Sekite 15min Google
Kai kurie žmonės ginčo metu iš pradžių nieko nesako. Tai gali atrodyti kaip atsitraukimas ar silpnumas. Vis dėlto psichologiniu požiūriu tyla gali būti ir sąmoningas sprendimas, padedantis išvengti konflikto eskalacijos. Apie tai rašo dienraštis „El Comercio“.
Tyla kaip sąmoningas būdas spręsti konfliktus
Įtemptose situacijose smegenys dažnai persijungia į gynybinį režimą. Tuomet reaguojame impulsyviau, nei norėtume. Keičiasi mūsų mąstymas, tampa sunkiau išlikti ramiems ir aiškiai galvoti.
„Kai pajuntame grėsmę, greitai suaktyvėja migdolinė smegenų dalis – struktūra, susijusi su pavojaus atpažinimu“, – aiškina O. Albaladejo.
Šiai būsenai apibūdinti net yra terminas, kurį išpopuliarino psichologas Danielis Golemanas – „migdolinės smegenų dalies užgrobimas“, arba amygdala hijack. Jis apibūdina staigias, sunkiai kontroliuojamas emocines reakcijas. Tokiais momentais migdolinė smegenų dalis tarsi perima kontrolę, todėl kartais elgiamės neracionaliai.
„Kai esame labai emociškai įsiaudrinę, toliau kalbėti ne visada padeda. Kartais tai net dar labiau paaštrina ginčą, nes žodžiai kyla iš gynybinės reakcijos, o ne iš ramaus apmąstymo“, – sako O. Albaladejo.
Sveika tyla skiriasi nuo atsitraukimo
Psichologijoje aiškiai atskiriama sveika tyla ir tyla, kuria siekiama įskaudinti kitą žmogų. Sveika ji tuomet, kai žmogus sąmoningai padaro pauzę, kad nusiramintų ir vėliau galėtų pratęsti pokalbį būdamas geresnės emocinės būsenos.
O. Albaladejo pabrėžia, kad tokioje situacijoje svarbu nepalikti kito žmogaus nežinioje.
„Tokie žodžiai kaip: „Man reikia kelių minučių susikaupti“ kitam žmogui suteikia saugumo ir parodo, kad jūs nebėgate nuo situacijos“, – aiškina psichologė.
Tokie žodžiai kaip: „Man reikia kelių minučių susikaupti“ kitam žmogui suteikia saugumo ir parodo, kad jūs nebėgate nuo situacijos.
Sąmoningai pasirinkta tyla leidžia sureaguoti į emocinį pervargimą ir susigrąžinti aiškumą prieš tęsiant diskusiją. Tai padidina tikimybę kalbėtis ramesniu tonu ir konstruktyviai spręsti konfliktą.
Visai kas kita, kai tyla nuolat naudojama kaip būdas išvengti artumo arba nubausti kitą žmogų. Tuomet ji gali kelti frustraciją, emocinį atstumą ir nesaugumą santykiuose. Ilgainiui, įspėja O. Albaladejo, nuolatinis tylėjimas gali stiprinti stresą, skatinti nerimą ir smarkiai pabloginti santykių kokybę.
Tylesnis balsas gali nuraminti ginčą
Kad ir kaip sunku būtų ginčo metu, būtent tada gali padėti sąmoningas kalbėjimas tylesniu balsu. Į tai portale FOCUS online atkreipia dėmesį ir verslo mediatorė Stefanie Huber.
Konfliktuose dažnai nutinka priešingai: jei vienas žmogus pakelia balsą, paprastai garsiau pradeda kalbėti ir kitas. Bloga nuotaika bei agresyvus tonas gali greitai persiduoti.
Todėl ypač svarbu nepasiduoti šiam modeliui. Tas, kuris įtemptoje situacijoje kalba ramiau ir tyliau, gali padėti sulėtinti pokalbį. Be to, tylesnis balsas dažnai priverčia kitą žmogų atidžiau klausytis. Ginčo metu tai gali būti itin svarbu.
S. Huber taip pat pabrėžia, kad garsus kalbėjimas dažnai nereiškia tvirtumo. Priešingai, jis gali signalizuoti nesaugumą, norą pulti arba siekį dominuoti. Tas, kuris nepasiduoda šiai emocinei bangai ir sąmoningai išlieka ramus, gali atsitraukti nuo konflikto įtampos ir padėti nuraminti situaciją kontroliuojamu, konfliktą mažinančiu elgesiu.