2025-11-15 20:30

Nepatogu klausti: „nebenoriu sekso“ – ką tai reiškia ir kaip susigrąžinti norą?

„Visą laiką mėgavausi seksu. Bėgant metams, atsiradus šeimai, buities rūpesčiams jo natūraliai sumažėjo, bet visada, atsiradus progai, norėdavosi. Tačiau pastebėjau, kad pastaruosius metus tas noras atsiranda vis rečiau. Ir tai man kelia baimę – nenoriu atsisakyti šio malonumo, juolab, kad priežasčių (ligų ar panašių dalykų) tam nėra. Ką tai reiškia ir ką daryti?“ – klausia „15min“ skaitytoja Mingailė. Jai atsako gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Vilius Ogenskas.
Sumažėjęs libido
Sumažėjęs libido / Shutterstock nuotr.
Lauros Norinkevičiūtės nuotr./Vilius Ogenskas
Lauros Norinkevičiūtės nuotr./Vilius Ogenskas

„Kartais žmogus pastebi, kad seksualinis potraukis tiesiog dingo. Ne dėl santykių krizės ar konkretaus įvykio – tiesiog vieną dieną kūnas tarsi nutyla. Tai gali kelti nerimą, gėdą ar net abejonių dėl savęs. Tačiau svarbu žinoti: nenoras sekso nebūtinai reiškia sutrikimą“, – sako specialistas ir priduria:

„Dažniau – tai ženklas, kad kūnas ir psichika prašo dėmesio. Seksualinis potraukis kinta – ir tai normalu. Libido nėra pastovi žmogaus savybė. Tai gyvas procesas, kuris keičiasi kartu su mūsų gyvenimu.“

Kokios priežastys gali mažinti seksualumą?

Pasak psichiatro, jų daug: stresas, pervargimas, miego trūkumas, emocinis nuovargis ar įtampa santykiuose gali laikinai išjungti norą artumui.

„Kai kūnas pavargęs, jis pirmiausia rūpinasi išgyvenimu, o ne malonumu. Kai santykiuose kaupiasi tylos, nepasakytų minčių ar įtampos, artumas tampa sunkesnis. Kai trūksta poilsio ar erdvės sau, seksas tiesiog pasitraukia į antrą planą“, – sako jis.

Jo teigimu, libido pokyčiai taip pat dažnai susiję su hormonais – moterų ciklo metu, po gimdymo, žindymo laikotarpiu ar menopauzėje.

Taip pat kai kurie vaistai – ypač antidepresantai, kontraceptikai
ar kraujospūdį mažinantys preparatai – taip pat gali jį sumažinti.

„Tad jei noras mylėtis dingsta kelioms savaitėms, tai dar ne priežastis nerimauti. Tai gali būti kūno būdas pasakyti: „Sustok, pailsėk, pasirūpink savimi.“ – paaiškino V.Ogenskas.

Shutterstock nuotr./Gyvenimas be sekso (asociatyvinė nuotr.)
Shutterstock nuotr./Gyvenimas be sekso (asociatyvinė nuotr.)

Kada nenoras mylėtis tampa signalu, o ne laikinu etapu

Vis dėlto, jei libido stoka tęsiasi ilgiau nei kelis mėnesius, o kartu atsiranda kiti pokyčiai – energijos trūkumas, apatija, miego sutrikimai ar nerimas – verta į tai pažvelgti rimčiau, sako gydytojas psichiatras.

Sumažėjęs seksualinis potraukis dažnai būna vienas iš pirmųjų psichikos sveikatos pokyčių požymių. Jis gali lydėti depresiją, kai žmogus nebejaučia džiaugsmo ar motyvacijos.

Nerimo metu kūnas nuolat gyvena įtampos būsenoje, todėl tiesiog nebeturi erdvės artumui.

Po trauminių patirčių ar ilgesnio emocinio streso intymumas gali kelti net prieštaringus jausmus – nuo atsiribojimo iki pasipriešinimo.

„Kartais libido sumažėjimas susijęs su hormonų disbalansu, skydliaukės veiklos sutrikimais ar net mitybos pokyčiais. Bet nepriklausomai nuo priežasties, tai visada ženklas, kad reikia
sustoti ir įsiklausyti“, – pabrėžia pašnekovas.

Kada kreiptis pagalbos?

Į specialistą verta kreiptis, jei:

  • libido stoka tęsiasi ilgiau nei du ar tris mėnesius;
  • tai pradeda kelti nerimą ar įtampą santykiuose;
  • pastebite kitus emocinės būklės pokyčius – liūdesį, nerimą, apatiją ar miego sutrikimus;
  • seksualinė tema tampa skausminga ar gėdinga.

„Tai nebūtinai reiškia, kad sergate. Dažniausiai – kad kūnas ir psichika siekia pusiausvyros. Gera žinia – šią pusiausvyrą galima atkurti
Libido galima atgaivinti, bet tai nevyksta per jėgą. Dažniausiai padeda poilsis, atviras pokalbis su partneriu, laiko skyrimas sau. Kartais prireikia koreguoti vaistus ar pasikalbėti su specialistu.

Psichoterapija padeda atkurti ryšį su kūnu, atpažinti emocijas, o kartu ir sugrąžinti gyvybingumą. Svarbiausia – nevertinti savęs per kaltės prizmę. Nenoras sekso nėra gėda ar „gedimas“. Tai – viena iš žmogaus būsenų, kuri gali išmokyti daug apie save.

Seksualinis potraukis – tai ne tik apie seksą. Tai apie gyvybę, buvimą ryšyje su savimi ir kitais. Ir kai jis dingsta, tai nebūtinai pabaiga. Dažnai – tai pradžia kelio, kuriuo grįžtame į save“, – sako V.Ogenskas.

Turi nepatogų klausimą ir tu, kurį bijai užduoti gydytojui? Rašyk mums gyvenimas@15min.lt ir atsakymo ieškok Gyvenimo rubrikoje.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą