Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 2d. 20:59

Mes lygūs. Merginą mylinti Aušra: „Žinojimas, kad anūkas priklauso LGBT, gali pakeisti žmogaus radikalumą“

Aušra Karklytė
Asmeninio albumo nuotr. / Aušra Karklytė

Ryškiaplaukė Aušra Karklytė filmavosi grupės „The Roop“ klipe, kuriame buvo pristatyta kaip „Aušra, mylinti merginą“. ​​​​​​​Ji kartu su mylimąja Evelina Škac pasisakė režisieriaus Romo Zabarausko knygoje „Lietuva atsiskleidžia: 99 LGBT+ istorijos“. Tačiau viso to ji nelaiko atsiskleidimu – jau anksčiau drąsiai kalbėjusi apie savo seksualinę orientaciją, Aušra įsitikinusi: tik nebijojimas kelti šių klausimų į viešumą gali padėti LGBT bendruomenei ir susilpninti homofobijos apraiškas mūsų visuomenėje.

Minėtame klipe pasirodyti Aušra sutiko spontaniškai – grupės lyderis Vaidotas Valiukevičius per Romą Zabarauską ją susirado feisbuke ir pakvietė filmuotis.

Moteriai patiko idėja, kad klipe filmuosis tik tikri žmonės su tikromis istorijomis, todėl sutiko. Rezultatas buvo puikus.

Į minėtą knygą pateko panašiai. Vėlgi gavo pasiūlymą per socialinį tinklą. „Ten patekau irgi pakviesta per feisbuką. Dalyvavau, nes norėjosi būti Lietuvos LGBT istorijos dalimi ir pavyzdžiu dar neatsiskleidusiems žmonėms ar patiriantiems sunkumų artimoje aplinkoje dėl savo seksualinės orientacijos“, – sako A.Karklytė.

Ne pirmas atsiskleidimas

Atsiskleisti, pasak jos, nebuvo sunku. Galų gale atviravimas knygos puslapiuose, anot jos, nėra pirmasis jos prisipažinimas. Dar prieš jai išvystant dienos šviesą ji gana atvirai gyveno, dalyvavo projekte „Gyvoji biblioteka“, kuriame kalbėdavo apie savo seksualinę orientaciją.

„Netikėtų reakcijų tikrai nebuvo, nes artimiausia aplinka tai priėmė kaip savaime suprantamą dalyką, o ir prieš pasirodant knygai artimiausi draugai apie tai žinojo (bent aš taip manau).

Kalbėjimas apie homoseksualumą atvirai ir nebijant, visų pirma, turėtų būti padrąsinimas ir palaikymas jauniems LGBT žmonėms, kurie gyvena nedraugiškoje homofobiškoje aplinkoje ir susiduria su patyčiomis, užgauliojimu“, – 15min GYVENIMAS pasakojo Aušra.

Kitas svarbus dalykas – masinis, vis augantis LGBT atsiskleidimas, jos nuomone, mažina, silpnina homofobijos apraiškas ir visuomenėje.

„Juk žinojimas, kad mūsų kaimynas ar kolega, draugų sūnus ar jo/jos paties vaikas/anūkas priklauso LGBT, gali pakeisti žmogaus radikalumą. O jeigu tokių žmonių aplinkoje atsiranda ne vienas, ne du? Būtent atsiskleidimas, mano nuomone, yra kelias į supratingumą ir susikalbėjimą tarp LGBT ir ne LGBT“, – įsitikinusi pašnekovė.

Būtent atsiskleidimas, mano nuomone, yra kelias į supratingumą ir susikalbėjimą tarp LGBT ir ne LGBT, – įsitikinusi pašnekovė.

Gyvena įprastą gyvenimą

Aušra jau ilgą laiką puoselėja santykius su mylimąja. „Santykiuose esu jau seniai. Gyvename įprastą gyvenimą, kaip ir bet kurios kitos poros/šeimos“, – nedaugžodžiauja ji.

Kiek daugiau apie santykius su Evelina ji papasakojo R.Zabarausko knygoje. Evelina joje yra antrino Aušrai, kad jos tokia pat pora kaip kitos – su buitimi, su savais nesutarimais. „Bet kartais žmonėms mūsų santykiai nėra taip jau savaime suprantami“, – pripažino.

Aušra knygos puslapiuose pasakojo apie kuriozines situacijas su vyrais, kai šie sumano užkalbinti ir paflirtuoti.

„Pasakau, kad esame pora su Evelina, ir tada prasideda įvairūs komentarai. Nežinia, kodėl visi labai daug ką turi pasakyti šia tema. Neva mes ne taip turėtume gyventi ar gal mes iš tikrųjų visai netraukiam viena kitos ir taip toliau“, – kalbėjo ji.

Tačiau prakalbus apie tai, su kokiomis problemomis susiduria vienalytės poros, Aušra atvirauja – tokių yra ne viena.

„Negalėčiau išskirti vieno dalyko. Galima būtų peradresuoti klausimą heteroseksualiam žmogui ir paklausti – jeigu leistų rinktis vieną dalyką, pavyzdžiui, susituokti ar turėti teisę auginti vaikus, arba turėti teisę sužinoti informaciją apie partnerio sveikatos būklę ligos atveju, kurį jis/ji rinktųsi?

Manau, kad lygiai taip pat negalėtų išskirti, kas jam/jai svarbiau. Šie dalykai vienodai svarbūs, ir demokratinėje šiuolaikinėje valstybėje visiems piliečiams šios teisės turi būti suteiktos be išlygų ar apribojimų“, – kalba Aušra.

Laikas įteisinti lygias galimybes

O kaip galimybė susilaukti vaikų ir juos auginti? Lietuvoje yra pasigirdę įvairiausių samprotavimų, kad homofobiškoje aplinkoje neva tokioms poroms geriau neauginti vaikų, tačiau jie gimsta ir auga.

„Vaikai vienalytėse šeimose auga ir gyvena apsupti homofobiškos aplinkos. Atsakingų politikų reikalas yra ne kalbėti apie tai, kad nepatartina auginti vaikų, o pagaliau įteisinti tokias pat sąlygas ir galimybes auginti vaikus, kokias dabar turi nevienalytės šeimos. Tada ir aplinka bus mažiau homofobiška, kai šeimos nebus teisiškai (valstybiniu lygmeniu) diskriminuojamos“, – sako pašnekovė.

Atsakingų politikų reikalas yra ne kalbėti apie tai, kad nepatartina auginti vaikų, o pagaliau įteisinti tokias pat sąlygas ir galimybes auginti vaikus, kokias dabar turi nevienalytės šeimos, – sako pašnekovė.

Apskritai, anot jos, būtų lengviau gyventi, jei LGBT asmenims būtų suteiktos visos teisės, kokias šiuo metu turi heteroseksualūs, t. y. įteisinti partnerystę, santuoką, vaikų globą ir įsivaikinimą.

Už šių dalykų siekį šįmet Lietuvoje vyks „Baltic Pride“ eitynės, kurios, pasak Aušros, reikalingos ne tik LGBT ir juos palaikantiems asmenims, o būtent tiems, kurie skleidžia neapykantą, turi neigiamą požiūrį į LGBT ir nepripažįsta LGBT teisių.

„Na, ir, žinoma, jos ypač reikalingos homofobiškiems politikams, elementariai neigiantiems realybę. Kol tokių žmonių bus Lietuvoje ir kol LGBT asmenys neturės lygių teisių, tol eitynės yra ir bus labai reikalingos“, – įsitikinusi ji.

Tolerancijos regi daugiau

Vis dėlto moteris pastebi, kad tolerancijos Lietuvoje daugiau nei prieš 20–30 metų, žinoma, tai matoma, jaučiama, bet kita vertus – ir negali būti kitaip.

„Ypač pasikeitė žiniasklaidos (bent jau dalies žiniasklaidos) požiūris ir tonas publikuojant straipsnius arba rengiant laidas, reportažus apie LGBT asmenis, gyvenančius LT, jų teisių problematiką.

Ar tos tolerancijos pakankamai, nežinau. Tolerancijos terminą labiau suprantu kaip pakantumą, taikstymąsi su tuo, kad esama LGBT asmenų, tačiau bent jau man norėtųsi ne tolerancijos, o paprasčiausio priėmimo nedarant iš to sureikšminimo burbulo“, – kalba Aušra.

Bekomunikuojant apie artėjantį „Baltic Pride“, viešoje erdvėje vis dar pastebimas neapykantos kurstymas, komentaruose liejama tulžis. Tačiau, pasak moters, palyginti su tuo, kas buvo prieš 10 ir daugiau metų, tokių komentarų jau kur kas mažiau.

„Be to, už neapykantos kurstymą ir grasinimą susidoroti numatytos baudos, ir ne vienas priešiškai nusiteikęs asmuo jau yra nubaustas, tad manau, kad komentarų turėtų mažėti.

Pati jų tikslingai neskaitau, nebent pamatau socialiniame tinkle perpublikuotą arba paskaitau antraštę apie nubaustą komentatorių. Komentatoriai yra nelaimingi žmonės, nes jiems svarbesni kitų žmonių gyvenimai negu jų pačių – tiek galiu pasakyti“, – nusišypso Aušra.

Asmeninio albumo nuotr./Aušra Karklytė
Asmeninio albumo nuotr./Aušra Karklytė

Mes lygūs“ – specialus žurnalistės Kristinos Aržuolaitienės, 2017 m. gavusios „Žiniasklaidos balso“ apdovanojimą Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose, projektas. Jis skaitytojams atskleis temas, kurios visuomenėje skatina lygybę: nepriklausomai nuo lyties, pasirinktos profesijos, seksualinės orientacijos, odos spalvos, socialinės padėties, religijos ar kitų veiksnių, visi esame lygūs.

Galite pasiūlyti kitą projekto pašnekovą? Rašykite el. paštu k.aksamitaite@15min.lt

Visus projekto tekstus rasite ČIA.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15min tema

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką