Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gruodžio 29d. 19:06

Po laidos „LRT forumas“ – kritika televizijai dėl su lyčių lygybe prasilenkiančių klausimų premjerei ir Seimo pirmininkei

Žurnalistė Nemira Pumprickaitė, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen
15min koliažas / Žurnalistė Nemira Pumprickaitė, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Po pirmadienį LRT rodytos laidos „LRT forumas“, kurioje dalyvavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė, viešoje erdvėje kilo pasipiktinimas: dalis klausimų, ekspertų vertinimu, buvo seksistiniai, prasilenkiantys su lyčių lygybės nuostatomis. Savo poziciją išsakė ir Lietuvos žmogaus teisių centras. Dalies žiūrovų nuomone, dėl šios laidos LRT turėtų atsiprašyti. Tuo tarpu LRT teigia, jog laidoje buvo siekiama parodyti platesnį moterų lyderių, kurioms gyvenime teko ne kartą susidurti su stereotipais dėl lyties, paveikslą.

Nustebino politikėms pateikti klausimai

Mačiusieji laidą, kurią vedė žurnalistė Nemira Pumprickaitė, stebėjosi jos pateiktais klausimais. Įprastai „LRT forume“ kalbama apie aktualijas, tačiau šį kartą laidos kryptis buvo kita – su politikėmis kalbėta apie asmeninį gyvenimą. Nors temos apie asmeninį gyvenimą nėra tabu, tačiau žiūrovus nustebino, kaip buvo pateikti klausimai ir kokie jie buvo.

„Tai vadinasi, jei bus daugiau vyrų, tai brūkšniukų (pavardėje) bus daugiau, tiesa?“ (klausimas V.Čmilytei-Nielsen)

„Ar jūs turite sau atsakymą, kodėl ta (pirma) santuoka apskritai įvyko?“ (klausimas V.Čmilytei-Nielsen)

„Mes matome jus dažniausiai vieną. Nejau per visą savo gyvenimą nesuradote tokio žmogaus, kuris galėtų būti vadinamas sutuoktiniu, artimu draugu?“ (klausimas I.Šimonytei)

„Norite pasakyti, kad namą irgi statėte viena? Be jokios vyriškos pagalbos?“ (klausimas I.Šimonytei)

Tokie ir dar daugiau klausimų papiktino visuomenę. „Seksistinė, neprofesionali laida, žeminanti svarbiausius valstybės pareigūnus bei Lietuvos moteris apskritai. Toks tonas šiandien yra nepateisinamas net reitingus besivaikančiam privačiam kanalui ar internetiniam portalui. Tad, kad tai stebėjome per LRT, yra arba grubi nacionalinio transliuotojo klaida, kurią privalu pripažinti, arba pakvietimas atgal į realybę tiems, kas dar turi iliuzijų apie mūsų visuomenės progreso pagreitį ir tvarumą“, – LRT feisbuke rašė laidą matęs Domantas.

Ne vienas žiūrovas teigė, jog laidos iki galo taip ir nepažiūrėjo – išjungė, taip pat užsiminta apie tai, jog dėl šios laidos turi būti ir viešas LRT atsiprašymas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

Kaip toks pat klausimas nuskambėtų buvusiam premjerui?

Į tai sureagavo ir Lietuvos žmogaus teisių centras, o jo ekspertai įžvalgomis pasidalino socialiniame tinkle.

„Suprantama, kad visuomenei svarbu pažinti savo lyderius. Vis dėlto formuluojant klausimus, būtina kritiškai įvertinti, kiek šie klausimai nulemti lyties, kiek tokie klausimai įtvirtina visuomenėje vyraujančius stereotipus, kiek tokie klausimai tinkamai skambėtų, jei politikę-moterį pakeistumėte į politiką-vyrą“, – buvo rašoma Lietuvos žmogaus teisių centro feisbuko paskyroje.

Kalbėdama su 15min Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė, lyčių studijų magistrė Jūratė Juškaitė sakė, jog, viena vertus, suprantama, kad laida norėta labiau visuomenei pristatyti asmenis, kurie šiuo metu užima labai svarbius postus valstybėje – parodyti jų asmenybes, suprasti, kokie tai žmonės, kokios jų vertybės ir panašiai.

„Tačiau dalį laidoje užduotų klausimų, matyt, nesunkiai galime sieti su laidoje dalyvavusių politikių lytimi: pavyzdžiui, premjerės buvo klausiama: „Tai jūs norit pasakyti, kad jūs tą namą statėt viena, be jokios vyriškos pagalbos? Tai kas ten tas vinis kalė?“

Ar įsivaizduojate, kad toks pat klausimas būtų buvęs užduotas, pavyzdžiui, buvusiam premjerui Sauliui Skverneliui: „p. Skverneli, tai jūs norit pasakyti, kad jūs tą namą statėt vienas, be jokios vyriškos pagalbos? Tai kas ten tas vinis kalė?“

Neįsivaizduojama, kad premjerė gali išsiversti be vyro.

Toks klausimas, matyt, būtų buvęs palaikytas kaip kvestionuojantis Skvernelio vyriškumą. Tačiau toks pat klausimas premjerei-moteriai atrodo priimtinas“, – sakė J.Juškaitė.

Pašnekovės teigimu, tokia klausimo formuluotė mūsų vaizduotėje atlieka tai, ką vaizdžiai galima įvardyti „moters grąžinimo į vietą“ funkcija: „Tai yra, nepaisant to, kad prieš mus sėdi premjerė, vienas svarbiausių asmenų valstybėje, jos asmenybė vis tiek turi atitikti patriarchalinės heteronormatyvios visuomenės vaizduotę apie moterį: neįsivaizduojama, kad premjerė gali išsiversti be vyro.

Todėl, pavyzdžiui, premjerės atsakymas, kad ji samdė statybininkus-vyrus suprantamas ne kaip tiesiog paslaugos pirkimas, bet kaip simbolinis jos moteriškumo patvirtinimas: nepaisant to, kad ji neturi vyro ar partnerio, be vyrų išsiversti ji negali.“

J.Juškaitės nuomone, taip pat svarbu atkreipti dėmesį ne tik į konkrečius klausimus, bet ir į klausimų visumą: tyrimai rodo, kad moterys-politikės labai dažnai turi atsakinėti į klausimus apie savo išvaizdą, šeimą bei tai, ką mes laikome privačia gyvenimo sfera bei namų erdve.

Svarbu yra kritiškai įvertinti laidų turinį, ar jose neskatinamas seksizmas.

„Kitaip tariant, tradicines „moteriškas“ sritis, nesvarbu, ar politikės tai laiko svarbia ar visai nesvarbia savo tapatybės dalimi. Taip toliau konstruojame konservatyvias, patriarchalinėmis vertybėmis griežtas normas moterims. To nemažai matėme ir „LRT forumo“ laidoje. Pavyzdžiui, Seimo pirmininkė turėjo atsakyti į nemažai klausimų apie savo asmeninį gyvenimą bei ankstesnius santykius, kurie vargiai gali būti laikomi visuomenės intereso žinoti dalimi“, – teigė pašnekovė.

„Visuomeninis transliuotojas deda nemažai pastangų, kviesdamas į savo laidas moteris-ekspertes ir taip didindamas moterų reprezentaciją viešojoje erdvėje. Šiuo požiūriu LRT Lietuvoje, matyt, rodo teigiamą pavyzdį ir kitoms žiniasklaidos priemonėms bei prisideda prie didesnio moterų-eksperčių matomumo viešojoje erdvėje.

Tačiau lygiai svarbu yra kritiškai įvertinti laidų turinį, ar jose neskatinamas seksizmas bei lyčių stereotipai bei mažinti tokio turinio patekimą į viešumą“, – pridūrė J.Juškaitė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen
Luko Balandžio / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen

V.Čmilytė-Nielsen: „Mažiau patogu yra tada, kai reikia kalbėti apie jausmus“

Antradienį duodama interviu naujienų portalui 15min, Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen taip pat pasidalino mintimis, kaip ji pati vertina pirmadienio „LRT forumo“ laidą.

„Visada smagiau kalbėti viešoje erdvėje, su žiniasklaida, kai tema yra veikla, darbai, mano profesiniai pasiekimai, idėjos, galų gale – aktualijos. Tada jaučiuosi patogiau. Šiek tiek mažiau patogu yra tada, kai reikia kalbėti apie jausmus, apie emocines patirtis. Bet įvairaus žanro būna interviu. Tad taip jį ir traktuoju“, – sakė Seimo pirmininkė.

15min žurnalistės Robertos Tracevičiūtės paklausta, ar galėtų įsivaizduoti, jog panašūs klausimai būtų pateikiami buvusiam premjerui Sauliui Skverneliui ar buvusiam Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, V.Čmilytė-Nielsen sakė, jog akivaizdu – ne: „Lyčių stereotipai dar yra pakankamai gajūs. Manau, kad tai po truputį keisis, tik kartais tie žingsneliai nėra tokie dideli, kaip norėtųsi.“

LRT: buvo siekiama parodyti platesnį moterų lyderių paveikslą

15min kreipėsi į LRT bei paprašė pateikti savo vertinimą ir poziciją. Kaip rašoma LRT atstovės ryšiams su visuomene Miglės Savickaitės pateiktame atsakyme, „LRT forumas“ buvo transliuojama šventiniu laikotarpiu.

„Šį kartą norėta pabėgti nuo politikos ir Seimo pirmininkę bei Vyriausybės vadovę pakviesti pasikalbėti kitomis, asmeninėmis, temomis. Taip yra, kad dvi iš trijų aukščiausias pareigas valstybėje užimančių žmonių – moterys, stiprios asmenybės, savų sričių profesionalės, laidoje buvo siekiama parodyti platesnį moterų lyderių, kurioms gyvenime teko ne kartą susidurti su stereotipais dėl lyties, paveikslą.

Asmenų lygybės principas, lygiateisiškumas ir lygios galimybės yra viena pamatinių vertybių, kuriomis vadovaujasi visuomeninis transliuotojas LRT.

Dėkojame visiems žiūrovams už išsakytą nuomonę, pastebėjimus“, – buvo rašoma LRT atsakyme.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./LRT
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./LRT

Taip pat akcentuojama, kad LRT siekia didinti ir pačių LRT darbuotojų, ir nepriklausomų kūrėjų, kuriančių laidas LRT radijo ir televizijos programoms, supratimą apie lyčių lygybę ir apie viešojoje komunikacijoje vis dar prasprūstančias seksizmo apraiškas: „Šių metų rudenį LRT darbuotojams ir laidų prodiuseriams rengė seminarą, kuriame tarp aktualių klausimų buvo aptariama ir seksizmo tema. Jau nuo kitų metų bus iš LRT dirbančių žmonių, besigilinančių į skirtingus aspektus, surinkta komanda, kuri parengs įvairovės ir įtraukties principus, koordinuos principų įgyvendinimą ir sieks, kad LRT taptų sektinu pavyzdžiu kitoms žiniasklaidos priemonėms.

Suprasdama lyčių lygybės svarbą ir šios temos aktualumą, LRT prisijungė prie BBC inicijuotos programos „50:50“, kuria siekiama, kad kuriamas turinys atspindėtų požiūrių įvairovę ir užtikrintų lyčių lygybę. Dalyvaudami šioje programoje reguliariai vertiname duomenis apie laidų dalyvius, pašnekovus, vedėjus ir juos skelbiame organizacijos viduje. Tai irgi yra efektyvus būdas didinti darbuotojų supratimą, kodėl svarbu užtikrinti lyčių lygybės ir įvairovės principą, ir jų įsitraukimą.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką