Dabar populiaru
Publikuota: 2016 vasario 20d. 19:00

„Tu varai mane iš proto!“. Ką daryti, kad smulkūs santykių trikdžiai neišaugtų į dideles problemas?

Ginčas
„Fotolia“ nuotr. / Ginčas

Be jokios abejonės, yra esminių problemų, kurios gali sugriauti net ir pačius tvirčiausius santykius, tai: neištikimybė, smurtas, prarastas pasitikėjimas ar įvairios gilios priklausomybės. Tačiau retkarčiais net ir ilgalaikę santuoką išardyti gali iš pažiūros visiškai nereikšmingi dalykai, rašo „Psychology Today“.

Kad ir – ant žemės nuolat besimėtančios purvinos kojinės. Arba – nepaprastai garsus ir nenumaldomai erzinantis mylimojo čepsėjimas.

Šie net ir mažiausi trikdžiai santykiuose, tarsi vis varvantis ir niekaip nesutaisomas čiaupas, pramuša skylę net ir tvirčiausiuose santykiuose. Taip net ir nepastebėsite, kaip staiga pasijusite nemylimi, neišgirsti, nevertinami arba nuolat kontroliuojami ir kritikuojami. O tada ir intymumas taps tik blyškiu prisiminimu.

Deja, šių mažų trikdžių santykiuose neišvengsite. Tiesiog neįmanoma rasti kito žmogaus, kurio kiekviena keistenybė, įprotis ar poreikis idealiai sutaptų su jūsiškiais. Būtent dėl to labai svarbu išmokti tinkamai su jais susigyventi.

„Kartais kojinė ant grindų tėra kojinė ant grindų, tačiau iš tiesų, ypač kalbant apie ilgalaikius santykius, šie maži trikdžiai – tai neretai užkoduotos didelių ir daug gilesnių problemų išraiškos. Tai tarsi ledo kubelis, kuris bėgant metams virsta didžiausiu ledkalniu, – tikina šeimos psichologas Johnas Van Eppas.

– Šis ledo kubelis iš pradžių yra visai nekenksmingas, tačiau kuomet jis vis aplipdomas įsivaizduojamais mylimojo charakterio trūkumais ar jo/jos moralės defektais, tuomet jis jau virsta didžiuliu ir pražudyti galinčiu ledkalniu. O tada jau savo mylimąjį matote ne tokį, koks jis yra iš tiesų, o tokį, kokį jį susikūrėte savo galvoje.

Kai vis pamažu ir net nesąmoningai pradedate ieškoti savo partnerio trūkumų, žinoma, jų tikrai randate, o tuomet kažkada svajonių jaunikiu ar jaunąja atrodęs partneris po truputį tampa ne tokia jau ir didele svajone“.

Anot šeimos psichologo, tokiu atveju būtina imtis pokyčių, tačiau keisti reikėtų ne partnerį, o save patį, kitaip tariant, – savo požiūrį į šiuos trikdžius.

„Pašalinti santykių trikdžius galime kiekvienas. Jie gali išardyti santykius arba ne. Viskas priklauso tik nuo to, kaip sugebėsite interpretuoti šias problemas“, – tikina šeimos psichologas Johnas Van Eppas.

Toliau pateikiame 10 dažniausiai pasitaikančių santykių trikdžių su realių porų pavyzdžiais ir garsių psichologų patarimus, kaip taikiai spręsti šias konfliktines situacijas.

„Savo partneriui (-ei) aš nerūpiu“

„Jis taip garsiai knarkia, čepsi ar riaugėja“

„Fotolia“ nuotr./Santykiai
„Fotolia“ nuotr./Santykiai

Diane Sollee prisimena savo tėvą, kuris miegodamas taip garsiai knarkdavo, kad užmigti jai sunku būdavo net ir kitame kambaryje.

„Kuomet paklausiau savo mamos, kaip ji tai ištveria, ji man atsakė: „Kai girdžiu jį knarkiantį, žinau, kad jis namuose ir yra saugus, gyvas bei sveikas“, – pasakoja mergina.

Anot santuokos konsultanto ir psichologo Edwino Friedmano, didžiausia problema yra ne pats erzinantis partnerio įprotis, o reikšmė, kurią jam suteikiame.

„Kiekvieną erzinantį savo partnerio įprotį neretai priimame ganėtinai asmeniškai. Todėl kiekvieną jo ar jos veiksmą – tyčinį ar atsitiktinį, sąmoningą ar pasąmoninį – mes neretai priimame kaip mūsų jausmų ignoravimą ir suprantame tai kaip ženklą, kad jam ar jai nerūpime, ar kad savo partneriui nesame prioritetas.

Kitaip tariant, negaudami to, ko norime, mes interpretuojame tai – „tu nepakankamai mane myli“. Pagalvojame, kad jei „mane mylėtum labiau, nustotum mane erzinti įvairiais keistais savo įpročiais“.

Tiesa ta, kad dažniausiai žmogus elgiasi pernelyg daug negalvodamas ir net nesusimąstydamas apie savo partnerio ar kitų aplinkinių reakcijas, todėl yra didelė klaida iš karto kurtis tokias iliuzijas“, – tikina E.Friedmanas.

Psichologas pataria visų pirma su savo partneriu nuoširdžiai pasikalbėti – galbūt jis netgi nežino, kad tam tikri jo įpročiai jus erzina. Tačiau, specialisto tikinimu, apie tai užsiminti derėtų ne priekaištais, kaltinimais ar reikalavimais,  o švelniu ir ramiu tonu.

O jei vis tik apie šiuos erzinančius įpročius jis ar ji seniai žino, bet kažkodėl vis tiek nieko nekeičia, psichologas Johnas Buri pataria kaskart priminti sau, už ką ir kodėl šį žmogų mylite ir ar tikrai verta dėl to griauti gerus santykius.

„Mane erzina jo/jos netvarkingumas“

„Fotolia“ nuotr./Televizorių žiūrintis vyras
„Fotolia“ nuotr./Televizorių žiūrintis vyras

Praktiškai kiekvienuose santykiuose vienas partneris yra netvarkingesnis už kitą. Tai įrodė plataus masto Kolumbijos universitete atliktas tyrimas. Jo metu apie 80 proc. kartu gyvenančių porų prisipažino, kad jų santykiuose įtampa ir nesutarimai dažniausiai kyla dėl partnerio netvarkingumo ar prasto organizuotumo.

„Mano vaikinas prieš eidamas miegoti savo purvinas kojines tiesiog numeta ant žemės. Atrodo, kuomet jis pradėjo gyventi su manimi, jis tiesiog nemato poreikio susitvarkyti. Jis tiesiog mano, kad tas jo kojines surankiosiu ryte, tačiau man tai atrodo kaip nepagarba man“, – tikina Niujorke gyvenanti Victoria.

Anot Kalifornijoje dirbančios šeimos terapeutės Cloe Madanes, joks vyras niekada nesitvarkys taip, kaip to norėtų jo mergina ar žmona.

„Sunku ir suskaičiuoti, kiek daug porų išsiskiria dėl tokių nesutarimų“, – tikina psichologė ir pataria vietoje nuolatinio koncentravimosi į tai, kad „partneris yra netvarkingas ar kaip blogai jis išplovė indus“, verčiau jau susitelkti į tai, kiek stipriai apskritai vertinate jo prisidėjimą prie namų ruošos darbų.

„Paprastas mąstymo kampo pakeitimas ne tik kad gali išspręsti erzinančią bėdą, bet ir pagerins bendrą santykių dinamiką“, – atskleidžia C.Madanes.

„Mes tiesiog nesusikalbame“

„Fotolia“ nuotr./Nesusikalbėjimas
„Fotolia“ nuotr./Nesusikalbėjimas

Santykių ekspertas Tony Robbinsonas pasakoja, kad porų nesugebėjimą tarpusavyje susikalbėti gali paaiškinti ir pavyzdys iš jo paties asmeninės patirties.

„Aš augau šeimoje, kurioje buvo skatinama sakyti, ką nori, kada nori ir kaip nori. Kitaip tariant, buvau mokomas nelaikyti jokių problemų užantyje ir jas tuojau pat išspręsti savęs neribojant ir, jei reikia, net ir pakėlus balsą, tad nenuostabu, kad taip elgiausi ir suaugęs.

Vėliau įsimylėjau moterį, kurios tėvas kaip tik niekada nekeldavo balso, o kilus kokioms nors problemoms, jis tiesiog trenkdavo durimis ir išeidavo. Taigi mano taisyklė buvo „aš lieku ir bet kokia kaina išsprendžiu kilusią problemą“, o jos – „jei problema sprendžiama pernelyg garsiai, geriau jau išeisiu“. Kaip manote, kaip mums sekdavosi kilus konfliktui?

Kartą supykęs aš pakėliau balsą, o ji įsižeidė ir trenkusi durimis išėjo. Man tai reiškė, kad aš jai nerūpiu, o negalėdami susikalbėti, abu jautėmės nemylimi. Galiausiai susitarėme, kad balso aš pasistengsiu nekelti, o ji stengsis nebėgti nuo konfliktų. Atrodo, susitarimas paprastas, bet jis išgelbėjo mūsų santykius“, – pasakoja T.Robbinsonas.

Šeimos santykių specialistas net ir per audringiausius konfliktus pataria neprarasti savitvardos ir verčiau jau konfliktą pasistengti „nugesinti“, o ne dar labiau įplieksti jo žiežirbas atsakant pakeltu tonu ar rėkimu.

TAIP PAT SKAITYKITE: Psichologas: laimingos meilės garantas – bendros vertybės

„Vietoje sau įprastos gynybinės taktikos konflikto metu, pasistenkite ne rėkti ar kalbėti pakėlę balsą, o verčiau jau nuraminkite savo partnerį. Daugelį konfliktų užgesintų paprasčiausia frazė: „Tu gali rėkti, tu gali šaukti, tu gali daryti ką nori, bet aš tave myliu ir tu manęs neatsikratysi“. Juk kiekvienam mums reikia meilės, ryšio ir supratimo“, – teigia T. Robbinsonas.

„Partneris manęs nevertina“

„Fotolia“ nuotr./Maistą gaminanti ir verkianti mergina
„Fotolia“ nuotr./Maistą gaminanti ir verkianti mergina

Geranoriškumas partnerio atžvilgiu yra vienas svarbiausių santykių pamatų. Juk būtent jis mus skatina rodyti savo meilę ir retkarčiais maloniai nustebinti bei pamaloninti savo mylimąjį, ypač jei tos pastangos būna įvertinamos.

Kaskart, kai pasijuntu nevertinama, garsiai pati save pagiriu dialogo forma, tarsi kalbėdama pati su savimi. Darau tai žaismingai ir dažniausiai taip prajuokinu ir save, ir savo mylimąjį

Tačiau ką daryti, jei jaučiame, kad šios pastangos nevertinamos, arba – dar blogiau – jei partneris pastebi tik tai, ko nedarote? Tokiu atveju nebūtų reikalo ir kaltinti, jei netrukus pasijustumėte visiškai nevertinami ir susierzinę.

„Nuo mūsų kiekvieno priklauso, kaip mokame partneriui iškomunikuoti savo jausmus. Daugelis to padaryti nemoka ir tikisi, kad partneris pats susipras, o kiti tai daro gan klaidingais būdais. Kartais padėti gali tiesiog nuoširdus pokalbis su savo partneriu apie jūsų norus ir lūkesčius“, – tikina šeimos terapeutė Cloe Madanes.

Remdamasi savo pačios asmenine patirtimi, psichologė tikina, kad itin veiksminga yra ir žaidimo technika – ji pati šį metodą nuolat taiko tuomet, kai vyras nevertina jos įdėtų pastangų ruošiant maistą.

„Stengiuosi neleisti sau įsižeisti ar pykti ant savo partnerio dėl tokių nereikšmingų dalykų, tad kaskart, kai pasijuntu nevertinama, garsiai pati save pagiriu dialogo forma, tarsi kalbėdama pati su savimi. Darau tai žaismingai ir dažniausiai taip prajuokinu ir save, ir savo mylimąjį“, – pasakoja šeimos terapeutė.

Anot jos, daugelį santykių problemų galima išspręsti žaismingai ir tam tikrai nereikia jokių pykčių ar kritikos.

„Jis/ji nuolat mane kontroliuoja!“

„Fotolia“ nuotr./Kontrolė santykiuose
„Fotolia“ nuotr./Kontrolė santykiuose

Viena jauna pora nusprendė gyventi kartu ir nusipirko namą. Vieną dieną vaikinas po sunkios dienos darbe atsigulė ant sofos paskaityti laikraščio, o mergina grįžusi iš darbo nuėjo į virtuvę ruošti vakarienės.

– Gal galėtum man atnešti stiklinę vandens? – virtuvėje esančios savo draugės paprašė vaikinas.

– Atsinešk pats! – piktai jam išrėžė mergina.

Čia buvo jų santykių pabaiga.

Šis ir visi kiti panašūs prašymai merginai atrodė kaip jos partnerio bandymas ją kontroliuoti. Ji pati užaugo su kariuomenėje dirbančiu tėvu, kuris nuolatos mokydavo ją ir visus kitus, kaip reikėtų gyventi, būtent dėl to ji jokiu būdu nenorėjo to turėti ir asmeniniame gyvenime. Pats vaikinas buvo priblokštas tokios jos reakcijos.

Apie 40 proc. porų prisipažįsta, kad pernelyg didelė partnerio kontrolė yra ir viena didžiausių jų nesutarimų priežasčių.

„Mes esame žmonės ir nė vienam iš mūsų nepatinka, kuomet aiškinama, ką ir kaip mes turime daryti. Tačiau čia dažniausiai problema būna ne pats partnerio poelgis, o tai, kokią etiketę jam uždedame savo galvoje. Tai, kas vienam atrodo kaip partnerio bandymas kontroliuoti, kitam gali pasirodyti kaip bandymas pasirūpinti ar pademonstruoti meilę“, – tikina psichologas Johnas Jacobsas.

Kad santykiai dėl šio požiūrio nesugriūtų, šeimos terapeutė Cloe Madanes pataria vietoje nuolatinio bandymo įžvelgti savo partnerio kontrolę, verčiau jau savęs paklausti, kas būtent partnerį motyvuoja taip elgtis?

Vaikinas, kuris nenori, kad eitumėte linksmintis į miestą su draugėmis, galbūt iš tiesų tiesiog bijo ar nenori vakaro praleisti vienas namuose? Arba partneris, kuris abejoja jūsų priimtais sprendimais, galbūt tiesiog rūpinasi jūsų gerove?

„Vaikinas, kuris nenori, kad eitumėte linksmintis į miestą su draugėmis, galbūt iš tiesų tiesiog bijo ar nenori vakaro praleisti vienas namuose? Arba partneris, kuris abejoja jūsų priimtais sprendimais, galbūt tiesiog rūpinasi jūsų gerove? Paklauskite savęs, ko jūsų partneriui reikia ir iš jūsų jis negauna? Nustebsite, kaip vien dėl to pasikeis jūsų santykiai“, – tikina C.Madanes.

„Pavargau nuo konfliktų ir jau netgi nenoriu su juo/ja mylėtis“

Vida Press nuotr./Konfliktuojanti pora
Vida Press nuotr./Konfliktuojanti pora

Jauna pora – abu sėkmingi advokatai nusprendė, kad jau norėtų šeimos pagausėjimo. Tačiau jie pradėjo taip stipriai pyktis, kad galiausiai savo santykius pradėjo vertinti kaip ganėtinai beviltiškus.

Kartą iš darbo grįžusi mergina panoro su savo vyru aptarti jų finansinius klausimus. O jis tenorėjo tylos ir ramybės. Mergina sekiojo iš vieno kambario į kitą bevaikštantį savo sutuoktinį, kuris tenorėjo išvengti ir pabėgti nuo sunkios temos. Galiausiai mergina užkirto jam kelią. Stipriai susierzinęs vaikinas ją pastūmė.

Jau prieš kreipdamiesi pas šeimos konsultantę C.Madanes, sutuoktiniai buvo apsisprendę, kad tokioje aplinkoje kūdikis jokiu būdu neturėtų gimti. O ir intymumas tarp jų buvo itin retas.

„Dažnai vyrai skundžiasi: „Mane paliko žmona ir nesuprantu, kodėl. Juk daviau jai viską!“ Tokiais atvejais aš paprasčiausiai jiems atsakau: „Jūs davėte jai viską, bet ne tai, ko jai iš tiesų reikėjo“. Tai labai paprasta taisyklė“, – tikina C. Madanes.

C.Madanes sutuoktiniams patarė tokiose ir panašiose situacijose elgtis žaismingai. Vaikinui ji paliepė kaskart, kuomet nenorės kalbėti su savo žmona rimtomis temomis, pabandyti ją suvilioti ar kitaip pamaloninti. Ši taktika ne tik kaskart padėdavo išvengti konfliktų, bet ir pagerino poros seksualinį gyvenimą. Jau po mėnesio moteris sužinojo esanti nėščia.

„Dažnai vyrai skundžiasi: „Mane paliko žmona ir nesuprantu, kodėl. Juk daviau jai viską!“. Tokiais atvejais aš paprasčiausiai jiems atsakau: „Jūs davėte jai viską, bet ne tai, ko jai iš tiesų reikėjo“. Tai labai paprasta taisyklė“, – tikina C. Madanes.

„Jis/ji pradėjo flirtuoti su kitais!“

Fotolia nuotr./Neištikimybė
Fotolia nuotr./Neištikimybė

Artumo santykiuose trūkumas neretai sukelia nevalingą norą flirtuoti su kitais ir nors šis flirtas vienam partneriui gali atrodyti kaip visiškai nekenksmingas jo santykiams ir niekur nevedantis, jo antrajai pusei tai gali būti itin skausminga ar netgi žeminanti patirtis.

TAIP PAT SKAITYKITE: Psichologė Loreta Vaičaitytė: „Moteris kartais turi „išjungti“ pareigos jausmą ir pabūti savanaudė“

„Flirtas tai kvietimas. Tai tarsi pareiškimas – „prašau mane pastebėti“. Flirtuojantis partneris ieško žaismingumo, dėmesio ir pilnatvės kituose, nes to jis negauna savo santykiuose“, – tikina C.Madanes.

Pastebėjus, kad vaikinas flirtuoja su kitomis, šeimos terapeutė pataria žvelgti giliau ir savęs paklausti – ko mano vaikinas ieško? Ką aš padariau, kad išprovokavau jį taip elgtis? Ko mano partneriui iš tiesų reikia?

„Nesuprantu, kodėl jis/ji taip elgiasi!“

Vida Press nuotr./Ginčas
Vida Press nuotr./Ginčas

Dažnai susierzinimas santykiuose kyla ir dėl vienas kito skirtumų, ypač jei tam tikros partnerio charakterio savybės iš esmės skiriasi nuo mūsų, būtent tokiu atveju šis skirtumas labiausiai ir erzina. Vis tik dažniausiai šį susierzinimą galima suvaldyti supratus, kad šie skirtumai nėra blogi ar kad jie paprasčiausiai yra neišvengiami.

Ar kada susimąstėte, kad dažnai, net ir nepaprastai mylėdami savo partnerį, duodame ne tai, ko nori jis ar ji, o tai, ko norime mes patys? – klausia santykių terapeutė Lori Gordon.

„Daugelis darome klaidą manydami, kad mūsų partnerio poreikiai yra lygiai tokie patys kaip ir mūsų, o poreikius, kurie skiriasi nuo mūsiškių, vertiname kaip mažiau vertingus. Ar kada susimąstėte, kad dažnai, net ir nepaprastai mylėdami savo partnerį, duodame ne tai, ko nori jis ar ji, o tai, ko norime mes patys?“, – klausia santykių terapeutė Lori Gordon.

Situacija: moteris yra introvertė, taigi ji jėgas atgauna tik būdama vienumoje, jos vyras yra ekstravertas, taigi jo poreikis – būti tarp žmonių. Jie abu dalyvauja viename vakarėlyje. Vos po valandos, moteris jau nori išeiti, tačiau jos vaikinas jokiu būdu su tuo nesutinka.

„Tokie asmenybių skirtumai tampa nesuskaičiuojamų konfliktų, o dažnai – ir skyrybų priežastimi“, – tikina L.Gordon.

Per savo konsultacijas šeimos terapeutė tokioms poroms paprasčiausiai duoda atlikti asmenybės testą – daugeliui tvirtas įrodymas, kad partneris turi iš esmės kitokį charakterį, padeda jį kur kas geriau suprasti ir nustoti priešintis skirtumams.

„Tai, kad moteris nori išeiti iš vakarėlio anksti, dar nereiškia, jog jai nerūpi jos vyro jausmai. Lygiai taip pat ir vyro negalima vadinti nejautriu, kad jis iš vakarėlio anksti išeiti nesutinka. Jie abu tiesiog žiūri savo poreikių. Tokius konfliktus galima išspręsti tik supratus, kad tie poreikiai gali būti skirtingi, ir tai yra visiškai normalu. Kodėl gi sutuoktiniai negali iš vakarėlio išeiti tiesiog atskirai? Tai būtų puikus kompromisas abiem pusėms“, – tikina L.Gordon.

„Aš gi vakar nešiau šiukšles, tai dabar jau tavo eilė!“

Shutterstock nuotr./Vyras tvarko namus.
Shutterstock nuotr./Vyras tvarko namus.

Dažnai santykiuose neišvengiami ir varžymaisi – dėl to, kas dažniau rūpinasi vaikais, kas paskutinį kartą išnešė šiukšles ar galiausiai – kas nuspręs, kur keliausite atostogauti?

Iš tokių ir panašių problemų neretai kyla vienintelis skundas – „taip nesąžininga“, ypač jei vienas partneris pajunta, kad kitas nesilaiko savo pusės susitarimo. Tačiau, kaip ir su visais santykių trikdžiais, taip ir čia – viskas tiesiog priklauso nuo požiūrio.

TAIP PAT SKAITYKITE: 7 įdomūs faktai apie meilę ir įsimylėjimą

Ironiška, tačiau poros, kurios visomis atsakomybėmis nusprendžia dalytis per pusę, galiausiai būna pačios nelaimingiausios. Tyrimai rodo, kad taip yra dėl vienos pusės skrupulingo ir netgi perdėto noro laikytis šios taisyklės, būtent ši pusė nuolat matuoja, lygina ir konfliktuoja dėl nevykdomų kitos pusės pareigų.

C.Madanes tikina, kad būtų kur kas naudingiau, jei partneriai pareigybėmis dalytųsi pagal tam tikrą sritį, t. y. kiekvienas būtų atsakingas už tai, ką geriausiai moka ar ką geriausiai supranta – tokiu atveju, anot šeimos terapeutės, neliks vietos varžyboms stebint, kaip gerai ar blogai partneris pasirodė lyginant su jumis.

„Jis/ji nuolat mane kritikuoja!“

Shutterstock nuotr./Kaip išmokti tinkamai kritikuoti?
Shutterstock nuotr./Kritika

Bet kuris santykių trikdis veda prie vienas kito kritikavimo, tačiau ir pati kritika yra itin pavojingas santykių trikdis.

„Jei norite santykius pražudyti tuojau pat – permiegokite su kitu. Bet jei norite juos žudyti pamažu – naudokite kritiką“, – tikina psichologas Johnas Buri.

Dėl kritikos jaučiamės nuolat puolami ir nemylimi, neretai tai kaip reikiant gali pažeisti ir partnerio savivertę, tačiau daugelis porų vis tiek net ir į nedidelį susierzinimą atsako skaudžiomis kritikos strėlėmis.

„Jei norite santykius pražudyti tuojau pat – permiegokite su kitu. Bet jei norite juos žudyti pamažu – naudokite kritiką“, – tikina psichologas Johnas Buri.

Anot psichologijos profesoriaus Johno Gottmano, vyrai, reaguodami į susierzinimą, dažniausiai užsidaro ir bendrauti išvis atsisako, o moterys savo skundus įgarsina kritika. Susierzinusiai moteriai atrodo nepaprastai svarbu garsiai įvardyti, kas su jos partneriu yra negerai ir kaip jam derėtų pasikeisti.

Vis tik, pasak J.Gottmano, šis metodas sulaukia priešingo rezultato – jos vyras pasijunta puolamas, tad jis pradeda gintis ir net nebando įsiklausyti į mylimosios poreikius. Todėl kritika prasidėjęs pokalbis dažniausiai baigiasi dideliu konfliktu.

Šeimos terapeutė C.Madanes priduria, kad kritika kartais gali būti ir netiesioginė, pasireiškianti labiau kaip sarkazmas. Tokias ir panašias situacijas ji savo konsultacijose poroms taip pat pataria išspręsti žaismingai.

„Savo pacientams vyrams patariu kaskart, kuomet jų draugė ar žmona tik ištaria sarkastišką ar kritišką komentarą, gultis ant nugaros ir šaukti: „Spirk man! Spirk man! Tuomet skaudės mažiau“. Nepatikėsite, kiek stipriai efektyvi ši taktika“, – pataria specialistė.

Anot šeimos terapeutės, vyrus itin erzina nuolatinis moters burbėjimas dėl finansų, dėl erzinančių jų įpročių ar dėl kitų problemų, tačiau net ir šią kritiką ji pataria išspręsti žaismingai.

„Bet kuri jūsų sugalvota žaisminga taktika reikalinga tam, kad būtų nukreiptas dėmesys nuo erzinančio trikdžio, galinčio staigiai sukelti konfliktą.

Pagrindinis to tikslas – ne komunikacijos sustabdymas, o destruktyvios komunikacijos pakreipimas kiek konstruktyvesne kryptimi naudojant žaismingumo techniką.

Gera tarpusavio komunikacija yra pagrindinis santykių ramstis, tačiau tai dar nereiškia, kad bet kokia komunikacija jau yra gera ar, kad – kuo jos daugiau, tuo geriau. Tai labai klaidingas požiūris. Dažnais atvejais poroms problemų kyla ne dėl komunikacijos trūkumo, o dėl jos pertekliaus.

Nes nuolat skųsdamiesi ir kritikuodami vienas kitą sutuoktiniai ar partneriai patenka tarsi į užburtą ratą, vėl ir vėl eskaluodami tas pačias problemas. Nuolatinė kritika jokių santykių problemų niekada neišspręs. Taigi belieka, paprasčiausiai pasistengti pakeisti savo požiūrį ir bent retkarčiais nuoširdžiai pasistengti save pristabdyti“, – tikina C. Madanes.

Kas labiausiai erzina vyrus ir moteris?

Luisvilio universiteto psichologas Michaelis Cunninghamas, atlikęs plataus masto tyrimą, porų nusprendė paklausti, kas juos labiausiai erzina santykiuose. Štai jų atsakymai:

Vyrų skundai apie moteris:

  • jos „gydymas tyla“;
  • nuolatinis jos priminimas apie mano padarytas klaidas praeityje;
  • pernelyg didelis jos lipšnumas arba kaip tik – pernelyg didelis jos šaltumas ir abejingumas;
  • jos kritika;
  • didelis jos užsispyrimas ir atsisakymas pasiekti kompromisą.

Moterų skundai apie vyrus:

  • nuolatinis jo sugebėjimas pamiršti visas datas (gimtadienius, vestuvių metines);
  • paviršutiniškas požiūris į savo darbą;
  • įvairūs jo skleidžiami garsai valgant ar miegant;
  • žiūrėjimas į kitas moteris;
  • didelis jo užsispyrimas ir atsisakymas pasiekti kompromisą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:08
00:29
01:11
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką