Dabar populiaru
Publikuota: 2017 vasario 2d. 12:30

Teisininkas atsako. Vyras smurtauja, o aplinkiniams apie mano sužalojimus meluoja. Kur kreiptis pagalbos?

Smurtas šeimoje
123rf.com / Smurtas šeimoje

Turite bet kokių jums kirbančių klausimų – apie tėvų teises, pareigas, turtinius dalykus ir pan., – klauskite teisininko. Klausimus siųskite adresu gyvenimas@15min.lt. 

Klausimas

Vyras nuolat smurtauja, bet jau nebegaliu kentėti. Net jei muša fiziškai, aplinkiniams sako, kad buvau neatsargi, griuvau ar atsitrenkiau. Ar turėčiau kreiptis į medikus kokių pažymų? Kokius žingsnius daryti, kad vyras būtų nubaustas?

Atsako advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ advokatė Jūratė Šlitė

Lietuvoje 2011 m. gegužės 26 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuriuo draudžiamas bet koks smurtas artimoje aplinkoje (kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį), t. y. veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.

Asmeninio archyvo nuotr./Advokatė Jūratė Šlitė.
Asmeninio archyvo nuotr./Advokatė Jūratė Šlitė.

Dėl smurto artimoje aplinkoje nukentėję asmenys visų pirma turi kreiptis iškart paskambinę bendruoju pagalbos telefonu 112, tuomet atskirai skundas nėra teikiamas.

Asmuo dėl smurto artimoje aplinkoje taip pat gali kreiptis atvykęs į artimiausią policijos komisariatą, tokiu atveju atvykus turi būti pateikiamas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie galimą nusikalstamą veiką. Gavę pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą ir patikslinę įvykio aplinkybes, fiksuoja duomenis apie smurto artimoje aplinkoje faktą ir, atsižvelgdami į nustatytas aplinkybes, pradeda ikiteisminį tyrimą pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) straipsnį.

Remiantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 5—V-84 patvirtinto aprašo dėl „Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje“ 2016-10-13 redakcija, policijos pareigūnai imasi būtinų priemonių smurtą patyrusio asmens apsaugai: Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 140 str. nustatyta tvarka laikinai sulaiko galimai smurtavusį asmenį, organizuoja nukentėjusiems medicininės pagalbos suteikimą, informuoja Specializuoto pagalbos centro atstovus apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį, o pastarieji, gavę tokią informaciją, galimai smurtą patyrusiam asmeniui pasiūlo specializuotą kompleksinę pagalbą (psichologinę, teisinę ir kitokią pagalbą).

Apie teisę gauti specializuotą kompleksinę pagalbą informuojamas ir galimai smurtą patyręs asmuo (įteikiant informacinę kortelę, kurioje nurodyta toje teritorijoje veikiančio specializuoto pagalbos centro kontaktinė informacija ir teikiamos paslaugos).

Kaip nurodyta Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 10 str., smurtą patyręs asmuo turi teisę:

1) gauti iš policijos pareigūno ir iš specializuotos pagalbos centro informaciją apie įstaigas, teikiančias pagalbą pagal šį įstatymą;

2) nedelsiant gauti informaciją iš policijos pareigūno ir (ar) tyrėjo apie smurtautojo sulaikymą ir apie smurtautojui taikomas ar baigiamas taikyti kardomąsias priemones, užtikrinančias smurtą patyrusio asmens saugumą;

3) gauti specializuotą kompleksinę pagalbą, numatytą smurtą patyrusiems asmenims;

4) kreiptis ir gauti pagalbą šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos teisės galioja ir tada, kai nebuvo kreiptasi į policijos pareigūnus dėl smurto artimoje aplinkoje.

Ikiteisminio tyrimo metu nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjęs asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ir, vadovaujantis LR BPK 28 str. 2 d., turi teisę: gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį; teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; dalyvauti vertinant jo specialius apsaugos poreikius; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą.

Nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusio asmens apsauga gali būti užtikrinama dvejopai:

  1. Skiriant LR BPK III dalies XI skyriuje įtvirtintas kardomąsias priemones – suėmimą arba įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu;
  2. Jei minėtos LR BPK kardomosios priemonės neskiriamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 str., gali būti skiriamos šios apsaugos užtikrinimo priemonės: įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu; įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.

Tik ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras sprendžia, dėl kokios priemonės skyrimo ir kokio įstatymo pagrindu kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-696/2016).

Pažymėtina, jog LR BPK 1321 str. 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kurioje nurodyta, kad būste, kuriame nuolat gyveno įtariamasis ir nukentėjusysis, gyventi lieka nukentėjusysis.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.

Ikiteisminio tyrimo teisėjui paskyrus kurią nors iš aukščiau nurodytų apsaugos priemonių, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-1061 patvirtinto aprašo „Dėl policijos pareigūnų kontrolės, kaip vykdomas teismo sprendimu skirtas įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos“, organizuojama gyvenamosios vietos kontrolė nustatytu periodiškumu. Todėl visais atvejais svarbu, kad policijos pareigūnams būtų pranešama apie tai, jei smurtautojas nevykdo ar netinkamai vykdo jam nustatytus apribojimus, nes nustačius šių įpareigojimų pažeidimus, turi būti sprendžiamas klausimas dėl griežtesnių poveikio priemonių taikymo (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 5-V-1115 patvirtinto aprašo „Dėl smurtautojo iškeldinimo tvarkos“).

TAIP PAT SKAITYKITE: Teisininko komentaras. Ką reikia žinoti apie smurtą prieš vaikus

123rf.com nuotr./Smurtas artimoje aplinkoje
123rf.com nuotr./Smurtas artimoje aplinkoje

Skiriant kardomąją priemonę įtariamasis yra įspėjamas, kad už šio įpareigojimo nevykdymą ar netinkamą vykdymą jam gali būti paskirta kita – griežtesnė kardomoji priemonė, o taikant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priemones – įtariamasis įspėjamas dėl galimos baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 245 str.

LR BK XVIII skyriuje „Nusikaltimai žmogaus sveikatai“ reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už įvairaus pobūdžio ir laipsnio sveikatos sutrikdymus. Asmeniui, dėl kurio veiksmų pakito, pablogėjo kito asmens sveikata, pradėjus ikiteisminį tyrimą ir vadovaujantis LR BPK 187 str. įteikiamas pranešimas apie įtarimą padarius konkrečią, minėtame skyriuje įtvirtintą, nusikalstamą veiką, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, kurį nustato teismo medicinos ekspertas.

Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai LR BK numatyta veika padaroma viena iš įstatyme nustatytų kaltės formų – tyčia (sąmoningai veikiant, suprantant savo veiksmų esmę ir norint taip veikti) arba neatsargumu ir jei asmens veika atitinka LR BK straipsnyje numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (t. y. požymius, kurie apibūdina pavojingą veiką), visumą ir tuomet, kai tarp kaltininko veiksmų ir nusikalstamos veikos padarinių (šiuo atveju – sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys. Jei asmens veiksmuose nėra bent vieno požymio, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99/2014). Kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje, turima omenyje tyčines nusikalstamas veikas, kurios įtvirtintos:

  • LR BK 140 str. „tas kas mušant ar kitaip smurtaujant sukėlė kitam asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar susargdino“;
  • LR BK 138 str. 1. „tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių“. Pagal šio straipsnio 2 d. 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už nesunkų savo artimo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymą;
  • LR BK 135 str. 1 d. „tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.“ Pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą.

TAIP PAT SKAITYKITE: Aušra Kurienė: Mušdami vaikus auginame nemąstančius, paklūstančius vergus

Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnio 2 dalyje, kur nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015).

Kiekvienu konkrečiu atveju ikiteisminio tyrimo metu yra renkami duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Sveikatos sutrikdymo mastą nustato Valstybinės Teismo medicinos tarnybos teismo medicinos ekspertas, paskyrus jam užduotį objektų tyrimui LR BPK 205 str. nustatyta tvarka, arba teismo nutartimi paskyrus ekspertizę LR BPK 209 str. nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintose rekomendacijose „dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo“ (toliau – Rekomendacijos) Teismo medicinos ekspertizę arba tyrimą galima atlikti ir remiantis medicinos dokumentais. Tuo atveju ekspertui reikia pateikti šių dokumentų originalus arba patvirtintas kopijas.

Dėl to labai svarbu, kad visi sukelti sužalojimai būtų tinkamai užfiksuoti medicininiuose dokumentuose, kuriuos ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas pateikia teismo medicinos ekspertui, kadangi jais remiantis yra nustatomas sveikatos sutrikdymo mastas. Todėl apie tai, į kurias gydymo įstaigas buvo kreiptasi, reikia informuoti ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną. Pažymėtina, kad nukentėjusysis, LR BPK 98 str. nustatyta tvarka, gali savo iniciatyva pateikti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Kaip nurodyta Rekomendacijose, išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo teismo medicinos ekspertai daro remdamiesi bylos medžiagos duomenimis, patvirtinančiais buvusį mušimo ar kitokio smurtavimo faktą.

Nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo.

Dėl smurto artimoje aplinkoje nukentėję asmenys visų pirma turi kreiptis iškart paskambinę bendruoju pagalbos telefonu 112.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.

Sunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas tuomet, kai sužalojimas ar susargdinimas sukelia bent vieną iš 135 str. 1 d. nurodytų padarinių ir dėl to prarandama didelė dalis – 30 procentų ir daugiau – bendro ar profesinio darbingumo.

Kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę.

Pažymėtina, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, vadovaujantis LR BPK 109 str., turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus atsakingam asmeniui civilinį ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Jei civilinis ieškinys yra pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, tuomet turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio dydį ir pagrindą (t. y. patirtas išlaidas patvirtinantys kvitai ir pan.).

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad bet koks smurtas – tiek psichologinis (įžeidinėjimas, žeminimas ir pan.), seksualinis, ekonominis (finansinė priklausomybė nuo kito asmens, galinti pasireikšti tiek reikalingo finansinio išlaikymo neteikimu, tiek draudimu, trukdymu asmeniui pačiam rūpintis savo finansinių išteklių kaupimu ir saugojimu), tiek fizinis (mušimas, stumdymas ir pan.) smurtas yra nusikalstama veika, kuri neturi būti toleruotina tiek dėl Jūsų pačios teisių ir teisėtų interesų, tiek dėl visuomenės, t. y. asmuo, kuris smurtauja, dėl tokio savo elgesio yra smerktinas, jam turi būti užkirstas kelias elgtis nusikalstamai ir jis turi būti nubaustas.

Atsakant į skaitytojos klausimą apibendrintai galima teigti, kad: patyrus bet kokios formos smurtą, būtina kreiptis į policiją (paskambinus bendruoju pagalbos telefonu 112 arba atvykus į artimiausią policijos komisariatą); pritaikius apsaugos priemones nukentėjusiajam/paskyrus draudimus smurtautojui, privalu bendradarbiauti su policijos pareigūnais, pranešant apie netinkamą jų vykdymą; patyrus bet kokius sužalojimus reikia kreiptis į gydymo įstaigą, kad jie būtų tinkamai užfiksuoti medicininiuose dokumentuose.

Pažymėtina, kad kiekviena situacija yra individuali, todėl dėl kiekvienos situacijos vertėtų pasikonsultuoti su teisininku.

Turite klausimų teisininkui? Siųskite juos adresu gyvenimas@15min.lt.

Daugiau aktualių temų rasite skiltyje „Teisininkas atsako“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką