Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 16d. 18:58

Skyrybų bylų paradoksai: moterį sutuoktinis prievartauja, o teismas – jo pusėje

Moterys-2-3 „Blogos“ mamos
15min piešinys / Moterys

Teisininkė, advokatų kontoros ILAW partnerė Vilma Ramanauskaitė neretai atstovauja moterų interesams skyrybų bylose. Teisininkės teigimu, skyrybos niekada nebūna lengvos, o įrodyti, kad santuoka nutrūko dėl sutuoktinio kaltės, be galo sudėtinga – net ir tuomet, kai prieš moterį buvo smurtaujama.

15min tęsia straipsnių ciklą apie „blogas“ mamas. Moteris, kurios visuomeniniame gyvenime ir profesinėje karjeroje yra lyderės, tačiau šeimoje tapdavo aukomis, patiriančiomis psichologinį, fizinį, net seksualinį smurtą, žeminimus. O tada, kai nusprendė nebekentėti ir skirtis, vyrai joms pamokyti panaudojo patį skaudžiausią ginklą – vaikus.

„Lengviausia moterį palaužti grasinant atimti vaikus. Motinai nėra nieko baisiau. Tačiau skyrybų bylose standartiškai tai ir vyksta. Dažniau vaikus augina moterys, tačiau jie tampa įrankiu prieš jas“, – pasakoja V.Ramanauskaitė.

Ne viena jos klientė yra apskųsta vaiko teisių apsaugos specialistams kaip bloga mama.

„Kol kalbame, mano klientė sėdi vaiko teisių apklausoje, nes tėvas apskundė, kad ji pirmoką sūnų nuteikinėja prieš jo giminaičius, o močiutę esą vadina ragana. Todėl ji, būdama tikrai užimtas žmogus, turi atsitraukti nuo darbų ir lėkti į apklausą teisintis, kad vaikas žiūrėjo animacinį filmuką, kuriame buvo ragana, kuri jam galbūt pasirodė panaši į močiutę. Iki kokio absurdo nusivažiuojama!“ – atsistebėti vis dar negali V.Ramanauskaitė.

Asmeninio albumo nuotr./Vilma Ramanauskaitė
Asmeninio albumo nuotr./Vilma Ramanauskaitė

Vyrai, skyrybų procese prašantys vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su jais, tikslui pasiekti naudoja visus įmanomus ginklus.

„Pavyzdžiui, seka mamą. Viena klientė nubėgo į parduotuvę kažko nusipirkti ir paliko vaiką automobilyje. Vyras iškart fiksuoja, fotografuoja – kokia čia mama, kaip ji gali! Arba nufotografuoja suplyšusius batus ir skundžia, kad vaikas su tokiais leidžiamas į mokyklą, nors neaišku, nei kur, nei kada tie batai suplyšo“, – kalba V.Ramanauskaitė.

Vyras iškart fiksuoja, fotografuoja – kokia čia mama, kaip ji gali!

Būna ir taip, kad vyras, žinodamas, kad žmona turi darbinį susitikimą, o vaiką namuose prižiūri auklė, įsiveržia į namus ir ima purkštauti, kad auklė per jauna, kaip galima tokiam žmogui patikėti vaiką?

„Teisme kalbama, kokia netinkama auklė, kokia nerūpestinga mama. Verčiau duokit vaiką tėvui – jis tai jau pasirūpintų. Išnaudojamas kiekvienas momentas. Tarkime, moteris švenčia gimtadienį ir, neduok Dieve, išgers taurę vyno – būtent tądien namuose jai bus iškviestos tarnybos, o ji apšaukta alkoholike“, – pavyzdžius iš realaus klienčių gyvenimo vardija pašnekovė.

Nori ramybės? Sėdėk ir tylėk!

Jei moteris grįžo į darbus ir ėmė kilti karjeros laiptais – ji nusigręžė nuo vaikų, tapo irzli, pavargusi ir nedėmesinga. Jei ji nedirba ir rūpinasi buitimi – vėl blogai: neprisideda prie šeimos finansų, visas ūkis užkrautas ant vyro pečių.

„Visos situacijos gali būti išverčiamos ir pritaikomos taip, kaip vyrui palankiau“, – atsidūsta V.Ramanauskaitė.

Jei moteris, neapsikentusi psichologinio spaudimo ir persekiojimo, nusprendžia pati pagalbos kreiptis į vaiko teisių specialistus ar policiją, tai irgi panaudojama prieš ją. Moteris teisme pateikiama kaip konfliktiška asmenybė, girdi, visur rašo skundus, kviečia policiją, grasina.

„Vadinasi, turi su viskuo sutikti, sėdėti ir tylėti?“ – retoriškai klausia teisininkė.

Nuo pokalbio iki veiksmų – dar metai

Psichologai pažymi, kad panašiame užburtame rate įvairių rūšių smurtą namuose patiriančios moterys gyvena ilgus metus. Šeimoje jos vis bando prisitaikyti, stengiasi būti geresnės ir vengti konfliktų, tačiau tolydžio praranda save.

Jei galų gale atitoksta ir nusprendžia vėl tapti savo gyvenimo šeimininkėmis, nusprendžia skirtis. Tačiau šiam ryžtingam žingsniui reikia pribręsti.

123RF.com nuotr./Skyrybos
123RF.com nuotr./Skyrybos

„Moterys ateina pasikonsultuoti, tačiau, kai reikia imtis realių veiksmų ir pradėti teisinį procesą, atsitraukia. Ir tas atsitraukimas trunka dar pusmetį ar metus. Tai esu patyrusi ne kartą, todėl naujoms klientėms iškart rekomenduoju eiti pas psichologą, nes sprendimas skirtis turi gimti viską aiškiai susidėliojus galvoje. Tik tada moteris yra pasiruošusi“, – sako V.Ramanauskaitė.

Tik tvirtai apsisprendus įmanoma atlaikyti vyro grasinimus: „Pasigailėsi, vaikus atimsiu, tave pliką basą paliksiu.“

Baigtis „dėl sutuoktinio kaltės“ – retenybė

V.Ramanauskaitė pasakoja, kad didžiuma skyrybų bylų supanašėja. Jos parašytos tarsi pagal vieną scenarijų. Praktika rodo, kad galų gale skyrybų bylos dažniausiai baigiasi taikos sutartimi. Arba poros išskiriamos dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

„Smurtą, ypač psichologinį, labai sunku įrodyti. Reali teisinė gynyba komplikuota net fizinio smurto atveju, mat smurtaujama dažniausiai be liudininkų. Reikia rašytinių dokumentų, ekspertizės išvadų, apžiūrų, elektroninių laiškų. Klientė atnešė abdukciją, liudijančią apie prieš ketverius metus po smurto atsiradusias mėlynės ir nubrozdinimus.

Smurtą, ypač psichologinį, labai sunku įrodyti.

Vyras, aišku, teigia, kad tąkart žmona nukrito nuo laiptų. Situaciją teismas traktuoja taip: jei po to įvykio dar ketverius metus gyvenai kartu, tai nėra priežastis santuokai nutraukti“, – aiškina V.Ramanauskaitė.

Koją kiša ir moterų veiksmų nenuoseklumas. Vieną dieną jos kviečia policiją dėl smurto artimoje aplinkoje, kitą jau atsiima pareiškimą.

Atsimušti į sieną

Permainingas aukos elgesys psichologams – jokia naujiena. Tai netgi labiau klasika, mat gyvenant su smurtautoju smurto ratas sukasi. Jis susideda iš trijų fazių – įtampos augimo su didėjančiu pavojaus jausmu, smurto proveržio ir „medaus mėnesio“ – atgailaujančio smurtautojo elgesio.

Smurtautojas suvokia, kad nuėjo per toli, atsiprašo ir pažada daugiau taip nesielgti, jei moteris „elgsis gerai“ ir „jo neprovokuos“, taip atsakomybę perkeldamas aukai.

Moterys tuo patiki. Jos atleidžia – ir ne po kartą. Tačiau teismams vien nuoširdžių pasakojimų neužtenka.

„Klientė pateikė įrodymą, kad siuntė užklausą į interneto portalą, kuriame psichologas konsultuoja aukas. Pagal jos pasakojimą buvo parengtas straipsnis su specialisto komentaru. Tačiau teismas šio įrodymo neprijungė prie bylos, nes esą neaišku, ar tai – tikrai jos liudijimas, nes užklausa buvo anoniminė. Portalo oficialiai paprašėme patvirtinti, kad užklausa buvo siųsta iš klientės elektroninio pašto, tačiau atsakymas nepadėjo: „Laiškų nearchyvuojame ir nesaugome.“ Vadinasi, viskas – vėl atsimuši į sieną“, – atsidūsta V.Ramanauskaitė.

Nė krislo empatijos ar solidarumo

V.Ramanauskaitė ne kartą įsitikino, kad ne tik visuomenė, bet ir vaiko teisių apsaugos tarnybos, teisinė sistema vyrus vertina atlaidžiau.

„Vyrams sekasi prisiimti aukos vaidmenį. Pasirodo, ta moteris buvo tokia konfliktiška ir psichiškai nestabili, kad išvesdavo iš kantrybės, provokuodavo. Gal jis kartais ir pasakydavo garsesnį žodį. Bet tai žmona išvarydavo jį miegoti ant sofos, neleisdavo prisidėti prie vaiko auklėjimo. O jei tas vyras dar ir visuomenėje žinomas veikėjas... Verkia televizijos ekrane, koks jis geras tėvas“, – kalba teisininkė.

Vida Press nuotr./Skyrybos
Vida Press nuotr./Skyrybos

Specialistų darbe ji pasigenda ir empatijos, ir moteriško solidarumo.

„Vyko procesas dėl tėvystės pripažinimo ir vaiko išlaikymo. Bylos centre – žinomas sportininkas. Posėdyje mama paaiškino, kad šiuo metu vaikas su aukle. Vaiko teisių specialistė nesusilaikė: „Ką reiškia su aukle: ar jūs auginate vaiką, ar auklė?“

Baigėsi posėdis, o ji, tos sporto šakos fanė, priėjo prie sportininko paprašyti autografo: „Kaip aš jus palaikau, domiuosi jūsų sporto pasiekimais“, – nutikimą pasakoja V.Ramanauskaitė.

Nesuprantu, ko jos verkia: jei tau blogai, yra krizių centras ir eik.

Kita vaiko teisių specialistė, pati išsituokusi ir viena auginanti vaiką, garsiai stebėjosi: „Aš tik džiaugiuosi ta laisve. Nesuprantu, ko jos verkia: jei tau blogai, yra krizių centras ir eik.“ Lyg tai būtų taip paprasta“, – skėsteli rankomis V.Ramanauskaitė.

Atjautos nesulaukė ir jos klientė, išsiaiškinusi, kad sutuoktinis yra homoseksualus. Ji, viešėdama sodyboje, savo akimis regėjo, kaip naktį jos mylimasis lytiškai santykiavo su vyru.

„Teisėja stebėjosi: „Na, ir ką, kodėl tada iškart nesiskyrėte?“ Klientė aiškina: „Aš pusmetį iš esmės šoke buvau su nužudytu moteriškumu.“ Bet tai esą – ne argumentas. Bet kas gali paskaičiuoti, kiek laiko žmogui reikia susivokti, viską susidėlioti galvoje ir imtis veiksmų?“ – svarsto advokatė.

Kas gali paskaičiuoti, kiek laiko žmogui reikia susivokti, viską susidėlioti galvoje ir imtis veiksmų?

Ji pateikė ir dar vieną skaudų pavyzdį. V.Ramanauskaitės klientė patiria tiek fizinį, tiek seksualinį smurtą. Vyras net ir po ieškinio padavimo teismui verčia moterį mylėtis prieš jos valią.

„Teisėjos net keletą kartų prašėme taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti vyrą negyventi tame pačiame name, kad moteris su dviem mažamečiais vaikais jaustųsi ramiai bent tol, kol bus nagrinėjama byla. Tačiau teismas netenkino mūsų prašymo“, – apgailestauja teisininkė.

Vida Press nuotr./Nelaiminga moteris
Vida Press nuotr./Nelaiminga moteris

Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo galimą smurtą prieš ją ar nepilnamečius vaikus.

„Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendimas inicijuoti santuokos nutraukimą visuomet lydimas psichologinės įtampos ir neigiamų išgyvenimų, todėl tęstinis sutuoktinio nelojalumas ar konfliktiškumas gali būti vertinamas kaip pagrindas santuokai nutraukti dėl jo kaltės, tačiau, neįvertinus bylos aplinkybių iš esmės, nesant konkrečių netinkamą atsakovo elgesį patvirtinančių įrodymų, negali nulemti konstitucinės sutuoktinio teisės į būstą suvaržymo“, – nutartį cituoja V.Ramanauskaitė.

Pakankina ir nusiplauna atsakomybę

Skyrybų bylos nagrinėjamos vidutiniškai kelerius metus. Pirma instancija trunka ne trumpiau nei metus, jei su vaiko psichiatrine ekspertize – ir pusantrų: „Dar po pusmetį užsitęsia aukštesnės instancijos.“

Jei moteris turi profesinių pasiekimų, yra finansiškai stipri ir geba pasirūpinti savimi ir vaikais, teismai laikosi nuostatos tėčių „nenuskalpuoti“.

Neatsižvelgiama, kad moteris dirba iki devinto prakaito, asmeninio gyvenimo, pomėgių – nulis.

„Išlaikymo priteisti nereikia, nes juk ji ir viena puikiai tvarkosi. Neatsižvelgiama, kad moteris dirba iki devinto prakaito, asmeninio gyvenimo, pomėgių – nulis. Teisėjų požiūris toks: „Ką darysi – mamoms sunkiau. Pripažinkime ir priimkime tai kaip faktą“, – teisėjų poziciją pristato pašnekovė.

123rf.com/Turto dalybos teisme
123rf.com/Turto dalybos teisme

Pavyzdžiui, matytis su vaikais tėvui yra teisė, o ne pareiga: „Todėl neretai jie nepasiima vaikų drauge atostogauti, o mamos lieka be laisvų savaitgalių ir atostogų.“

Tokiu būdu kova dėl vaikų globos netikėtai virsta visišku tėvo atsakomybės nusiplovimu. „O tai tik įrodo, kad visa košė, užklijuojant „blogos“ mamos etiketę, buvo užvirta tik tam, kad moteris būtų pakankinta“, – reziumuoja V.Ramanauskaitė.

Kaip rinkti įrodymus?

Vadinasi, siekiant kitokios bylos baigties, reikia būti labai gudriai, iš anksto ruoštis ir rinkti įrodymus?

„Teismų sistema yra formali, todėl reikia pagrįsti visus reikalavimus ir argumentus. Tam nuo pat pradžių reikia rinkti pavedimus, atsiskaitymo kvitus, sąskaitas, pagrindžiančias vaikų poreikius, jiems teikiamą išlaikymą, taip pat ir įrodymus, kuriuos galima surinkti dėl kaltės: pažymas, susirašinėjimus, fotografijas, galbūt SMS žinutes ir pan.“, – vardija V.Ramanauskaitė.

123rf.com nuotr./Detektyvas
123rf.com nuotr./Detektyvas

Tiesa, ji atkreipia dėmesį, kad nelegaliai surinkti įrodymai, pavyzdžiui, slapta padaryti garso įrašai, greičiausia nebus prijungti prie bylos.

„Todėl rekomenduotina kreiptis į konfidencialias teisines paslaugas teikiančius privačius detektyvus. Jie turi patirties ir galimybių, kaip surinkti tam tikrus įrodymus. Verta žinoti, kad antstoliams priskirta funkcija fiksuoti faktines aplinkybes.

Tarkime, jei žmona feisbuke randa nuotraukų, kur sutuoktinis atostogauja su kita moterimi, gali nukeliauti pas antstolį ir užfiksuoti, kad tokios nuotraukos buvo paskelbtos. Parengti tinkamą ieškinio ir bylos pagrindą yra didžiausias darbas“, – pripažįsta teisininkė.

Emocinė pagalba: kur kreiptis
Emocinė pagalba vaikams
„Vaikų linija“
Kasdien (11–23 val.):
Tel.: 116 111
www.vaikulinija.lt
Emocinė pagalba jaunimui
„Jaunimo linija“
Visą parą:
Tel.: 8 800 28 888
www.jaunimolinija.lt
Emocinė pagalba suaugusiems
„Vilties linija“
Visą parą:
Tel.: 116 123
www.viltieslinija.lt
Emocinė pagalba moterims
„Pagalbos moterims linija“
Visą parą:
Tel.: 8 800 66 366
www.moters-pagalba.lt
Emocinė pagalba rusakalbiams
„Linija Doverija“
Darbo dienomis (16–20 val.):
Tel.: 8 800 77 277
Krizių įveikimo centras
Antakalnio g. 97, Vilnius
www.krizesiveikimas.lt
krizesiveikimas
Psichologinė pagalba emigrantams
Komentarai: 15

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

RESTA 2019

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką