar dalysitės savo buvimo vieta.
- Baudimas už nubrėžtą ribą. Pyktis, grasinimai, bauginimas ar kaltės jausmo sukėlimas tam, kad atsisakytumėte savo privatumo.
Vienas nesutarimas savaime nebūtinai reiškia, kad žmogus smurtauja ar kontroliuoja. Svarbiausia yra: elgesio pasikartojamumas, jūsų ribų negerbimas ir tai, jei nesijaučiate saugiai sakydami „ne“.
Ką daryti, jei jūsų skaitmeninis privatumas buvo pažeistas?
Jeigu pastebėjote, kad partneris(-ė) be leidimo prisijungė prie jūsų telefono ar paskyrų, pirmiausia pagalvokite, ar saugu su juo (ja) apie tai kalbėtis.
Jeigu jaučiatės saugiai, aiškiai išsakykite savo ribas ir pasakykite, koks elgesys jums nepriimtinas.
Taip pat galite imtis praktinių priemonių:
- pakeisti slaptažodžius, kuriuos partneris gali žinoti;
- įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą;
- patikrinti, kokie įrenginiai prijungti prie jūsų paskyrų;
- peržiūrėti vietos dalijimosi nustatymus;
- patikrinti įdiegtas programas ir jų leidimus;
- naudoti saugų telefono kodą;
- peržiūrėti socialinių tinklų privatumo nustatymus.
Jeigu įtariate, kad jūsų įrenginyje įdiegta stebėjimo programinė įranga, neskubėkite jos ištrinti. Jei partneris(-ė) yra kontroliuojantis(-i) ar smurtaujantis(-i), staigus saugumo nustatymų pakeitimas gali potencialiai pabloginti situaciją. Jei nerimaujate dėl savo saugumo, prieš imdamiesi veiksmų, apsvarstykite galimybę pasitarti su specialistais, dirbančiais skaitmeninio saugumo ir smurto artimoje aplinkoje srityse.
Svarbiausia – jums nereikia su tuo tvarkytis vienai(-am). Pasikalbėkite su žmogumi, kuriuo pasitikite, psichologu, ir drąsiai kreipkitės į artimiausią specializuotos kompleksinės pagalbos centrą.
Pirmas žingsnis visada pats sunkiausias. Jeigu norite pasitarti su specialistu, kaip išeiti iš smurtinių santykių ir padėti sau, kreipkitės į Kauno apskrities moterų krizių centrą (susisiekti galite telefonu: +370 679 31930, el. p. kriziucentras@kamkc.lt, o daugiau sužinoti apie smurtą ir teikiamą pagalbą apsilankę internetinėje svetainėje www.kamkc.lt). Specialistai teikia psichologinę, socialinę ir teisinę pagalbą patiriantiems smurtą ar smurto grėsmę artimoje aplinkoje, išgyvenantiems krizes. Visos centre teikiamos paslaugos nemokamos.
