„Mokslas tam turi labai aiškų atsakymą“, – sako psichologė Sebnem Ture, portalo „Psichology Today“ bendradarbė ir pateikia paaiškinimą, kas tai lemia.
Neuronų sinchronizacija
Neurobiologiniai veiksniai gali būti labai svarbūs. 2018 m. Dartmuto koledže atlikto tyrimo metu 42 savanoriai žiūrėjo trumpus vaizdo įrašus, o mokslininkai matavo jų smegenų aktyvumą. Paaiškėjo, kad artimus socialinius ryšius palaikančių žmonių smegenų veikla buvo panaši, įskaitant sritis, susijusias su emocijų apdorojimu ir selektyviu dėmesiu, ir net apatinės parietalinės skilties regionus, kurie susiję su kitų žmonių psichikos būsenų atpažinimu.
Pasak Thalia Wheatley iš Dartmuto koledžo, tame pačiame „socialiniame burbule“ esantys žmonės taip pat pasižymi panašiu nerviniu aktyvumu, kai apdoroja pasakojimų turinį ir apskritai suvokia pasaulį.
Nepažįstamų žmonių nervų sinchroniškumas gali numatyti jų norą bendrauti ateityje. Ši išvada taip pat gali būti susijusi su ankstesniais tyrimais, kurie rodo, kad žmonės, naudojantys tuos pačius gestus, yra linkę „pritapti“. Jų neuronų sinchronizacijos ir elgesio sinchronizacijos lygis taip pat gali didėti, kuo ilgiau jie bendrauja.
Kalbėjimas ta pačia kalba
Pagal tai, kaip kalbame, taip pat galima nuspėti, ar su kuo nors „susikalbėsime“. Kalbos stiliaus atitikimo tyrimai rodo, kad žmonės, nesąmoningai atkartojantys vienas kito kalbinį stilių, jaučia didesnį ryšį net ir pirmojo bendravimo metu. Tai nėra susijęs su tuo, ką sakome, bet su tuo, kaip tai sakome, ypač su funkcinių žodžių, tokių kaip "ir", "tai" bei panašių, vartojimu.
Greitųjų pasimatymų tyrimo metu nustatyta, kad poros, kurių kalbos stiliaus atitikmuo yra aukštas, daug dažniau išreiškė abipusį romantišką susidomėjimą nei tos, kurių kalbos stiliaus atitikmuo buvo žemesnis.
Net kai žmonės yra iš skirtingų aplinkų, jų sutampantys kalbos modeliai gali signalizuoti apie esminį ryšį, todėl labiau tikėtina, kad jie ir toliau palaikys ryšį. Taigi, jei kada nors sutikote žmogų ir iškart pajutote, kad pokalbis tiesiog plaukia, mokslas rodo, kad tai gali būti ne atsitiktinumas. Jūsų žodžiai gali būti sinchronizuoti taip, kaip jūs net nesuvokiate.
Panaši išorė
Pateiksime pavyzdį iš gamtos. Plunksnos yra esminis bruožas, pagal kurį paukščiai atpažįsta savo gentainį išt tolo. Jie linkę priartėti vieni prie kitų, jei jaučia, kad jų plunksnų raštai panašūs. Žmonės taip pat linkę naudoti "plunksnas", t.y. jie naudojasi įvairiais požymiais, kad nustatytų vienas kito demografines charakteristikas, pavyzdžiui, amžių, etninę kilmę, klasę ar išsilavinimo lygį. Yra didesnė tikimybė, kad jums iš karto patiks būti su žmonėmis, kurie turi panašių savybių.
Bendras pažeidžiamumas
Kartais nepažįstamąjį sutinkame pažeidžiamu gyvenimo momentu arba mūsų keliai susikerta, kai kartu siekiame tikslo ar sprendžiame problemą. Psichologiniai tyrimai parodė, kad dalijimasis tokiomis situacijomis sukuria bendrą pažeidžiamumo jausmą, todėl esame linkę jaustis suprasti, saugesni ir labiau susiję.
Panašus humoro jausmas
Bendras juokas gali sukurti iliuziją, kad žmonės gerai sutaria, tačiau panašus humoro jausmas iš pradžių taip pat gali padėti pajusti ryšį.
Oksfordo universitete atlikto tyrimo duomenimis, panašus humoro jausmas turi reikšmingą poveikį vėlesniam altruizmui. Šiaurės Karolinos universiteto Čapel Hilo universitete atliktame tyrime, žvelgiant į šią temą iš kitos perspektyvos, nepažįstamiems žmonėms buvo siūloma žiūrėti vaizdo įrašus ir fiksuoti, kada jie juokėsi, ar tik šypsojosi, ar liko neutralūs.
Rezultatai parodė, kad skirtinguose vaizdo įrašuose bendro juoko kiekis darė nuoseklų poveikį dalyvių panašumo jausmui su vaizdo partneriu ir paskatino juos norėti bendrauti ateityje. „Žmonėms, kurie juokiasi kartu, bendras juokas signalizuoja, kad jie pasaulį mato vienodai, ir tai akimirkai sustiprina jų ryšio jausmą“, - sako tyrimo autorė, socialinė psichologė Sara Algoe.
