Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 14d. 12:59

Skaitytojos išpažintis: „Prieš metus nebūčiau patikėjusi, kad tapsiu 60-mečio meiluže“

Pora
123RF.com nuotr. / Pora

Apie tai, kad meilė yra visokia, žinome ne tik iš knygų ir pasakojimų. Susiduriame su įvairiomis meilės formomis kiekvieną dieną, tik vieniems jos priimtinos, o kitiems kelia prieštaringus jausmus.

15min GYVENIMAS skaitytoja S.B. pasidalino savo istorija, kurioje netrūksta netikėtumų ir emocijų audrų.

„Kas yra meilužė? Man tai siaubingai skambėjęs žodis, kol Jis mane pataisė, jog tai žodžio „meilė“ vedinys. Bet ar meilė egzistuoja? Aš jau tuo nebetikiu, nes jei meilė būtų – žmonės nebūtų vieniši, anksčiau ar vėliau surastų vienas kitą.

Jei ji būtų, žmonės gyventų santarvėje ir apie gyvenimo prieskonius – pykčius - net negalvotų. Jei ji būtų, du kadaise apsvaigę jaunuoliai gyventų santuokoje iki gyvenimo galo, o koks procentas skyrybų! Charakteriai nesutapo. Kokia nesąmonė!

Nes jei ji būtų, žodis „meilužė“ apskritai neegzistuotų. Tokia skeptikė kaip aš staiga pati tapo meiluže. Paradoksas! Ir nei čia atimsi, nei pridėsi.

Nesu įsimylėjusi, tik siaubingai jaučiuosi būdama vieniša. Man trisdešimt. Galite patikėti? Trisdešimties ir vieniša. Esu su aukštuoju išsilavinimu, atrodo, protinga ir grožio Dievulis nepagailėjo.

Bet pasaulis keičiasi, keičiuosi ir aš.

Prieš gerus metus apie meilužės statusą net nebūčiau galėjusi pagalvoti. Augusi pakankamai konservatyvioje šeimoje, nuolat auklėjama pagal visuomenės normas, ta mergaitė staiga ištroško - ko? Laisvės? Negaliu atsakyti net sau.

Juk kartais užtenka tik žinojimo, kad jis apie tave negali nustoti galvojęs... Man 30, o jam, nepatikėsite, bet 60.

Ne, tikrai tai ne laisvės trūkumas, tik nenumaldomas noras jaustis reikalingai, jausti kažką šalia. Juk kartais užtenka tik žinojimo, kad jis apie tave negali nustoti galvojęs... Man 30, o jam, nepatikėsite, bet 60.

Bet ar amžius kliūtis jaustis kartu nuostabiai, visavertiškai, komfortiškai? Ne. Ir užbėgsiu už akių – tai tikrai ne dėl pinigų, kaip įprasta mūsų visuomenėje. Man jų netrūksta. O juk ir ne piniguose laimė.

Apskritai, man amžius bendrauti niekada nebuvo kliūtis. Kai vieną dieną Jis prakalbo apie meilę, ėmiau nerimauti. Minutėlę net buvau supanikavusi... Jis gali mane įsimylėti? Ta mintis nedavė man ramybės, juk buvome aiškiai nusibrėžę ribas – nebus santuokos, nebus vaikų, nebus bendro tolimesnio gyvenimo. Tik tu ir aš, tik čia ir dabar, tik nenumaldomas noras jausti vienas kitą šalia, tik slaptas ryšys, kurio meilės vardu tikrai nepavadinsi.

Fotolia nuotr./Susimąsčiusi moteris
Fotolia nuotr./Susimąsčiusi moteris

Bet tai kažkas. Kažkas tokio, kas mus jungia mūsų susitikimų metu. Net būnant visiškai atskirai. Puikiai suvokiu, kad tokių straipsnių pilna! Bet kiekvienas jų turi savo istoriją, perteikia jausmus, išgyvenimus, patirtis. O kad apie tai prakalbėtų vyrai... Tikiu, jie irgi turi ką pasakyti šiuo klausimu. Bet ar drąsos turi?

Kartais mane apninka mintys, o jeigu Jam tai tik žaidimas? Ar aš tik dar viena iš tų daugybės figūrų šachmatų lentoje? Koks ėjimas priverstų užimti aukštesnę poziciją? Ar aš apskritai to noriu? Kam man to reikia? Ir vėl apsvaigstu nuo minčių dėlionės.

Kartais mane apninka mintys, o jeigu jam tai tik žaidimas?

Stengiuosi neriboti Jo laisvės, netrikdyti Jo pirminio gyvenimo tėkmės. Juk visa tai tarp mūsų taip laikina! Suvokimas neleidžia pamesti sveiko proto, nors būnant kartu stengiuosi jį atjungti, kad pasimėgaučiau akimirkos laikinumu, kaupčiau prisiminimus, kuriais galėsiu gyventi staiga vėl tapus vieniša.

Et, ir vėl viskas sukasi ratu lyg karuselė, lyg užburtas ratas... O kas jį sustabdys?“

Komentarai: 4

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką