Dabar populiaru
Publikuota: 2015 lapkričio 5d. 19:00

Slaptosios mūsų organizmo galimybės: kaip valdyti savo mintis?

Meditacija.
Fotolia nuotr. / Meditacija.

Daugelis žmonių mano, kad ligos – tai savaime nutinkantys atsitiktinumai. Bloga naujiena taip mąstantiems: visas savo ligas susikuriame. Bet yra ir gera žinia: vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtina faktą, kad patys galime jas ir išsigydyti.

Iš pradžių viena paprasta istorija.

Dvi varlės įkrito į grietinės indą. Blaškosi jame ir niekaip negali iššokti. Viena varlė susitaiko su žiauriu ją užklupusiu likimu, netrukus nugrimzta gilyn ir žūsta.

Kita nepasiduoda, tvirtai tiki, kad jai pavyks išsigelbėti. Sukaupusi visą tikėjimo jėgą ir valią, bandydama išgyventi, ji taip stipriai irstosi po grietinę, kad ši plakama galop virsta sviestu. Na, o sviestas – tai jau kietas pagrindas po kojomis. Atkaklioji varlytė užsiropščia ant jo luito ir sėkmingai iššoka iš indo.

Ką bendra su mūsų ligomis turi ši istorija apie varles?

JAV neuropsichologas Roggerris Wolcottas Sperry dar 8-ajame dešimtmetyje įrodė, kad mūsų mintys yra materialios ir viskas, kas mūsų gyvenime nutinka, – jų rezultatas.

Kiekvienas gyvas organizmas turi galingą savisaugos instinktą išgyventi bet kokia kaina. Tačiau jis pabunda tik tiems, kurie tiki ir visiškai pasitiki savo galimybėmis. Būtent tada ir atsiskleidžia slaptieji mūsų organizmo resursai ir gimsta stebuklingų išgijimų istorijos apie gydytojų nurašytus ir myriop pasmerktus ligonius, kurie be jokių vaistų pasveiksta nuo paskutinės stadijos vėžio ar AIDS.

Arba, būdami beviltiškai suluošinti ir išklausę medikų prognozes apie neįgaliojo vežimėlį iki gyvos galvos, pakyla iš patalo ir tampa galingais atletais, olimpiniais čempionais.

Daugybei pasaulio žmonių įkvėpimo šaltiniu tapo beveik prieš dešimtmetį pagal tikrus faktus sukurtas nuostabus filmas „Taikus karys“ (angl. „Peaceful warrior“). Jis pasakoja garsaus gimnasto Dano Millmano gyvenimo istoriją, kaip jis, vien minties jėga ir naudodamas dvasinius išteklius, po sunkios motociklo avarijos pajėgė ne tik atsikratyti luošumo, bet ir pasiekti neregėtas gimnastikos aukštumas. Paskui šis žmogus tapo garsiu dvasiniu Mokytoju, lektoriumi ir ėmė mokyti kitus, kaip atskleisti tikrąsias savo galimybes.

Taip pat skaitykite: 5 nusivylimai gyvenime, kurie padės gyventi geriau

Mokslas neprieštarauja

Tokių, regis, neįtikėtinų istorijų, kai organizmas paveikiamas vien tikėjimo galios, galime išgirsti tūkstančius. Garsus amerikiečių lektorius ir knygų autorius Greggas Bradenas, rašantis dvasingumo tema, knygoje „Sąmonės kodai“ pasidalijo įdomia istorija apie moterį, kurios sutuoktinio giminėje vyrai iš kartos į kartą miršta iki 35-erių.

Visi jie buvo įsitikinę, kad dėl to kalti genai ir belieka susitaikyti su likimu. Tačiau G. Bradenas nepatikėjo, kad viską lemia vien tik genai. Jis padėjo tai moteriai pakeisti sutuoktinio vidinį nusiteikimą, ir vyras tapo pirmuoju giminėje, kuris gyvas ir sveikas perkopė 35 metų ribą.

„Viena vertus, aš tikiu, kad nėra žmogaus, kuris nubudęs ryte staiga sąmoningai nuspręstų siekti negalavimų, suteikiančių daug kančių jam ir jo artimiesiems. Antra vertus, tvirtai žinau, kad keisdamas tam tikrus įsitikinimus žmogus gali pagerinti savo sveikatą ir sustiprinti kūną. Svarbiausia – rasti būdą sunkiai negaluojančiam asmeniui papasakoti apie šias stebuklingas galimybes jo nesmerkiant ir nedarant užuominų, kad dėl esamo negalavimo jis yra pats kaltas“, – sako G. Bradenas.

Reikėtų pridurti, kad vidinį gebėjimą išsigydyti turi kiekvienas žmogus. Kodėl daugelis juo nepasinaudoja? Nes netiki. Ar kada nors susimąstėte, o kaip nuo neatmenamų laikų žmones gydė šamanai, užkalbėtojai, būrėjai ir kitokie liaudies gydūnai?

Jie pirmiausia sustiprindavo žmogaus įsitikinimo pasveikimu galią ir taip užkurdavo savigydos mechanizmą. Nors oficialusis mokslas dar nėra pajėgus iki galo įrodyti ir paaiškinti šį fenomeną, net ir mokslininkai neprieštarauja, kad mintys ir vidiniai įsitikinimai iš tiesų veikia. Pažangiai mąstantys mokslininkai apie tai diskutuoja vis dažniau ir garsiau.

JAV neuropsichologas Roggerris Wolcottas Sperry dar 8-ajame dešimtmetyje įrodė, kad mūsų mintys yra materialios ir viskas, kas mūsų gyvenime nutinka, – jų rezultatas. Už novatoriškus darbus 1981 m. šis mokslininkas buvo pagerbtas Nobelio premija. Dabar jau yra atlikta tyrimų, įrodančių ir tai, kad mūsų mintys turi įtakos netgi mūsų DNR molekulėms. Suprantama, tai padaroma ne iš karto – norint valdyti savo mintis, reikia laiko, tinkamo nusiteikimo ir nuolatinių pastangų.

Taip pat skaitykite: Asmeninių pokyčių konsultantė L. Blekaitytė: 3 klausimai sau, galintys iš esmės pakeisti gyvenimą

Bene daugiausia mokslininkų dėmesio šioje srityje yra sulaukęs vadinamasis placebo efektas. Jau prieš kelis šimtmečius žmogaus esybės tyrinėtojai pastebėjo, kad mūsų stiprus vidinis nusiteikimas gali paveikti ne tik savijautą, bet ir fizinį kūną. Kitaip tariant, tam tikras įsitikinimas gali pagydyti, susargdinti, priversti išnykti auglius ar kūne atverti žaizdas. Mokslo žurnaluose paskelbta nesuskaičiuojama gausybė tyrimų, kuriuose mokslininkai liudija apie atvejus, kai naudojant vien cukraus ar druskos tirpalą ir įtikinus žmogų, kad tai labai veiksmingi vaistai, pavyko išgydyti vėžį ir kitas nepagydomas ligas.

Kaip žmogui, įtikintam, kad jam buvo atlikta chemoterapija, nuslinko plaukai, o plinkantiems vyrams šventai patikėjusiems, kad naudoja moderniausius preparatus nuo plikimo, vėl suvešėjo garbanos. Trumpai tariant, visos tokios istorijos tik patvirtina, kad kiekvienas mūsų turi nepaprastų vidinių galių. Tereikia suvokti, kaip jos veikia, ir išmokti jomis naudotis.

Kaip valdyti mintis

Iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta valdyti savo mintis. Tačiau taip tik atrodo. Valdyti jas taip, kad pasiektume trokštamą rezultatą, – daugeliui yra didžiulis iššūkis, nes toli gražu nepakanka pagalvoti: „Aš visiškai sveika. Liga pasitraukė iš mano kūno“, „Aš rami, laiminga, man sekasi.“ Net jei kartosite šias mintis be perstojo, jos neduos rezultato, kol tai bus vien tik mintys. Apčiuopiamu rezultatu jos virsta tik tada, kai visiškai nuoširdžiai įtikima tokiais teiginiais. Kitaip tariant, mintis tik duoda impulsą, o tikroji varomoji jėga yra mūsų įsitikinimai.

Netgi mokslinė statistika skelbia, kad apie 70 proc. ligų pradžią duoda mūsų emocijos. Neigiamas nusiteikimas, pyktis, neapykanta, pavydas, kategoriškumas – visa tai griauna mūsų sveikatą.

Kita vertus, kiekviena mintis gali virsti įsitikinimu, jei kartojama dažnai, ir žmogus vis labiau įsigilina ir įsijaučia į jos turinį. Tad kodėl nepabandyti į savo vidų pasikviesti minčių, kurios gali atnešti gražių ir teigiamų pokyčių. Pradėti formuluoti kitokias mintis, nei esate įpratę, būtų puiki pradžia.

Štai keli universalūs teiginiai, kurie gali atnešti gėrio kiekvienam. Bet, žinoma, būtų šaunu, jei radę laisvą valandėlę patys susimąstytumėte, ko labiausiai reikėtų, kad jūsų gyvenimas būtų džiugus, sveikas ir laimingas, ir pagal tai susikurtumėte teiginius.

Sveikatą ir gyvenimo kokybę gerinantys teiginiai

  • Aš suvokiu, kad mano mintys veikia mano gyvenimą, todėl mąstau tik pozityviai.
  • Esu tobulas ir man nieko netrūksta.
  • Visos problemos turi sprendimą, todėl pasitikiu gyvenimu ir esu visiškai ramus. Žinau: kad ir kas nutiktų, galiausiai viskas bus gerai.
  • Į kiekvieną mane ištinkantį sunkumą reaguoju ramiai, be panikos. Suvokiu, kad tai man skirta pamoka, kad padėtų augti ir tobulėti.
  • Esu turtingas. Į mano gyvenimą ateina viskas, ko man reikia, ir tiksliai tiek, kiek reikia čia ir dabar.
  • Kiekvieną dieną esu vis laimingesnis, vis daugiau šypsausi, mano širdis vis labiau atsiveria meilei.
  • Myliu savo artimuosius ir jų neteisiu, net jei elgiasi ir mąsto kitaip nei aš. Palieku jiems visišką laisvę būti savimi.
  • Man niekas šiame pasaulyje nepriklauso, todėl neturiu ko prarasti. Leidžiu daiktams, įvykiams, žmonėms mano gyvenime atsirasti ir iš jo išeiti. Viską priimu ir paleidžiu lengvai, neįsikimbu, nesisavinu.
  • Esu dėkinga už viską, kas mano gyvenime vyksta. Kiekvieną dieną priimu kaip dovaną. Mano gyvenimas nuostabus!

Taip pat skaitykite: Save išgydžiusios kūno psichoterapeutės Rasos Mažionienės patarimai: kokios emocijos sukelia kokias ligas

Dvasinio Mokytojo įžvalga

Omraamas Mikhaëlis Aïvanhovas: „Galima išmokti valdyti savo emocijas ir mintis, išsiugdyti psichines savybes, kurios su jūsų kūnu darys stebuklus ir padės įveikti didelius sunkumus. Bet mokytis reikia pamažu, pradedant nuo kasdienio gyvenimo smulkmenų. Jei labiau atkreiptume dėmesį į save, pastebėtume, kad nemokame valdyti net savo rankų: be reikalo imame ir padedame stalo įrankius, trupiname duoną... Ir visa tai darome nesąmoningai.

Taigi pirmiausia išmokite suvaldyti savo rankas. Kaip įveiksite galingas jėgas, jei nesugebate kontroliuoti paprasčiausių judesių? Jei rankos veikia sau, o sąmonė sau, tai reiškia, kad jūs savo valios nekontroliuojate.“

Emocijos – ligų kaltininkės

Vakaruose dėl ligų priimta kaltinti virusus ir bakterijas, o štai Rytuose nuo seno yra manoma, kad visi negalavimai kyla iš tam tikrų emocijų, netinkamo santykio su savimi, kitais žmonėmis, pasauliu. Beje, pasak senovės graikų išminčiaus: „Nėra kūno ligos, atskirtos nuo proto.“ Netgi mokslinė statistika skelbia, kad apie 70 proc. ligų pradžią duoda mūsų emocijos. Neigiamas nusiteikimas, pyktis, neapykanta, pavydas, kategoriškumas – visa tai griauna mūsų sveikatą.

Kinų medicinos žinovai teigia: „Jei žmogus kenčia dėl inkstų problemų – jį kamuoja baimė.“

Kai ima streikuoti širdis, tai gali būti ženklas, kad žmogų nuolat kausto nerimas arba jam labai stinga meilės ir gyvenimo džiaugsmo.

Tie, kurie nuolat patiria psichologinę įtampą, stresą, be pagrindo nerimauja, dažnai kenčia ir dėl aukšto kraujospūdžio.

Plaučių ligas provokuoja susikaupęs liūdesys, nemokėjimas atsipalaiduoti, taip pat iki galo neišgyventi ir nepaleisti seni dvasiniai skauduliai.

Kepenis ypač žaloja nevaldomas pyktis.

Skydliaukė kenčia, kai žmogus užgniaužia nuoskaudas, nesugeba atsiverti, išsikalbėti.

Nugaros skausmai gali byloti apie nuolat patiriamą stresą ir įtampą, taip pat tai, kad žmogus yra prisiėmęs per daug pareigų ir atsakomybės.

Sąnarių ligos neretai praneša, kad žmogus yra nelankstus, kategoriškas, ribotas, linkęs teisti.

Kai kuriems žmonėms įveikti šiuos negalavimus būna sunku jau vien todėl, kad geriau jau jie grius negyvi nei pripažins, kad juos valdo tam tikros negeros emocijos. Ką jau kalbėti apie tai, kad rastų jėgų valytis nuo tokių emocijų ir taip save gydyti.

Žurnalas „JI“
Temos: 1 Sveikata

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Ekspertai pataria
Skanumėlis

Video

01:13
04:47
02:25

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką