Kas yra smurto ratas?
Smurto ratas – tai specifinis santykis tarp aukos ir smurtautojo, turintis tam tikrą dinamiką. Tad kaip jis atrodo? Smurtautojas ir auka palaipsniui įsisuka į užburtą ratą, kuriame telpa viskas: nuo šiltų žodžių ir svaiginančio jausmo iki kartais net mirtimi pasibaigiančio smurto.
Viskas dažniausiai atrodo maždaug taip:
- Poroje kaupiasi įtampa: smurtautojas darosi piktas, nepatenkintas, įsitempęs, o auka, bandydama kuo ilgiau išvengti emocijų protrūkio, šiame etape išmoksta „vaikščioti ant pirštų galiukų“. Tai gelbsti tik tam tikrą laiką, kuris pamažu trumpėja.
- Tuomet įvyksta smurto protrūkis. Viskas prasideda nuo psichologinio smurto – įžeidinėjimų, žeminimo, grasinimų. Vėliau gali prisidėti ir kitokios smurto formos: fiziškai žalojantis (fizinis), aukos orumą žeminantis (seksualinis) ar priklausomybę skatinantis (finansinis) smurtas. Jei viskas tuo ir baigtųsi, auka greičiausiai ilgainiui nebeatlaikytų ir, gindama save, nutrauktų santykius. Tačiau tuomet nutrūktų ir smurto ratas.
- Todėl smurtautojas, nenorėdamas prarasti aukos, atsiprašinėja, žada pasikeisti, perka gėles, gamina vakarienę ar naudoja kitus būdus, kurie priverčia auką suabejoti: „Juk kartais jis visai man geras.“ Šis trumpas pagerėjimas santykiuose vadinamas „medaus mėnesiu“.
- Kas vyksta toliau? Ciklas kartojasi, trumpėja, o smurtas stiprėja.
Smurto ratas
Kada tai dar konfliktas, o kada jau smurtas?
„Visos poros pykstasi“, – pasakysite. Ir būsite teisūs – konfliktai yra natūrali ir neišvengiama santykių dalis. Tad kaip atskirti konfliktą nuo smurtinio elgesio? Visgi skirtumai gana aiškūs.
Konflikte:
- Abi pusės gali be baimės išsakyti savo nuomonę ir bent jau tikėtis, kad ji bus išgirsta ar net priimta.
- Nėra baimės kalbėtis.
- Abi pusės gerbia vienas kito ribas ir jų nepažeidinėja. Jei partneris pasako „Ne“, tai ir reiškia „Ne“.
- Atsakomybę už santykius ir konfliktą prisiima abi pusės, suvokdamos savo indėlį.
- Po konflikto išlieka saugumo jausmas. Tai nereiškia, kad daugiau niekada nesipyksite, tačiau reiškia, kad kilus sunkumams vėl galėsite kalbėtis.
Smurtiniuose santykiuose:
- Vienas žmogus siekia kontroliuoti kitą: nusprendžia už abu, veikia nepasitaręs ir neatsižvelgdamas į kito prieštaravimus. Vėliau kontrolė gali plėstis į bendravimo, laisvės ribojimą ar ekonominę sritį.
- Atsiranda baimė, įtampa, savęs slopinimas („geriau patylėti ir išvengti konflikto“).
- Konflikto metu vienas asmuo menkina, žemina ir kaltina kitą.
- Po atsiprašymų elgesys nesikeičia, o smurto protrūkiai kartojasi.
Ar tik nesisuku tame rate?
Jei skaitydama pradedu atpažinti save – kaip pasitikrinti? Iš ko suprasti, ar nesu įsisukusi į smurto ratą? Ar mano partneris nesmurtauja prieš mane?
Štai keletas klausimų, į kuriuos atsakius „Taip“, gali būti, kad jau esate smurtautojo gniaužtuose:
- Po konfliktų nuolat jaučiuosi kalta.
- Bijau partnerio reakcijų į mano žodžius, emocijas ar veiksmus.
- Slepiu savo patirtį poroje nuo aplinkinių, nes realybė atrodo per daug baisi, kad ją kam nors pasakočiau. Kalbėdama su kitais save cenzūruoju, bijau, kad partneris neišgirstų.
- Nebepasitikiu savimi kaip anksčiau, jaučiuosi neverta sveikų santykių.
- Galvoju, kad galbūt iš tiesų aš esu problema.
- Vis labiau izoliuojuosi nuo artimųjų.
- Teisinu partnerio elgesį, nors jis pažeidžia mano ribas.
- Gyvenu laukimu, kada „vėl bus gerai“.
- Jaučiu emocinį išsekimą santykiuose.
Gali būti, kad mano draugė papuolė į smurto ratą!
Visai tikėtina, kad skaitydami šį tekstą galvojote ne apie save, o apie savo artimą žmogų – seserį, mamą, draugę ar kolegę. Tad kaip atpažinti, kad ji gyvena smurtiniuose santykiuose?
Jei pastebėjote, kad artimoji:
- Tapo uždaresnė nei anksčiau.
- Rečiau bendrauja, vengia susitikimų ar bendravimo, kad išvengtų konfliktų su partneriu.
- Staiga pasikeitė jos elgesys, apranga ar įpročiai: tapo liūdnesnė, apatiška, nustojo rūpintis savimi, atsisakė mėgstamų veiklų, tokių kaip sportas, grožio procedūros ar kt.
- Kalbėdama nuolat atsiprašinėja.
- Nuvertina save.
- Nuolat derina savo veiksmus su partneriu.
- Atrodo įsitempusi, nerimastinga.
- Partneris nuolat kontroliuoja jos pokalbius ar sprendimus.
- Jaučiate, kad „kažkas ne taip“, nors ji viską neigia.
- Patiria nepaaiškinamas traumas ar emocines krizes.
Gali būti, kad ji gyvena smurtiniuose santykiuose ir jai reikalinga Jūsų pagalba!
Kodėl nesiskiria, jei taip sunku?
Aplinkiniams dažnai kyla klausimas – kodėl auka nesiskiria, jeigu iš tikro jai taip sunku? Jei nuolat patiria įtampą, grasinimus, smurtą? Kodėl ji toliau lieka tuose santykiuose?
Moteris, patirianti smurtą, gyvena nuolatinėje baimėje, gėdoje ir kaltėje. Ilgainiui galimybės išeiti iš smurto rato mažėja, nes be emocinio prisirišimo ir priklausomybės nuo smurtautojo labai svarbų vaidmenį ima vaidinti ir mažėjantis pasitikėjimas savimi.
Santykių pradžioje auka, girdėdama smurtautojo atsiprašymus ir pažadus, dar viliasi, kad jis pasikeis. Vėliau santykių nutraukimą apsunkina finansinė priklausomybė, palaikančių artimųjų stoka, nes auka pamažu atribojama nuo išorinių santykių. Atsiradus vaikams, dėl manipuliacijų jais, pasitraukti tampa dar sunkiau. Be to, net ir šiandien moterys kartais patiria aplinkinių spaudimą „neardyti šeimos“.
Kokios ilgalaikės smurto pasekmės moteriai?
Moteris, gyvenanti smurtiniuose santykiuose, patiria įvairias psichologines, fizines ir socialines pasekmes. Dėl to gali atsirasti nerimas, panikos priepuoliai, nemiga, vystytis depresija. Taip pat būdingas lėtinis nuovargis ir išsekimas, o po fizinių sužalojimų gali likti lėtiniai skausmai ir kiti traumų padariniai.
Moteris neretai patiria finansinių sunkumų, ilgainiui praranda darbą, socialinius ryšius, gyvena izoliacijoje.
Žalą patiria ne tik pati auka. Tokiose šeimose augantys vaikai nesijaučia saugūs, patiria emocinių sunkumų ar elgesio problemų, ilgainiui perima smurto modelį – suaugę patys tampa smurtautojais arba aukomis.
Kaip gali padėti sau, jei atpažinai save?
Atpažinus save šiame straipsnyje, pirmiausia svarbu:
- Įsivardinti sau, kas vyksta: „Aš patiriu smurtą.“
- Nustoti teisinti smurtautoją.
- Pasikalbėti su patikimu žmogumi.
- Kreiptis pagalbos.
- Jei yra galimybių, stiprinti finansinį ir emocinį savarankiškumą.
- Atkurti ryšius su artimaisiais.
- Jei įmanoma, turimomis priemonėmis fiksuoti smurto epizodus.
- Turėti saugumo planą.
- Leisti sau suabejoti jūsų santykių „norma“.
- Ir būtinai priminti sau: SMURTAS NĖRA MEILĖ.
Kaip padėti moteriai, patekusiai į smurto ratą?
Pirmiausia išklausykite ją be spaudimo, tikėkite jos patirtimi ir jokiu būdu nekaltinkite. Neklauskite: „Kodėl neišeini?“ Priminkite, kad ji nėra viena, padėkite rasti pagalbą. Jei galite – pasiūlykite saugią aplinką ir išlaikykite ryšį.
Jokiu būdu nenuvertinkite situacijos rimtumo, nespauskite priimti sprendimų. Nemoralizuokite, nereikalaukite. Taip pat dėl savo ir artimo žmogaus saugumo neikite į akistatą su smurtautoju.
Svarbu atminti, kad smurto ratas įsisuka pamažu ir prasideda ne nuo smūgio, o nuo subtilios kontrolės. Išeiti iš jo sunku ne todėl, kad žmogus silpnas, o todėl, kad smurtas sistemingai mažina pasitikėjimą savimi ir pasirinkimo laisvę. Smurto ratas gyvuoja ir todėl, kad laikosi ne tik ant baimės, bet ir ant vilties. O suprasti tos vilties beviltiškumą dažnai prireikia daug laiko.
Gali kilti klausimas, ar smurtą artimoje aplinkoje patiria tik moterys? Tikrai ne, kartais būna ir kitaip. Bet didžiąja dalimi nukentėję asmenys yra būtent moterys.
Pirmas žingsnis visada pats sunkiausias. Jeigu norite pasitarti su specialistu, kaip išeiti iš smurtinių santykių ir padėti sau, kreipkitės į Kauno apskrities moterų krizių centrą (susisiekti galite telefonu: +370 679 31930, el.p. kriziucentras@kamkc.lt, o daugiau sužinoti apie smurtą ir teikiamą pagalbą: www.kamkc.lt). Specialistai teikia psichologinę, socialinę ir teisinę pagalbą, patiriantiems smurtą ar smurto grėsmę artimoje aplinkoje, išgyvenantiems krizes. Visos centre teikiamos paslaugos nemokamos.
