Šiai temai skirtame ElitePartner Magazin straipsnyje aiškinama, kodėl žmonės meluoja santykiuose, kokias pasekmes tai sukelia ir kada ryšį dar įmanoma išgelbėti.
Žmonės meluoja ne tam, kad įskaudintų
Dažnai manoma, kad melas santykiuose yra sąmoningas siekis pakenkti partneriui. Tačiau realybėje motyvai dažniausiai būna kitokie.
Dažniausios priežastys:
-
baimė konfliktų,
-
atstūmimo baimė,
-
baimė būti paliktam,
-
gėdos jausmas,
-
noras atrodyti geresniam,
-
siekis kontroliuoti ar manipuliuoti.
Įdomu tai, kad daugelis žmonių savo melą pateisina „gerais ketinimais“. Pavyzdžiui, teigia norėję apsaugoti partnerį nuo skaudžios tiesos ar išvengti ginčų.
Tačiau ilgainiui tai beveik visada duoda priešingą rezultatą – atsiranda nesaugumas ir ima byrėti pasitikėjimas.
Pavojingiausia melo forma – emocinė manipuliacija
Ypač problemiška tampa tuomet, kai melas naudojamas ne konfliktams išvengti, o partnerio emocinei kontrolei.
Straipsnyje išskiriami keli dažniausi psichologiniai mechanizmai:
-
kaltės permetimas kitam,
-
„priming“ efektas (pasąmoningas nuostatų formavimas),
-
emocinės priklausomybės kūrimas,
-
nuolatinis tam tikrų frazių kartojimas,
-
„gaslighting“ (kai žmogus verčiamas abejoti savo realybės suvokimu),
-
manipuliavimas pavydu.
Santykiuose šios technikos neretai naudojamos net nesąmoningai.
Pavyzdžiui, partneris gali nuolat kartoti, kaip stipriai myli kitą žmogų ar kaip be jo „negalėtų gyventi“. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti romantiška, tačiau ilgainiui toks elgesys kartais tampa emocinio spaudimo forma.
Ekspertai išskiria ir chronišką pavydą. Pavydus partneris savo elgesį dažnai aiškina meile ar baime prarasti kitą žmogų. Tačiau nuolatinis kontrolės normalizavimas gali signalizuoti apie žemą savivertę ar net gilesnius asmenybės sunkumus.
Pavydus partneris savo elgesį dažnai aiškina meile ar baime prarasti kitą žmogų. Tačiau nuolatinis kontrolės normalizavimas gali signalizuoti apie žemą savivertę ar net gilesnius asmenybės sunkumus.
Kodėl dažnai nepastebime melo?
Daugelis įsitikinę, kad melą atpažintų iš karto. Tačiau emocinis ryšys dažnai silpnina objektyvumą.
Kai žmogų laikome patraukliu, charizmatišku ar simpatišku, įsijungia vadinamasis halo efektas – nesąmoningai jam priskiriame daugiau teigiamų savybių, net jei tam nėra aiškių įrodymų.
Todėl įspėjamieji ženklai dažnai ignoruojami arba racionalizuojami.
Pasitikėjimą griauna ne vienas didelis melas
Ekspertai pabrėžia, kad daugelis santykių suyra ne dėl vienos didelės išdavystės, o dėl nuolatinių mažų netiesų.
Pasitikėjimą galima palyginti su emocine sąskaita:
-
sąžiningumas ją papildo,
-
melas – tuština.
Kai žmonės pradeda nuolat dangstyti vieną melą kitu, susiformuoja uždaras kontrolės, įtarumo ir emocinės įtampos ratas.
Ar santykius po melo dar galima išgelbėti?
Taip, tačiau tik tam tikromis sąlygomis.
Santykiai gali atsitiesti tik tada, kai:
-
prisiimama tikra atsakomybė,
-
nevyksta kaltės permetimas partneriui,
-
atsiranda skaidrumas,
-
abi pusės atvirai komunikuoja,
-
nuoširdžiai analizuojamos melo priežastys.
Vis dėlto, jei santykiuose įsitvirtina nuolatinė manipuliacija, emocinė kontrolė ar narciziški elgesio modeliai, grįžti prie sveiko ryšio tampa daug sudėtingiau.
Ką svarbiausia išmokti?
Norint kurti sveikus santykius, svarbu išmokti keturių dalykų:
-
atpažinti įspėjamuosius ženklus,
-
suprasti emocinės manipuliacijos mechanizmus,
-
aiškiai brėžti ribas,
-
nuosekliai reikalauti sąžiningumo.
Galiausiai, kaip pabrėžia ekspertai, tvirti santykiai remiasi vienu pagrindu – pasitikėjimu.
