Metinė prenumerata tik 7,99 Eur. Skaityti apie sportą - taip pat sportas.
Išbandyti
Geras turinys neatostogauja. Prenumerata vos nuo 0,50 Eur/mėn!
Išbandyti

Psichologė apie narcizus: kaip jais tampama ir kodėl jie jūsų gyvenimą gali paversti košmaru

Narcisistinės asmenybės gali stipriai apkartinti gyvenimą ir įklampinti į manipuliacijų kupiną chaosą. Tiesa, tokius žmones iš pradžių atpažinti sudėtinga, nors tai gali būti ir jūsų sutuoktinis, ir tėvai, ir bendradarbiai.
Narcisistinė asmenybė
Narcisistinė asmenybė / Shutterstock nuotr.

Pavyzdžiui, narcizai gali būti itin geranoriški ir užburiantys dėmesiu, jeigu bendraudami su žmogumi turi tikslą. Tad iš pradžių pasijautę ypatingi ir įvertinti, vėliau galite nesuprasti, kas nutiko – kodėl žmogus pradėjo elgtis arogantiškai, manipuliuoti ar kritiškai į jus žvelgti.

Psichologė Sonata Vizgaudienė pasakoja, kaip narcisistines asmenybes reikėtų atpažinti ir kaip bendrauti, kad išlaikytumėte savitvardą ir nepakliūtumėte į pinkles. „Yra žmonių, kurie turi narcisistinių bruožų, ir tokių, kurie kenčia nuo narcisistinio asmenybės sutrikimo“, – pabrėžia psichologė.

Asmeninio archyvo nuotr./Psichologė Sonata Vizgaudienė
Asmeninio archyvo nuotr./Psichologė Sonata Vizgaudienė

– Papasakokite, kas yra narcisistinė asmenybė ir kaip ją atpažinti?

– Narcisistinės asmenybės nėra lengvai apibūdinamas tipažas – jiems būdingos savybės gali būti labai užslėptos. Tiesa, tyrimai rodo, kad dažniau tarp tokių asmenybių yra vyrų nei moterų.

Narcistinės asmenybės turi perdėtą svarbos jausmą, jos jaučiasi itin reikšmingos, ypatingos, unikalios, perdeda savo pasiekimus, talentus ir labai nori, kad tai, ką jie turi savyje ir kaip save vertina, būtų pripažinta kitų. Jie nori ir didelių, nerealių pasiekimų, todėl fantazuoja apie sėkmę, galią, tobulą grožį, idealią meilę.

Tiesa, narcizai yra linkę turėti savo gyvenime tuos savo galios ir unikalumo įrodymus ir juos rodyti bei kitaip demonstruoti, pavyzdžiui, girtis tobulais namais, aukštomis pareigomis, pripažinimu, gražia ir protinga antrąja puse, vaikais, nors santykiai viduje dažnai gali visiškai nepriminti to rodomo dailaus paveikslėlio.

Jie taip pat nori arba siekia bendrauti su aukšto statuso žmonėmis, kuriuos gerbia, stengiasi su jais užmegzti ryšį. Bet jeigu tie žmonės pasikeičia jų akyse, pavyzdžiui, narcizas pamato, kad jie ne tokie ir ypatingi, kaip jis galvojo, bendravimas nutrūksta. Dėl savo ypatingumo jie reikalauja perdėto dėmesio iš kitų, tarsi jie to dėmesio būtų nusipelnę, galvoja, kad visi turi su jais elgtis palankiai, pildyti lūkesčius visur ir visada.

Patys narcizai su kitais žmonėmis elgiasi visiškai priešingai, kadangi kitus žmones jie asmeniniuose santykiuose išnaudoja, ir santykiai jiems svarbūs tik tiek, kiek jie gali tuo žmogumi pasinaudoti. Narcizai gali sukurti ypatingų ir geranoriškų žmonių įspūdį, tačiau bet koks jų geranoriškumas yra suvaidintas dėl tikslo. Jeigu jie neturės tikslo kitų žmonių atžvilgiu, tuomet jie tikrai neis į santykį ir gali netgi nuvertinti, pasityčioti, sukelti menkavertiškumo jausmą, negerbti.

Tiesa, toks bendravimas gali būti ir užslėptas, narcizas tai padaro tokiais būdais, kad žmogus blogai pasijaučia, bet niekaip negali suprasti kaip, kadangi tai nėra tiesioginė manipuliacija ir įžeidimai.

Labai svarbi savybė, kodėl su narcizais labai sunku kitiems žmonėms – jiems trūksta empatijos. Jie nemoka ir nenori atpažinti kitų jausmų ir poreikių, su jais tapatintis, turėti ką nors bendro, bet patys trokšta, kad kiti jiems būtų empatiški.

Tai labai svarbu, nes iš kitų jie nori gerų ir bendražmogiškų dalykų, bet kitiems jų nenori duoti. Dažnai pavydi kitiems, nors mano, kad kiti pavydi jiems. Iš kitos pusės, narcizus valdo nepasitikėjimas savimi ir gėda, o tą jie labai slepia nuo savęs ir kitų, giliai nugrūda viduje ir maskuoja, o to išraiška jau minėtas elgesys – nuo manipuliacijų kitais iki arogancijos, kritiškumo ir susireikšminimo.

Narcizai nori sudaryti unikalaus žmogaus įvaizdį, todėl tuo įvaizdžiu labai rūpinasi. Jeigu tam įvaizdžiui kas bando pakenkti, jie gali reaguoti skaudžiai, atstumti, paniekinti, kadangi jų gyvenimas turi atrodyti tobulai.

123RF.com nuotr./Pora
123RF.com nuotr./Pora

– Kaip reikėtų atskirti narcizą nuo tiesiog pasipūtusio ir arogantiško žmogaus?

– Neretai jei žmogus tikrai labai pasipūtęs ir arogantiškas, tai jau gali būti narcicistinė asmenybė. Bet jei tik labiau mėgstantis girtis ir mėgstantis pasirodyti, tai dažniausiai jam būdingas bruožas – puikybė. Tokie žmonės gali išlikti empatiški, besidomintys juos supančia aplinka, nuoširdžiai rūpintis aplinkiniais, linkėti gero, pozityviai bendrauti, nenuvertinti kitų.

Tad reikėtų atkreipti dėmesį, koks yra tas puikavimasis – ar jis yra apipintas narcizams būdingoms savybėmis, ar ne. Kad bendraujate su narcizu nepajusite iš pirmo karto, tam reikia laiko, tokį žmogų reikia pažinti giliau.

– Kaip susiformuoja narcizai? Kas tam daro įtaką, pavyzdžiui, tėvai, aplinka?

– Nemažai diskutuojama apie tai, kas nutinka, kad žmoguje atsiranda narcisistinės savybės ir įsigali. Tyrimai rodo, kad nemažai lemia narcizų tėvai, kurie dažniausiai turi narcizams būdingas savybes, tad vaikai jas perima. Įdomiai skamba, bet daug pasiekusių, didelio pripažinimo sulaukusių tėvų vaikai taip pat gali tapti narcizais, tarkime, jeigu jiems yra sunku prilygti savo tėvams, o pastarieji reikalavo būti ypatingais arba kaip tik nuvertino.

Turtingų tėvų vaikai taip pat gali linkti į narcisistinę pusę, ypač, jeigu buvo labai lepinami, įprato gauti viską labai lengvai, jų poreikiai nebuvo atliepiami dėmesiu, o tik daiktais.

Tačiau yra ir kita pusė, kai vaikystė buvo labai sunki, kupina netekčių, skyrybų, o su vaiku nebuvo dirbta tais klausimais, jis buvo emociškai apleistas. Bėgimas nuo savo skausmo, tai, kad nesulaukė palaikymo iš artimiausių žmonių, atsiliepia tuo, kad pradedama blokuoti empatija, geranoriški jausmai. Atjungiama jausminė dalis ir pasirenkamas toks išgyvenimo modelis, kai nereaguojama empatiškai.

Blogos gyvenimo sąlygos irgi gali padaryti įtaką, traumuoti vaiką, kadangi jis gali siekti, norėti, fantazuoti, kad užaugę bus ypatingas žmogus. Tos savybės labai išryškėja paauglystėje. Tad reiktų pabrėžti, kad narcisizmas atsiranda ankstyvame amžiuje.

Naujesnės teorijos teigia, kad tėvai, kurie pervertina vaikus ir jų gebėjimus, laiko vaikus ypatingais ir tą pabrėžia, bijo pasakyti adekvačių, reikalingų pastebėjimų ir ugdo „tu pats geriausias“ jausmą, vėlgi gali padaryti meškos paslaugą ir taip formuoti narcisistines savybes.

– Ar įmanoma narcizui pasikeisti?

– Patys narcizai linkę nepastebėti savo narcisistinių savybių ir jeigu kas nors iš artimųjų pradeda tai sakyti, jie to nepriima ir permeta tas savybes sakančiajam. Pavyzdžiui, vyras gali sakyti žmonai, kad tai ji esanti narcizė, o ne jis.

Pokytis yra galimas, jeigu žmogus turi motyvacijos, bet tai pasitaiko itin retai. Tai yra ilgas darbas su savimi, kadangi tokio žmogaus viduje yra labai sudėtingi mechanizmai ir juos keisti yra nelengva. Net ir terapijoje narcisistinės asmenybės būna manipuliatyvios, nes labai nenori gilintis į save, nerimauja, bijo susidurti su savimi, tad savo emocijų pažinimas ir savityra yra vienas iš nemaloniausių dalykų, kurių narcizai itin vengia.

Terapijoje jie dažniausiai būna nenuoširdūs ir tai neduoda rezultato, o patys narcisistai linkę greitai nusivilti, ypač, jeigu terapeutas nemaitina jo narcisistinių savybių ir juo nesižavi.

– Kaip narcizai elgiasi santykiuose, pavyzdžiui, poroje ar būdami tėvais?

– Dažnai į terapiją ateina ne narcizai, bet jų partneriai ir vaikai. Šitie žmonės ateina sužlugdyti santykių ir terapijoje atpažįsta arba jau būna atpažinę prieš tai, kad susidūrė su narcisistine asmenybe.

Įdomu, kad narcizai yra linkę į santykių kūrimą – jiems tai yra būtinybė, jie labai jų nori. Santykių pradžioje jie dažnai apie save sukuria idealumo vaizdą ir netgi būna idealiais partneriais. Kodėl? Nes kai jie susižavi kitu žmogumi ir jo siekia, dažniausiai stengiasi megzti santykius, bando patenkinti jo poreikius, įsiklausyti, išgirsti, ko žmogus nori, sutinka su jo nuomone. Atrodo, kad tai puikus ir idealus partneris, todėl vėliau daugeliui žmonių tas elgesys atrodo lyg disonansas, juk santykių pradžioje viskas buvo visiškai kitaip! Kaip žmogus gali visiškai pasikeisti nuo tobulo partnerio iki terorizuojančio ir psichologiškai smurtaujančio?

Dažniausiai narcizas, pasiekęs partnerį, parodo savo tikrąjį veidą, nes ir jo susižavėjimas – menksta. O kai nebesižavima, tai ir kritikuojama, nuvertinama, nebedama pastangų. Aišku, gali būti vadinamosios bangos, kartais narcisistas vėl tampa žavus ir malonus, bet dažniausiai vėl viskas sugrįžta kaip buvę ir narcizas rūpinasi savo poreikiais ir kritikuoja savo partnerį. Santykiuose turi būti tenkinami tik narcicisto poreikiai, partnerio poreikiai jam nesvarbūs.

Kodėl žmonės būna ilgai tokiuose santykiuose su narcizu? Dažniausiai pastarieji yra linkę kurti ilgalaikius santykius, išduoti be didelio sąžinės graužimo, bet net ir tada sugrįžti pas savo partnerį. Kai narcizo partneris pradeda galvoti apie skyrybas, narcizas gali vėl tapti žavus ir rodyti dėmesį, iki kol skyrybų mintis aprimsta. Tad, kaip matome, santykiai su narcizu yra labai žalojantys, be to, narcisistinės asmenybės nuolat manipuliuoja ir dėl visko kaltina būtent partnerį. Dažniausiai partneris ir pradeda jaustis kaltas, nuvertina save, pamina savo poreikius.

Jeigu kalbėtume apie tėvų ir vaikų santykius, augti su tėvais narcizais yra labai sudėtinga, kadangi vaikai neturi atjaučiančio ir supratingo tėvo ar mamos. Narcisistai per vaikus tenkina tik savo poreikius ir neatliepia vaikų bei yra jiems negatyvūs, kritiški, kelia nerealius lūkesčius bei reikalavimus, manipuliuoja, kiršina. Tad tokiose šeimose yra daug įtampos ir nepasitikėjimo, kadangi viskas sukasi tik aplink narcizus ir jų poreikius. Šeimoje sukuriama toksiška dinamika, todėl kenčia tiek vaikai, tiek partneris, nors išorėje šeima gali atrodyti itin laiminga ir ideali, bet viduje verda tikras pragaras, o padarytas žaizdas būtina gydyti ilgai.

Bendrauti suaugusiems vaikams gali būti itin sudėtinga su tokiais tėvais, todėl daugelis jų ne tik terapijoje bando spręsti problemas, bet ir atsiriboja nuo jų.

– Ar tai vienintelis būdas suvaldyti bendravimą su narcizu tik atsiribojus ir atsitraukus?

– Porų ir šeimų dinamika yra unikali, tad pasakyti, koks geriausias variantas, sunku. Jeigu narcisistas nesikeičia, dažnai poros prieina prie skyrybų arba liekama esamoje situacijoje. Tačiau yra situacijų, kai narcizas savo elgesį pamato kitų akimis, pavyzdžiui, patiriama krizė, ir tada asmenybė gali keistis, vadinasi, kinta ir santykiai. Tikrai ne visos poros, kai partneris yra narcizas, išsiskiria.

Kalbant apie vaikus – jie, augdami su tokiais tėvais, neturi pasirinkimo ir tai juos gali stipriai paveikti emocine ir psichologine prasme. Dažniausiai vaikus apsaugoti gali tas tėvas, kuris neturi narcisistinių savybių bei bent iš dalies gali atliepti jų poreikius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Didžiausiame Bukčių miško parke Vilniuje pasivaikščioti kviečia trys nauji maršrutai
Reklama
„Huawei FreeBuds 6i“ – iki 100 eurų kainuojančios belaidės ausinės
Reklama
Vaikų vasaros atostogoms įsibėgėjant, „Telia Play“ kino rekomendacijos vaikams ir visai šeimai
Reklama
„Įspūdžiai išliko visam gyvenimui“: TV bokštas kviečia pasivaikščioti 170 metrų aukštyje