Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 8d. 21:19

Tėčio dienoraštis: gėjaus, tapusio dvynukių tėvu, istorija

Josephas Tito
Jpsepho Tito/„Instagram“ nuotr. / Josephas Tito

Josephas Tito – naujai iškeptas tėtis. Dvynukių gimimas įnešė į jo gyvenimą nemažai chaoso, tačiau kiekvieną rytą pažvelgęs į dukrų šypsenas, vyras į nieką to nekeistų.

Dukroms atstoja ir tėvą, ir motiną

Vienišam gėjui tapus tėčiu kasdienybė lengvo pasivaikščiojimo parke toli gražu neprimena. Pirmiausiai 39-erių vyras turėjo rasti būdą, kaip susilaukti vaikų – išeitis tapo surogatinė motina. Ir kelias į šią svajonę nebuvo lengvas, rašo portalas elle.com.

Sužinojęs, kad jis turės dvynukes, į savo tėvystės planą jis turėjo įkomponuoti ir antrąjį vaikelį. O dabar jis turi priprasti ir prie to, kad savo dukroms atstoja ir motiną, ir tėvą. Tiesa, jam pačiam tenka atlaikyti ir aplinkinių kritiką – tų, kurie nepritaria jo pasirinkimui tokiu būdu tapti tėvu.

View this post on Instagram

I recently read an article in @panoramitalia, talking about the importance of grandparents in the development of a child's life. When I was born both my grandfathers had already past away, all I knew about them were the stories I would frequently hear over and over again from my uncles and aunts. I was fortunate enough to have my grandmothers in my life, and my dad's mom even lived with us during my childhood. I now find myself singing old traditional lullabies that my grandmothers would sing to me. My girls are so lucky to have my parents in their life. I can't wait for my mom to teach the girls how to make melanzane sott'aceto or my dad to teach them how to make soppressata. Even now it brings tears to my eyes when I see my dad feeding the girls and telling them old stories. The article made a significant point, "Nonni, enjoy and teach your grandchildren what is important to you - from language to linguine, culture to cured meats, all while you can. And grandchildren: listen, learn, respect and repeat." Even if your parents have passed, let's talk to our kids about these beautiful, strong people that raised us to be who we are today. Photo by @therobinsnest.to . . . . . . . . . . #grandparents #nonni #nonna #nonno #parenting #culture #traditions #familytree #fatherhoodinspired #motherhoodinspired #parentingmoments #thedaddiaries #titotwins #onehappyfamily #raisingwarriors #raisinggirls #girlpower #fatheroftwins #singledad #gayswithkids #singlefather #twindad #twinsofinstagram #grandmotherslove #grandfathers #canadiandads #dadblogger #dadsofinsta #prouddad #dadlife

A post shared by ???????????????????????? ???????????????? (@thedaddiaries.ca) on

Josephas pradėjo rašyti internetinį dienoraštį, pavadintą „Tėvo dienoraštis“, norėdamas pasidalinti savo patirtimi su tais, kuriems ji įdomi, patarti ir pasiūlyti paramą tiems, kuriems ji reikalinga.

„Visuomet norėjau susilaukti vaikų būdamas maždaug 35-erių, – „Elle“ pripažino jis, – tačiau 35-eri sukako, o aš tuo metu buvau pernelyg užimtas TV šou prodiusavimu, kelionėmis po pasaulį.“

„Vienišam gėjui ryžtis auginti vaikus nėra lengva, tačiau, kai man sukako 37-eri, suvokiau: dabar arba niekada“, – tarė jis sau.

Vienišam gėjui ryžtis auginti vaikus nėra lengva, tačiau, kai man sukako 37-eri, suvokiau: dabar arba niekada, – tarė jis sau.

„Persvarsčiau visas savo galimybes. Pasidomėjau įsivaikinimu, tačiau vienišo gėjaus paraiškos įsivaikinti niekas nepriėmė, todėl ėmiau ieškoti surogatinės motinos. Radau kliniką, kuri pasirodė draugiška tokiems žmonėms, kaip aš. Taip nusprendžiau pradėti kelią tėvystės link“, – tęsė Josephas.

„Emociškai, tai buvo lyg važiavimas atrakcionų kalneliais. Praėjau penkis embrionų perkėlimus, iš kurių keturi buvo nesėkmingi. Tai buvo siaubingas laikas mano gyvenime, labai abejojau savimi.

2018-ųjų balandžio 20 d. sužinojau, kad surogatinė motina pastojo. Buvau ekstazėje, po 20 dienų ėjome į pirmąjį tyrimą ultragarsu, sužinojau, kad esu palaimintas – gims dvyniai (lyties tuomet dar nežinojau), tas mane šiek tiek glumino, neįsivaizdavau, ar vienišas tėtis galės pasirūpinti dviem kūdikiais.“

Deja, gyvenimas Josephui šiame kelyje nepagailėjo ir kliūčių.

Lapkričio 14 d., per jo gimtadienį, jis išvyko iš savo namų Toronte, Kanadoje, į Mombasą, Keniją, kur gyvena surogatinė motina. Ji pagimdė dvi puikias, sveikas mažas mergaites, kurias vyras pavadino Stella ir Mia – taip pagerbdamas savo itališkas šaknis.

Teko įveikti pasitaikiusias kliūtis

Tačiau po to atsirado netikėtų kliūčių. Nepaisant to, kad atrodė, kad tai, kad jis pildė paraišką kaip vienišas gėjus, neatrodė būsiant kliūtimi, agentūra vis dėlto jam pranešė, kad neatiduos dvynių, kol jis pasirodys „su moteriška draugija“. Laimei, jam padėjo artima bičiulė, atvykusi į Keniją.

Po to jis gavo mergaičių gimimo liudijimus, kuriuose jis nebuvo priskirtas jų tėvu, ir mergaitėms nebuvo įrašyta jo pavardė. Atrodo, kad tai smulkmena, tačiau šis dalykas galėjo sukelti didelių problemų, kurių jis negalėtų išspręsti.

Tikrosios problemos prasidėjo, kai jis bandė išsivežti kūdikius namo. Nepaisant to, kad Josephas vykdė viską, kas buvo liepta šiame procese, Kanados vyriausioji komisija Nairobyje atsisakė išduoti jų pasus, remdamasi tuo, kad antrosios kartos Kanados vaikai automatiškai negaus pilietybės Kanadoje.

Ilga istorija trumpai: keletas kupinų nervų savaičių ir daugybė viešumo kiek vėliau, galiausiai viskas išsisprendė, ir Josephas grįžo į Torontą su savo dukromis.

VIDEO: Toronto man with surrogate twins arrives in Canada

Apie šį streso kupiną laikotarpų Josephas tinklaraštyje rašo:

„Visuomet liksiu dėkingas savo mamai, kuri buvo šalia per šį išbandymų laiką. Nežinau, ką be jos būčiau daręs. Per šį košmarą aš bandžiau išlikti susitelkęs į savo siekį tapti tėčiu. Šitos dvi brangios dovanos yra man viskas, ir aš dar 1000 kartų tai pakartočiau, kad tik pažvelgčiau joms į akis“, – prisipažįsta vyras.

„Girdėjau žmones teigiant, kad žaidžiu Dievą“

Josephas sako sulaukęs ir nemažai kritikos, bjaurių komentarų apie gėjus, auginančius vaikus.

„Pasaulis nėra toks atviras, kaip norėtume, kad būtų. Prisimenu savo sekėją, pakomentavusį vieną iš mano pasakojimų apie nepavykusius embrionų perkėlimus, jis rašė: „Tu ne tik, kad esi savanaudis, bet ir nužudei keturis žmones kelyje į tėvystę. Į šį pasaulį vaikas turėtų ateiti tik per vyro ir moters meilę.“

„Be to, daug žmonių tikrai nesupranta surogacijos, girdėjau žmones teigiant, kad žaidžiu Dievą. Sulaukiau daug komentarų iš nepažįstamų žmonių. Deja, kai kurie jų buvo iš mano tetos, kuri galvoja, kad tai, ką aš padariau, yra nuodėmė, lūpų. Ji atsisako dalyvauti mergaičių gyvenime ir nepritaria mano gyvenimo būdui.

„Aš tiesiog palieku visa tai užnugaryje, nes, žiūrėdamas į savo mergaites, aš matau tik didžiulę meilę, kurią joms jaučiu, ir darbą – finansinį ir emocinį, kurį teko įdėti, kad jas turėčiau“, – sako jis.

Žiūrėdamas į savo mergaites, aš matau tik didžiulę meilę, kurią joms jaučiu, ir darbą – finansinį ir emocinį – kurį teko įdėti, kad jas turėčiau, – sako jis.

„Man labai pasisekė, kad turiu keletą neįtikėtinų sekėjų, kurie palaiko mane. Sulaukiu komentarų, kad esu įkvėpimas. Bet nemanau, kad kažką įkvepiu, aš tiesiog vyras, kuris norėjo tapti tėvu ir nesustojau, kol mano svajonė neišsipildė“, – kuklinasi vyras.

Dabar keturių su puse mėnesio Jopsepho dvynukės yra didžiausias jo džiaugsmas gyvenime ir jis suvokia svarbų savo vaidmenį, jas auginant.

„Man pasisekė, kad mano tėvai labai man padeda, palaiko. Tačiau, žinoma, žinau, kad mano darbas bus pasikalbėti su jomis apie menstruacijas (o dievulėliau!). Kaip vienišas tėvas turiu daug dirbti ir turiu būti šalia, kai joms manęs reikės, tai iš esmės reiškia – visą laiką. Prisipažinsiu, pavargstu, tačiau dienos pabaigoje pamąstau, kad buvo verta“, – prisipažįsta.

Kas pasikeitė gimus dukroms?

Josephas atvirai kalba apie tai, kas pasikeitė po dukrų gimimo.

„Nėra romantikos. Aš neturiu laiko net palįsti po dušu, pabūti vienas ir su kažkuo susitikti. Ir nemanau, kad daugelis gėjų nori vaikų. Teoriškai nori, tačiau kai imama kalbėti apie purvinas sauskelnes ir kitus dalykus, jie deda į kojas“, – mano jis.

„Pasikeitė mano santykiai su kai kuriais žmonėmis. Mano draugų ratas sumažėjo, jame liko mažiau vienišų žmonių. Tapau artimesnis draugams, kurie taip pat turi vaikų, nes jie tiesiog geriau mane supranta“, – kalba vyras.

Tapau artimesnis draugams, kurie taip pat turi vaikų, nes jie tiesiog geriau mane supranta.

„Geriausia, kad dukros suartino mane su šeima. Aš vėl persikėliau atgal į savo tėvų namus, nes man reikia jų pagalbos. Taip pat man patinka, kad mano mergaitės auga su seneliais, mokosi tradicijų. Gyvenau ir dirbau įvairiose pasaulio vietose ir niekada nemaniau, kad grįšiu namo pas tėvus, bet dabar ieškau namo šalia jų“, – prisipažįsta Josephas.

Nepaisant miego trūkumo, geriausia dienos ir gyvenimo dalis Jopsephui dabar yra rytai, kai pabunda dukros.

„Atidarau jų kambario duris, jos mane pamato. Šypsenos jų veiduose viską nubraukia. Aš mėgaujuosi kiekviena akimirka“, – šypsosi jis.

Vyras kitiems pataria daryti tai, kas jaučiate, kad yra teisinga jums ir jūsų vaikams. Anot jo, visi vaikai skirtingi, tad nereikėtų jaustis kaltais, kad kažką darote ne taip, jei žinote, jog stengiatės padaryti viską, kas geriausia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

02:14
08:43

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką