Dabar populiaru
Publikuota: 2018 kovo 7d. 16:32

Specialistai: kaip bendrauti, kad nei vyrai, nei moterys nebūtų apkaltinti seksualiniu priekabiavimu?

15min studijoje — seksualiniu priekabiavimu kaltinamas Mykolas Majauskas
Luko Balandžio / 15min nuotr. / 15min studijoje — seksualiniu priekabiavimu kaltinamas Mykolas Majauskas

Antradienį nuskambėjo žinia, kad Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Mykolas Majauskas anonimiškai apkaltintas nederamu seksualiniu elgesiu. Ši situacija iškėlė klausimų, kas yra nederamas seksualinis elgesys, ar tai galima įvardyti kaip seksualinį priekabiavimą, be to, kokią įtaką toks atvejis, kaip M.Majausko, padarys #metoo judėjimui?

Galima įžvelgti prievartos požymių ir bandymo priversti lytiškai santykiauti

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė teigia, kad M.Majausko atvejis svarbus keliais aspektais.

„Pirmiausia, dažnu atveju reakcijos rodo, kad ir vėl kaltiname bei kvestionuojame galimos aukos elgesį. Žmonės klausia, kodėl ji ėjo, tačiau mažai kas klausia, kodėl subrendęs vyras galbūt vedėsi į savo namus moksleivę? Ar toks elgesys, jei būtų vykęs, yra priimtinas ir normalus?“ – atkreipia dėmesį B.Sabatauskaitė.

Jai taip pat norisi atskirti du dalykus – seksualinį priekabiavimą bei jo pasekmes tam tikram žmogui, ir seksualinį priekabiavimą kaip administracinės, darbo ar baudžiamosios teisės dalyką.

„Seksualinis priekabiavimas gali būti patiriamas kiekvieno iš mūsų bet kur ir bet kada – parduotuvėje, gatvėje, bare, privačioje erdvėje. Ne už kiekvieną atvejį gali kilti baudžiamoji atsakomybė, fiksuojamas šiurkštus darbo pažeidimas, taikoma administracinė atsakomybė už lygių galimybių pažeidimą ar kilti tiesioginės teisinės pasekmės asmeniui, kuris galimai seksualiai priekabiavo.

Tačiau dėl to seksualinio priekabiavimo atvejai netampa malonūs, pageidaujami ir t. t. Visi mes vis dar turime teisę į savo kūno neliečiamumą, o patirtys privačiose erdvėse gali taip pat žaloti“, – aiškina ji.

Lauros Vansevičienės nuotr./Birutė Sabatauskaitė
Lauros Vansevičienės nuotr./Birutė Sabatauskaitė

Iš papasakotos istorijos galimas M.Majausko atvejis esą nėra iki galo aiškus: apibūdinta situacija, pasak B.Sabatauskaitės, rodo, kad galima įžvelgti prievartos požymių ir bandymo priversti lytiškai santykiauti, kas yra laikoma nusikaltimu pagal Lietuvos Baudžiamąją kodeksą. Tačiau, jos teigimu, šiuo atveju nėra įmanoma pateikti vertinimo, nežinant detalių, – tai jau būtų ikiteisminio tyrimo dalykas.

„Kalbant apskritai, formalūs galios svertai pagal Baudžiamąjį kodeksą nėra vienintelis aspektas, seksualinis priekabiavimas gali vykti prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens. Jeigu toks atvejis vyko, politikas, kaip teigiama, turėjo autoriteto poziciją moksleivių atžvilgiu, būdamas jų mentoriumi, be to, atkreiptinas dėmesys į ryškų amžiaus skirtumą“, – aiškina B.Sabatauskaitė.

Ji kartoja, kad seksualinį priekabiavimą mes galime patirti ir nebūdami priklausomi nuo kitų asmenų, nepaisant to, kad už tokį elgesį negresia baudžiamoji atsakomybė, kuri yra vadinamoji kraštutinė priemonė. Tačiau elgesys, net jei nepatenka į baudžiamosios teisės rėmus, netampa pageidaujamu ar mažiau žeminančiu.

Kuo skiriasi nevykęs bandymas suartėti ir seksualinis priekabiavimas?

Anot B.Sabatauskaitės, nevykęs bandymas suartėti – normali ir neretai pasitaikanti gyvenimiška situacija:

Inicijuojant seksualinį artumą, reikia įsitikinti, kad partneris/partnerė to nori. Geriausias būdas suprasti yra tiesiog tiesiai paklausti, – aiškina ji.

„Tačiau kiekvienas iš mūsų, gerbdamas kito žmogaus orumą ir privatumą, turėtų įsitikinti, kad žmogus, su kuriuo siekiama suartėjimo, nori to paties. Kitaip tariant, inicijuojant seksualinį artumą, reikia įsitikinti, kad partneris / partnerė to nori. Geriausias būdas suprasti yra tiesiog tiesiai paklausti“, – aiškina ji.

Šis sutikimas, pasak jos, turi būti duotas laisva valia – jei partnerį / partnerę tenka įkalbinėti ar jam / jai grasinti, kyla abejonių dėl asmens galimybės atsakyti dėl, pavyzdžiui, vartoto alkoholio, santykiai tampa prievartiniais. Tai gali būti nepageidaujamas glamonėjimas, bučiavimas.

Istorijos supurto visuomenę

#Metoo judėjimas, pasak B.Sabatauskaitės, apnuogina ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių teisinių sistemų ribotumą adekvačiai reaguoti seksualinių nusikaltimų atvejais, jos dažnai nėra pajėgios padėti aukai. Tačiau #metoo esą leidžia mums kalbėti apie tam tikras nusistovėjusias praktikas, kurias mes laikėme normaliomis.

„Kalbant apie seksualinę prievartą, tokie nusikaltimai paprastai vyksta prie keturių akių. Taip pat jiems taikomas senaties terminas, kas dabar, užliejus #metoo bangai, reiškia, kad vienintelis būdas iš dalies atkurti teisingumą yra kalbėjimas, analizavimas ir bandymas suprasti, kas yra seksualinis priekabiavimas, kaip judėti toliau, kad niekas nepatirtų prievartos nei darbe, nei gatvėje, nei kitur“, – sako B.Sabatauskaitė.

Nors paaiškėję atvejai yra gana sudėtingi, tačiau jie, anot Žmogaus teisių centro direktorės, prisideda prie smurto prieš moteris kultūros, kurioje gyvename, keitimo – kas trečia vyresnė nei 15 metų mergaitė ir moteris bent vieną kartą gyvenime yra patyrusi fizinį arba seksualinį smurtą, 35 proc. moterų Lietuvoje yra patyrusios seksualinį priekabiavimą.

„Iš pastarųjų atvejų Lietuvoje girdėjome vieną atsiprašymą už paviešintus veiksmus, kitais atvejais, nors liudijimų buvo daug, girdėjosi ir kaltinimų, kad čia Rusijos propaganda ar kažkieno organizuota veikla“, – atkreipia dėmesį ji.

Moters ar vyro „ne“ nėra „taip“

Iš tikrųjų, pasak Žmogaus teisių centro vadovės, #metoo banga kelia struktūrinius klausimus, kas yra nederamas seksualinis elgesys, verčia dar kartą persvarstyti pasklidusį mitą, kad „ne“ reiškia „taip“, kad smurtas, naudojamas prieš moteris, yra priimtinas, kad smurtinis elgesys yra nebaudžiamas, taip pat pergalvoti, ar visais atvejais, kai patiriamas seksualinis priekabiavimas ar prievarta, ją patyrę asmenys turi į ką kreiptis.

Kas trečia vyresnė nei 15 metų mergaitė ir moteris bent vieną kartą gyvenime yra patyrusi fizinį arba seksualinį smurtą, 35 proc. moterų Lietuvoje yra patyrusios seksualinį priekabiavimą.

„Mano nuomone, vyrai yra patys pajėgūs įvertinti, kada flirtas tampa nepageidaujamu ar netinkamu. Flirtas ir santykiai tarp žmonių yra gana subjektyvus dalykas, mums atrodo, kad patinkame kažkam, tačiau jei į flirtą nėra jokio atsakymo, gal tęsti nereikėtų, arba atsakymas, kad ir išreikštas tyla, yra atstumiantis“, – teigia B.Sabatauskaitė.

Kitas atvejis – ar darbo vietoje pavaldumo ryšiais susiję asmenys apskritai turėtų inicijuoti flirtą, B.Sabatauskaitės nuomone, – ne. „Tai nereiškia, kad niekada neatsitiks taip, kad žmonės neįsimylės darbo vietose ar aukštosiose mokyklose, visgi tokiu atveju riziką prisiimti turėtų galios pozicijoje esanti pusė“, – sako ji.

Apibendrindama B.Sabatauskaitė sako, kad tokios istorijos, kaip M.Majausko, kaip tik stiprina #metoo judėjimą ir galimybes nukentėjusiems žmonėms atsiverti.

„Ankstesnės Lietuvoje nuskambėjusios istorijos kėlė viešumon elgesį tų vyrų, kurie buvo žinomi dėl savo nepagarbaus požiūrio į moteris ir nesistengė jo slėpti, tai pristatydami kaip normą. Galimas M.Majausko atvejis rodo, kad visiems taisyklės vienodos, kad galime diskutuoti ir kelti aikštėn žmonių, kurie turi autoritetą ir žmogaus teisių gynėjų palaikymą, elgesį“, – teigia ji.

Net jei šią situaciją traktuotume kaip ne visai standartinį #metoo atvejį, tokio galimo elgesio kvestionavimas ir viešinimas, pasak jos, leidžia visuomenei susipurtyti ir permąstyti, kas yra normalu, o kas – ne, rodant dėmesį ar flirtuojant.

Pavaldumo ryšiai nebūtini

Lyčių lygybės ekspertas Donatas Paulauskas siūlo išsiaiškinti kelis dalykus – esą tam, kad ką nors įvardytume kaip seksualinį priekabiavimą, nebūtina, kad situacijoje dalyvavę asmenys būtų susieti pavaldumo ryšiais.

„Taip, dažniausiai tai pasitaiko ten, kur vienas žmogus turi galią kito žmogaus atžvilgiu (vadovas-pavaldinys, dėstytojas-studentas), tačiau seksualinį priekabiavimą galima patirti ir gatvėje, klube, pliaže ir kitur. Įstatyme apibrėžta sąvoka nenumato pavaldumo ryšio“, – aiškina lyčių lygybės ekspertas.

Asmeninio archyvo nuotr./Donatas Paulauskas
Asmeninio archyvo nuotr./Donatas Paulauskas

Anot jo, seksualiniu priekabiavimu galime laikyti bet kada, bet kur ir tarp bet ko įvykusią situaciją, jei tik ji atitinka apibrėžimą: „Seksualinis priekabiavimas – nepageidaujamas užgaulus žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.“

Sąvoką turime plačią, todėl ir vertinti galime plačiai, tačiau atsakomybės ribos ganėtinai siauros, – teigia D.Paulauskas.

Vis dėlto atsakomybė už seksualinį priekabiavimą Lietuvoje numatyta tik darbo santykių, švietimo srityse ir / ar kai priekabiavimą patiria pagal tarnybą ar kitaip priklausomas asmuo.

„Sąvoką turime plačią, todėl ir vertinti galime plačiai, tačiau atsakomybės ribos ganėtinai siauros“, – teigia D.Paulauskas.

Svarbus moralinis aspektas

VDU Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros docento Visvaldo Legkausko teigimu, seksualinio priekabiavimo sąvokos ašis yra ne tik seksualizuotas elgesys kito žmogaus atžvilgiu, bet ir toks galios skirtumas tarp priekabiautojo ir aukos, kuris sukuria aukos priklausomybę nuo priekabiautojo:

„Pavyzdžiui, darbuotojas priklauso nuo vadovės, studentė priklauso nuo jai pažymį rašančio dėstytojo ir pan.

Netinkamo seksualinio elgesio klausimas yra daug subtilesnis. Čia jau ašis yra tai, kaip jautėsi auka. Kai seksualinis bendravimas tarp žmonių nėra skirtas giminei pratęsti, tokio bendravimo ašis yra malonumas – du žmonės mylisi tam ir taip, kad abiem būtų malonu. Kai šis principas yra pažeistas, t. y. kai vienam iš bendraujančių žmonių tampa nemalonu ir jis apie tai pranešė kitam žmogui, nuo to momento tokio seksualinio elgesio tęsimas tampa nederamu.“

M.Majausko atveju, pasak V.Legkausko, labai svarbus yra jo galimo elgesio kontekstas. Grynai teisine prasme, esą vargu ar kaltinimams pasitvirtinus konkrečiame minimame atvejyje bus rasta nusikaltimo sudėtis.

„Vienok kontekstas yra toks, kad M.Majauskas yra politikas, kuris priklauso šeimos vertybių reikšmę itin pabrėžiančiai TS-LKD ir pats labai aktyviai ir daug kartų pasisakė seksualinio elgesio klausimais. Jeigu kaltinimas pasitvirtintų, tai reikštų, kad M.Majauskas sulaužė Dievo akivaizdoje duotą santuokos priesaiką būti ištikimam ir tai labai neigiamai atsilieptų jo, kaip politiko, nuoširdumo ir patikimumo suvokimui“, – aiškina specialistas.

Tokio žmogaus buvimas partijoje, anot jo, turėtų neigiamos įtakos ir TS-LKD įvaizdžiui. „Taip, jei toks epizodas būtų įvykęs tiesiog tarp dviejų eilinių žmonių, jis nebūtų laikomas reikšmingu. Meluoti, kad eini pasiimti daiktų tuomet, kai realiai bandai likti vienas su moterimi ir planuoji ją suvilioti, yra negražu, bet tik tiek. Toks įvykis ne itin galėtų pakenkti politikui, jei tai būtų politikas, viešai pasisakantis už laisvą meilę“, – komentuoja V.Legkauskas.

Visuomenė, pasak jo, keičiasi ir vertindama viešųjų asmenų elgesį vis labiau kreipia dėmesį ne tik į teisinius, bet ir į moralinius politikų elgesio aspektus. Net jei teisiniu požiūriu įstatymas yra nepažeistas ir elgesys buvo teisėtas, neigiamas moralinis vertinimas, ar gerai taip elgtis, pasak specialisto, pradeda vaidinti vis didesnį vaidmenį.

Nevykęs bandymas suartėti yra tuomet, kai vienas žmogus vienaip ar kitaip pateikė pasiūlymą suartėti, kitas žmogus atsisakė, ir viskas tuo pasibaigė. Nederamas seksualinis elgesys prasideda tada, kai žmogus numano, kad kitas žmogus su seksualiniu pasiūlymu nebus linkęs sutikti, ir imasi priemonių tą pasipriešinimą įveikti (melu, alkoholiu ar pan.)“, – skirtumus įvardija VDU docentas.

Judėjimas išreiškia žmonių interesą. Ir kol bus žmonių, kuriuos jungia interesas siekti pagarbaus elgesio su savimi, jokie atskiri atvejai jam pakenkti negali, – įsitikinęs jis.

#Metoo judėjimas, pasak jo, įgalina moteris drąsiau pasipriešinti ir atviriau kalbėti apie seksualinį priekabiavimą. Vyrus tai esą skatina labiau galvoti prieš darant ir peržiūrėti stereotipus apie lyčių bendravimą. Tuomet kaip bendrauti, kad nei vyrai, nei moterys nebūtų apkaltinti seksualiniu priekabiavimu?

Čia viskas, pasak VDU docento, tikrai nesudėtinga. Jis teturi dvi rekomendacijas. Pirma jų – nedaryti prielaidos „Nesispyriok, pamatysi, tau patiks“. Antra, užmiršti žodį „laužosi“. Šiek tiek ilgesnį ir detalesnį apibūdinimą galima rasti ČIA.

#Metoo judėjimas, anot V.Legkausko, ne partija. „Jis nesiekia valdžios, nerenka balsų, todėl įvaizdis jam nėra toks svarbus. Judėjimas išreiškia žmonių interesą. Ir kol bus žmonių, kuriuos jungia interesas siekti pagarbaus elgesio su savimi, jokie atskiri atvejai jam pakenkti negali“, – įsitikinęs jis.

Nuo menininkų iki politiko

Priminsime, kad #Metoo banga Lietuvoje prasidėjo nuo aktorės Julijos Steponaitytės ir scenografės Paulės Bocullaitės. Nepabijojusios priešiškų reakcijų šios moterys prabilo apie išgyventas seksualinio priekabiavimo istorijas ir išjudino svarbias diskusijas visuomenėje ir žiniasklaidoje. Drąsūs jų liudijimai apie kino režisierių Šarūną Bartą paskatino atsiverti ir kitas moteris.

Kaltinimų seksualiniu priekabiavimu ir kitokiu nederamu elgesiu sulaukė tapytojas Jonas Gasiūnas, fotografas Gintautas Trimakas, Vilniaus dailės akademijos docentas Arvydas Liepuonius, teatro režisierius Jonas Vaitkus.

Taip pat neurochirugė Julija Kozlova, šiuo metu gyvenanti ir dirbanti Anglijoje, socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo savo išgyvenimais – kai prieš šešerius metus atliko rezidentūrą Kauno klinikose, prie jos esą buvo seksualiai priekabiaujama. Kauno apygardos prokuratūra yra sulaukusi jos apkaltintų asmenų skundo, bet kol kas ikiteisminis tyrimas nepradėtas.

Galiausiai antradienį „Info TV“ paskelbė anoniminį merginos liudijimą, kuriame ji teigė, kad M.Majauskas bandė su ja turėti lytinių santykių, o ji, išsigandusi priekabiavimo, pabėgusi iš jo buto. M.Majauskas tvirtina, kad tai nėra tiesa.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Bronius Markauskas iš pareigų traukiasi pats

Interviu Sportas

Ledo ritulio rinktinės kovingai sielai ypatingas metas: „Laikas padėti tašką“

Aktualu

Artūro Skardžiaus apkaltos komisija gavo leidimą susipažinti su STT byla

Aktualu

Konservatorius Audronius Ažubalis pažeidė įstatymą nuslėpdamas parlamentinėmis lėšomis nuomotos mašinos pirkimą

Vardai

Dėl vaidmens Charlize Theron paaukojo tobulą figūrą: priaugo 22 kg

Vesternų filmavimo aikštelė Kalifornijoje virto tikru miesteliu su šimtu gyventojų

Aktualu

15min primena: kaip S.Skvernelis anksčiau elgėsi su į kritikos ugnį patekusiais ministrais?

Verslas

Parodos „Resta“ dalyviai: gyventojai būstui ieško vis daugiau išmanių sprendimų

Vardai

Šimtmečius skaičiuojančios karališkų gimdymų tradicijos: kas dar aktualu, o kas jau tapo atgyvena?

Pasaulis kišenėje

5 žvaigždutės Turkijoje: traktoriai paplūdimyje ir „kalėjimo dieta“

Aktualu

Teismas: žiauriai švedų žurnalistę nužudžiusiam danų išradėjui – kalėjimas iki gyvos galvos

Nuostabios pergalės vaizdai: A.White'o dėjimas, A.Toupane'o tolimos bombos ir įspūdingi fanai

Verslas

Aruodas.lt: penki balandį populiariausi būstai Vilniuje – pasižvalgykime po jų vidų

Aktualu

Valdas Adamkus apie Lietuvos ir Lenkijos santykius: „Esame ir visada būsime kaimynai“

Pagaliau. Po tris savaites trukusio gumos tempimo, sugadintų santykių su opozicija bei Prezidente, žemės ūkio ministras Bronius Markauskas traukiasi. Pats. Premjeras Saulius Skvernelis išliko principingas ir nuoseklus – pats nepriėmė jokio sprendimo, o privertė tai padaryti žmogų, kuris dar vakar nematė jokių priežasčių trauktis. Taip buvo ir stumiant iš posto paskirtą, bet dar neprisiekusį teisingumo ministrą Julių Pagojų, ir jo įpėdinę Mildą Vainiutę.

Kodėl B.Markauskas vis dėlto nutarė trauktis? Juk per parą nieko ypatingo neatsitiko, nebent tai, kad 15min žurnalistė Lauryna Vireliūnaitė, dar balandžio 3 d. pranešusi, kad B.Markausko šeima be sutarčių dirba svetimą žemę ir dar ima už tai ES išmokas, trečiadienio rytą paskelbė, kad yra dar viena žemės savininkė, už kurios be leidimo dirbamą žemę B.Markausko šeima irgi gavo ES išmokas. Bet tai, kaip sako R.Karbauskis, tokia smulkmena, kad jam net juokinga, jog apie tai rašom.

Prireikė trijų savaičių, kad ir premjeras, ir žemės ūkio ministras suprastų, jog ministrui taikomi aukštesni reikalavimai nei ūkininkui. Nors turiu įtarimą, kad niekas nieko nesuprato, tiesiog šaltai paskaičiavo, kad su B.Markausku ministro kėdėj daugiau praloš, nei išloš. Nepaisant to, kad B.Markauskas deda ministro portfelį, lieka neatsakytas klausimas, ar nereikėtų jam dėti ir Seimo nario mandato. Juk jis, turėdamas įgaliojimą, iš esmės tvarkė savo mamos ūkį. Vadinasi, dirbo kitą, su Seimo nario veikla nesuderinamą darbą.

Naujienos

Vardai

Grąžinti verta

„Daugiau šypsenos“

Kuriu ir apsaugau

„Susitikime lauke“

Renginių gidas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką