Focus.de pagal ZEITjUNG.de. parengtoje publikacijoje autorė pasakoja, kad kelias iki tokio santykių modelio, kuris iš tiesų jaustųsi patogus, yra ilgas ir nelengvas. „Tai nėra tik laisvė ir lengvumas – čia yra ir ašarų, ir pavydo, ir labai žmogiškų silpnybių“, – teigia ji.
Lūžis jos gyvenime įvyko praėjusią vasarą, kai ji susipažino su vyru, kuris iš karto aiškiai pasakė nenorintis monogamiškų santykių. Iki tol autorė buvo turėjusi tik vienus santykius, kurie buvo visiškai monogamiški.
„Jei kas nors man būtų pasakęs, kad po pusantrų metų gyvensiu atviroje santykių formoje, būčiau tik nusijuokusi“, – prisimena ji.
Iš pradžių ji sau pažadėjo tiesiog mėgautis laiku kartu ir neįsimylėti, tačiau šis planas greitai žlugo. „Mes abu gana greitai įsitraukėme emociškai“, – sako ji. Tuomet ji pradėjo gilintis į atvirų santykių koncepciją ir suprato, kad teoriškai toks modelis gali atrodyti patrauklus. „Ypač todėl, kad jis man pasirodė to vertas“, – priduria autorė.
Vis dėlto praktikoje netrūko situacijų, kai pavydas tapo rimtu iššūkiu. Anksčiau ji buvo įpratusi jaustis saugiai, žinodama, kad partneris visą dėmesį skiria tik jai. Dabar net kasdienės situacijos įgauna kitą prasmę. „Net paprasti pokalbiai ar buvimas kartu viešumoje jaučiasi kitaip“, – pastebi ji.
Didžiausia baimė, pasak autorės, susijusi ne su fiziniu neištikimumu, o su emociniu ryšiu.
„Sunkiausia ne tai, kad jis gali jausti trauką kitoms moterims. Sunkiausia – baimė, kad jo emocinis ryšys su kita gali tapti stipresnis nei su manimi“, – atvirauja ji. Nors racionaliai ji supranta, kad jausmai kitam žmogui nebūtinai mažina meilę jai, vidinis saugumo jausmas dar nėra susiformavęs.
Kasdienė komunikacija taip pat tampa sudėtingesnė. Paprasti klausimai, tokie kaip „ką veikei vakar?“, gali virsti emociniu išbandymu. „Jis nenori man meluoti, bet žino, kad man sunku tai išgirsti. O aš jau iš jo reakcijos suprantu atsakymą“, – pasakoja autorė.
Ji pripažįsta, kad dar nėra radusi atsakymo, kiek informacijos jai iš tiesų reikia žinoti. „Tai galiu suprasti tik bandydama, bet kartais tas bandymas skaudžiai „sprogsta“ viduje“, – sako ji, palygindama šias patirtis su emocinėmis „minomis“.
Vienas ryškiausių momentų įvyko, kai partneris sulaukė skambučio iš kitos jam svarbios moters. „Mačiau, kad jis norėtų būti šalia jos“, – prisimena autorė. Tuomet ji pati pasiūlė jam išvykti. „Jei myli – paleisk“, – šiuo principu ji vadovavosi, nors sprendimas buvo itin sunkus. „Tai buvo viena sunkiausių akimirkų mano gyvenime“, – pripažįsta ji.
Nepaisant visų iššūkių, autorė mato ir šio santykių modelio privalumus. Ji pabrėžia, kad santykiai paremti itin dideliu atvirumu ir empatija. „Juose yra daugiau sąžiningumo nei mano ankstesniuose santykiuose“, – teigia ji. Taip pat ji vertina išlaikytą asmeninę laisvę ir nepriklausomybę.
Vis dėlto vidinė kova išlieka. „Man patinka laisvės idėja, bet aš dar nesu laisva nuo pavydo“, – pripažįsta autorė. Ji taip pat neslepia nežinanti, ar kada nors pasieks visišką emocinę pusiausvyrą tokiuose santykiuose.
Kol kas ji renkasi gyventi dabartyje. „Šiuo metu meilė yra – ir man atrodo, kad tai vis dar svarbiausia“, – apibendrina ji.
