Geras turinys neatostogauja. Prenumerata vos nuo 0,50 Eur/mėn!
Išbandyti

Skyrybos išmušė pagrindą po kojomis: ką daryti, jei nežinai – kaip gyventi toliau?

Pagal skyrybų skaičių Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių Europos Sąjungoje. Ir nors pastaraisiais metais šiek tiek mažėjantį skyrybų skaičių sociologai sieja su praėjusios pandemijos, o vėliau karo Ukrainoje situacijomis, ši problema išlieka labai opi, nes beveik kas antra sutuoktinių pora Lietuvoje išsiskiria, o tai dažniausiai būna darbingi 30–44 metų žmonės.
Skyrybos
Skyrybos / 123RF.com nuotr.

Skyrybos yra viena sunkiausių patirčių žmogaus gyvenime, pagal patiriamo streso lygio skalę užima antrą vietą po sutuoktinio mirties. Subyrėjus šeimai žmogus susiduria su aibe iškilusių klausimų, jausmų, nežinia ir ateities baimėmis, todėl natūralu, kad dauguma žmonių po skyrybų ieško psichologinės, dvasinės, teisinės ar kitokios pagalbos.

Viena iš pirminės pagalbos priemonių yra išėjimo iš skyrybų krizės grupė, kurioje susitinka skyrybų patirties paliesti žmonės, galintys dalintis savo skauduliais, įtampomis, baimėmis, jausmais. Čia jie gali būti suprasti bei išklausyti panašių į juos bei grupę lydinčių profesionalių vadovų.

Tokias grupes organizuoja jau daugiau nei dvidešimt metų Vilniuje specializuotą kompleksinę (psichologinę, sielovadinę, teisinę) pagalbą išgyvenantiems skyrybas suaugusiems, vaikams ir paaugliams teikiantis šeimos ir asmens saviugdos centras „Bendrakeleiviai“. Į išėjimo iš skyrybų krizės programą žmonės ateina su šviežia arba keleto metų skyrybų patirtimi.

Ši programa sutrumpina krizės laiką, padeda adaptuotis naujoje situacijoje, kurti naujus socialinius ryšius, pamažu grįžti į visavertį asmeninį, darbinį, šeimos, bendruomenės gyvenimą. Tačiau ilgainiui kai kuriems žmonėms gali paūmėti depresija, nerimas, iškilti psichinės ar fizinės sveikatos problemos, atsirasti polinkis į savęs žalojimą, priklausomybes, gali sumažėti darbingumas arba atsirasti į perdegimą vedantis darboholizmas.

Būna, kad net praėjus daugiau nei dešimčiai metų po skyrybų žmogus nežino kaip gyventi toliau, tarsi užstringa, panyra į depresiją, įklimpsta neišspręstuose reikaluose, pasimeta nežinojime kur link ir kaip norėtų ir galėtų keliauti per gyvenimą, tebegyvena baimių kalėjime. Likus vienam naujai iškyla tapatybės klausimas. Vieni žmonės kenčia nuo vienatvės, o kiti, bėgdami nuo skausmo ir po skyrybų atsivejančių iššūkių, skuba užmegzti naujus romantinius santykius.

123RF.com nuotr./Skyrybos
123RF.com nuotr./Skyrybos

Tačiau ne visuomet jie būna sėkmingi, jei į naują žmogų žiūrima tik kaip į nuskausminamuosius. Būna, kad po vieno kito bandymo kurti naują ryšį lipama ant to paties „grėblio“. Taigi, dalis žmonių susiduria su naujais iššūkiais – kaip kurti gyvenimą skyryboms tolstant. Todėl Individualios psichologijos konsultantė Rasa Kardaitė, lydinti išėjimo iš skyrybų krizės grupes ŠASC „Bendrakeleiviai“, nusprendė pakviesti šias grupes baigusius žmones į grupinę savęs pažinimo programą „Kuriu gyvenimą po skyrybų“. Apie šią programą kalbamės su jos sumanytoja ir vadove Rasa Kardaite.

– Rasa, kokiais matai žmones – išėjimo iš skyrybų krizės grupių dalyvius, baigusius šią programą? Su kokiais lūkesčiais ir galiomis jie išeina?

Penkiolika susitikimų gali suteikti vilties, tikėjimo, kad gyvenimas tęsis ir nebus toks priešiškai nusiteikęs. O jisai gi tęsis su savo džiaugsmais, sunkumais, išgyvenimais, patyrimais.

Svarbiausia, kad dalyviai gauna jėgų, tikėjimo ir vilties, kad jie galės gyventi toliau, oriai, išgyventi atsiradusius sunkumus, bus norintys ir galintys džiaugtis. Jie išeina turėdami vilties, kad galės susidoroti su įvykusiais pokyčiais ir jaučiasi turintys jėgų ieškoti būdų, kaip geriau prisitaikyti prie susidariusios naujos gyvenimo padėties ar situacijos.

Jie dažniau atranda jėgų šypsotis gyvenimui, gali pradėti jausti mažesnį stresą ir didesnį emocinį stabilumą. Skyrybos dažnai paveikia žmonių savigarbą ir savivertę, o grupės metu dalyviai gauna galimybę peržiūrėti savo vertinimo ir savęs sampratą, perimti kontrolę ir susigrąžinti pasitikėjimą savimi. Dalyviai išmoksta ir/ar randa būdų kaip geriausiai jiems bendrauti su buvusiu partneriu, kitais žmonėmis, suvokiant tiek jų, tiek savo ribas ir poreikius. Kaip žinome, skyrybos stipriai paliečia tarpasmeninius santykius.

123RF.com nuotr./Skyrybis
123RF.com nuotr./Skyrybis

Žmonės išeina su žiniomis, kaip organizuoti savo laiką, išspręsti praktinius iššūkius ir nusistatyti naujus tikslus, ieškodami naujų resursų kaip prisitaikyti prie naujos savo padėties. Tuo pačiu ir gavę informacijos ir/ar konkrečių patarimų, kaip tvarkytis su teisiniais ir finansiniais aspektais, užtikrinant saugesnį ekonominį ir teisinį stabilumą. Ir galiausiai pradeda peržiūrėti savo gyvenimo tikslus, vertybes ir prioritetus atrandant naujas galimybes, naujus kelius, kaip judėti į priekį.

Taigi, po dalyvavimo išėjimo iš skyrybų krizės programoje grupių dalyviai gali išeiti su geresne emocine būsena, padidėjusia saviverte, naujais įrankiais tarpasmeniniams santykiams, prisitaikymo įgūdžiais ir galimų perspektyvų pokyčiais savo gyvenime.

– Kodėl to nepakanka ir kodėl nusprendei pakviesti žmones į programą „Kuriu gyvenimą po skyrybų“?

– Išėjimo iš skyrybų krizės programos penkiolikos savaičių susitikimai yra pradinės pagalbos forma žmonėms, susiduriantiems su santuokos krize. Šie susitikimai skirti suteikti supratimą apie esamą padėtį, pasiūlyti patarimų ir įrankių konkrečioms situacijoms spręsti bei įgyti gilesnį supratimą apie savo jausmus ir galimus sprendimus.

Tačiau skyrybos yra sudėtingas ir daugialypis procesas, kuris dažnai tęsiasi ilgiau nei penkiolika savaičių. Pagrindinis dėmesys kriziniuose susitikimuose dažniausiai yra skiriamas dabartinei padėčiai įsisąmoninti ir būtinybei įveikti staigias emocijas bei konfliktus. Tačiau po šių savaičių galima likti su daugybe iššūkių ir problemų, kurios lieka neišspręstos.

Nepakankamai skiriama dėmesio skyrybų padariniams, kurie gali pasireikšti ilgesnėje perspektyvoje. Dėl šių ir kitų priežasčių dažnai rekomenduojama ilgesnis terapinio proceso laikotarpis, žmonėms gali būti naudinga išsamiau išnagrinėti savo santykius, emocijas ir ateities planus. Individualūs kiekvieno žmogaus poreikiai gali labai skirtis.

– Su kokiais iššūkiais tolesniame gyvenime susiduria žmonės praėję pirmąjį pagalbos etapą?

– Tikėtis, kad gyvenimą gyvensime be problemų būtų tiesiog utopija. Po pirmojo pagalbos etapo žmonės gali susidurti su įvairiomis problemomis ir iššūkiais, susijusiais su jų emociniais aspektais, santykiais ir savijauta. Šios problemos dažnai reikalauja tolimesnės pagalbos ir palaikymo. Turbūt pirmiausia, tai kad iššūkiai neišnyko.

Nors pirmųjų susitikimų metu galima bandyti padėti žmogui suprasti savo emocijas ir atrasti tam tikrus įrankius, tai nepasiekia visų iššūkių sprendimo. Kai kurie žmonės gali jausti nusivylimą arba neaiškumą, kodėl jų sunkumai nesumažėjo tokiu greičiu, kaip tikėtasi. Kitas iššūkis – naujų metodų pritaikymas kasdieniniame gyvenime. Atrasti, o gal ir išmokti nauji įrankiai pirmame pagalbos etape gali būti sunkiai pritaikomi realiame gyvenime.

Pavyzdžiui, susidoroti su sunkumais ir emocijomis kasdieniniuose santykiuose ar sprendimuose. Svarbus momentas yra nepasitikėjimas, vadinčiau tai dar vienu svarbiu iššūkiu. Tačiau kalbant apie nepasitikėjimą, svarbu paminėti, kad nepasitikėjimas ne tik savimi, bet ir aplinkiniais, kitais. Sunku pasitikėti, būti atviriems, priimti naujus žmones į savo gyvenimą.

Kartais dėl nepasitikėjimo būna sunku išlaikyti santykius su žmonėmis, su kuriais jau yra sukurti santykiai. Dar vienas iššūkis – asmeninės tapatybės pokyčiai, jeigu paprasčiau ir suprantamiau, tai kalbu apie „savęs suvokimo“ arba „kas aš esu jausmą“. Tai yra tai, kaip mes suvokiame save, savo vertybes, įsitikinimus ir tai, kas mums svarbu gyvenime.

Tai gali apimti mūsų vaidmenis, santykius, įsitikinimus, pomėgius ir daugelį kitų aspektų, kurie sudaro mūsų unikalų aš. Visa tai po skyrybų labai stipriai sušlubuoja ir tai gali būti didelė problema ar iššūkis toliau tvarkytis su iškilusiais sunkumais.

Skyrybos dažnai lemia asmeninių vertybių ir tikslų peržiūrą, o kad nustatytume, kas mums yra svarbu gali reikalauti ilgesnio laiko. Taip pat – giliau esančių savo emocijų suvokimą. Per pirmas penkiolika savaičių pradėtos atskleisti giliau paslėptos emocijas ir patirtys gali sukelti nenumatytų ar gilių jausmų atsiradimą, kurie gali būti sunkiai įveikiami, suprasti ir priimti.

Ilgalaikis emocinis atsigavimas – po skyrybų gali prireikti ilgesnio laiko emociniam atsigavimui ir adaptacijai prie naujos gyvenimo situacijos. Tėvystės ir finansinės problemos – tokios svarbios sritys kaip tėvystė, vaikų auklėjimas, finansinės atsakomybės ir turtas gali kelti iššūkių, kuriuos reikės spręsti ilgą laiką.

Santykiai su buvusiu partneriu – jei yra bendrų vaikų arba bendras turtas, tarpusavio bendradarbiavimas ir komunikacija su buvusiu partneriu gali išlikti svarbūs ilgesniame laikotarpyje. Neatmesčiau ir dar vieno svarbaus kūrybinio ir karjeros iššūkio. Po skyrybų žmonės dažnai peržiūri savo gyvenimo tikslus ir planus. Tai gali reikšti pokyčius profesinėje karjeroje arba naujų interesų paieškas. Tam reikia laiko.

Svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus patirtis yra unikali. Pagalba grupėje gali būti naudinga, tačiau tam, kad išspręstumėte gilesnius iššūkius ar su tuo susijusias problemas, gali prireikti individualios terapijos ar kitos formos pagalbos. Kiekvieno iš mūsų poreikiai ir mūsų iššūkiai priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant mūsų asmeninę situaciją, praeities patirtis ir mūsų norus tolimesnei pažangai, gyvenimo gerėjimui ir savo asmeniniam progresui.

– Kiek laiko reikia žmogui pilnai atsitiesti po skyrybų? Nuo ko priklauso greitesnis grįžimas į normalų, atsakingą ir pilnavertį gyvenimą?

– Laikas, kuris reikalingas žmogui pilnai atsitiesti po skyrybų, yra labai individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Nėra vieno teisingo atsakymo, kiek laiko reikės kiekvienam žmogui atkurti normalų, atsakingą ir pilnavertį gyvenimą po skyrybų. Yra posakis, kad laikas gydo, bet mano manymu, pats laikas niekaip negali gydyti.

Tačiau žmogus, kuris pasirenka ką daryti per tą laiką, tikrai yra pajėgus sau padėti. Grįžimas į pilnavertį gyvenimą gali priklausyti nuo asmeninių patirčių ir asmeninių savybių. Ankstesnės patirtys, emocinis atsparumas, asmeniniai įgūdžiai ir charakterio bruožai gali labai įtakoti atsistatymo laiką. Kai kurie žmonės gali būti atsparesni ir greičiau įveikti sunkumus, tuo tarpu kitiems gali prireikti daugiau laiko.

Atsistatymui yra labai svarbu parama ir socialinis palaikymas. Stiprus socialinis palaikymas iš šeimos, draugų ar specialistų gali padėti atkurti gyvenimo pusiausvyrą greičiau. Parama gali suteikti emocinę ir praktinę pagalbą, kuri padeda įveikti iššūkius. Svarbūs emocinės įtampos valdymo įgūdžiai.

Gebėjimas valdyti savo gynybiškumą, susidoroti su sunkiai priimamais jausmais ir įveikti stresą gali padėti žmonėms greičiau susigrąžinti psichologinę pusiausvyrą. Reikia nepamiršti, kad laikas priklauso ir nuo skyrybų aplinkybių. Kaip vyko skyrybos, ar jos buvo konfliktiškos ar bendras susitarimas, kaip buvo padalytas turtas ir kiti teisiniai aspektai gali turėti įtakos tolesniam atsistatymui taip pat.

Iš naujo nustatant tikslus ir susikoncentruojant į ateitį galima greičiau rasti naują prasmę. Kuo žmogus efektyviau dirba su savo emocijomis, tuo greičiau jis gali pereiti nuo krizės prie atsistatymo. Turbūt svarbiausia suprasti, kad atsistatymo procesas nėra tiesioginis ir gali eiti nevienodais žingsniais. Tai gali būti keliavimas su pakilimais ir nuosmukiais.

Taigi nepamirškime, kad žmonės yra aktyvūs ir atsakingi savo gyvenimo kūrėjai. Atsistatymas po skyrybų yra ilgas ir individualus procesas, ir tai, kaip žmogus peržengs iššūkius ir pasieks normalų, atsakingą ir pilnavertį gyvenimą, priklauso nuo daugelio aspektų, įskaitant jų gebėjimą prisitaikyti, atkurti savo pasitikėjimą savimi ir rasti naujus tikslus bei prasmę.

- Rasa, kas vyks grupėje, į kurią kvieti ateiti tuos, kuriems skyrybų krizė jau praeityje?

- Kai mes stipriai susižeidžiame, mes gydome žaizdą, vėliau reikalinga reabilitacija, čia turbūt panašiai. Žaizda sutvarkyta, suteikta pirmoji pagalba, tačiau to negana, turi būti tolimesnis gydymas. Perėjus skyrybų krizę kyla įvairių klausimų, kaip gyventi toliau. Dažnai po skyrybų būname labiau pažinę sunkumus, su kuriais susiduriame būdami artimame ryšyje, pamatę savo stiprybes ir ribotumus.

Visa tai tampa medžiaga mokymuisi kurti gyvenimą naujai. Kaip galime būti sužeisti santykių, taip būdami saugiame ryšyje galime ieškoti resursų atsistatyti ir augti. Savęs pažinimo grupė gali tapti galimybe geriau pažinti savo emocijas, įsitikinimus, pasirinkimus, reagavimo ir santykių kūrimo būdus, gauti kitų grupės dalyvių grįžtamąjį ryšį, palaikymą.

Taip pat tai galimybė saugioje erdvėje išdrįsti keisti savo įprastą buvimo būdą – atsiskleisti, dalintis, mokytis kalbėti apie sunkius, emociškai jautrius dalykus ir spręsti konfliktus konstruktyviu būdu, išklausyti, rūpintis kitu. Tyrinėti ką atsinešame iš praeities. Kaip tai padeda ar trukdo gyventi, kurti santykius, mylėti save ar auginti vaikus. Grupės kelionė bendrystėje, vienas kito palaikymas grupės metu, gali būti puiki naujosios gyvenimo kelionės pradžia.

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Daiva Beliūnienė

Finansuojama Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos 2023 m. priemonės „Psichikos sveikatos stiprinimas skyrybas išgyvenančioms šeimoms ir jose augantiems vaikams“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Sužadėtuvių žiedo paieškos: kaip išrinkti tinkamiausią?
Reklama
Į Lietuvą atvyksta Pasaulio moksleivių robotikos olimpiadai besiruošianti ukrainiečių komanda
Reklama
Modernūs lietaus nuvedimo sistemų sprendimai
Reklama
Balsuokite už architektūriškai žaviausią miestą ir pasidalinkite jus įkvepiančiais pastatais