Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 28d. 13:03

VU studentė kreipėsi psichologinės pagalbos: pas norimą specialistą – po Naujųjų, krizės atveju – be eilės

Savijauta
123RF.com nuotr. / Savijauta

Vilniaus universiteto (VU) studentė, sunkiu jai laikotarpiu nusprendusi pasinaudoti profesionalia psichologine pagalba, teikiama aukštojoje mokykloje už simbolinę kainą, sulaukė atsakymo, kad pagalbos teks palaukti kiek daugiau nei mėnesį. Universiteto atstovai pripažįsta, kad iš tiesų tenka laukti eilėse, tačiau esą krizės atveju priimama nedelsiant. Visų norinčių tą pačią minutę priimti VU Konsultavimo ir mokymų centre dirbantys psichologai tiesiog nepajėgūs fiziškai. Vis dėlto Lietuvos studentų sąjungos (LSS) viceprezidentė atkreipia dėmesį, kad retas studentas krizės atveju kreipiasi pagalbos į aukštąją mokyklą, o daugumoje aukštųjų mokyklų psichologinė pagalba išvis neprieinama. 

Pasiūlė laukti daugiau nei mėnesį

Vilniaus universiteto studentai gali gauti profesionalią psichologų pagalbą, kai jiems kyla abejonių prieš priimant svarbius sprendimus, kai kankina vienišumo jausmas, atsiranda nesutarimų su draugais ar artimaisiais, romantinių santykių rūpesčių, itin droviems, kamuojamiems nerimo, užsitęsusio arba stipraus liūdesio, trikdančių baimių, paveiktiems asmeninių traumų, skyrybų, šeimos narių netekties ar sunkios ligos, turintiems problemų darbe ar moksle, valgymo sutrikimų, piktnaudžiaujantiems alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis.

Profesionalūs psichologai ir psichoterapeutai konsultuoja individualiai, grupėse arba poroje (šeimoje).

Psichologinės konsultacijos yra teikiamos VU Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9/1 Vilniuje) ir Fizikos fakultete (Saulėtekio al. 9 Vilniuje) įsikūrusiuose psichologinio konsultavimo kabinetuose.

Studentų konsultacijas remia Vilniaus universitetas, todėl taikomos ypatingos mokėjimo sąlygos – studentams kompensuojama 75 proc. paslaugos kainos. Taigi jos „nesikandžioja“, kaip kad būtų apsilankius privačiame kabinete. Tiesa, už tokią kainą suteikiamas ribotas konsultacijų skaičius, toliau studentas(-ė) sprendžia individualiai, ar jas tęsti mokant visą kainą.

Šia paslauga pasinaudoti nusprendė ir VU studentė Gerda. Ji nurodytais kontaktais kreipėsi laišku, teiraudamasi, kada gali pakliūti pas norimą specialistę. Vis dėlto sulaukė atsakymo, kad jos norima psichologė priims naujus klientus tik po Naujųjų metų. Jai buvo pasiūlyta įsirašyti į laukimo eilę. Be to, atkreiptas dėmesys, kad visi psichologai šiuo metu (ir tie, kurie turi psichoterapeuto išsilavinimą) neturi laisvų vietų. Vėliau Gerda sulaukė dar vieno laiško, kuriame teigiama, kad esant skubios konsultacijos poreikiui krizės psichologės galėtų priimti greičiau. Tokiu atveju esą reikėtų patikslinti, kas nutiko ir kaip ji jaučiasi.

„VU suteikia psichologines konsultacijas, bet iš tikrųjų vietų neturi. Tai tos konsultacijos praktiškai neprieinamos studentams. Man atrodo, tai aktualu po tos per Lietuvą nuskambėjusios gabios studentės savižudybės“, – atkreipė dėmesį Gerda.

Vida Press nuotr./Liūdna mergina
Vida Press nuotr./Liūdna mergina

Krizės atveju – be eilės

Virginija Klimukienė VU teikia individualias konsultacijas paaugliams ir suaugusiems, susiduriantiems su įvairiais gyvenimo sunkumais, keliančiais stresą, išgyvenantiems krizę ar norintiems geriau pažinti save bei kitus. Ji baigusi geštaltinės psichologijos bazinio lygmens mokymų programą, šiuo metu studijuoja VU psichologijos doktorantūroje.

Anot jos, šiuo metu VU Konsultavimo ir mokymų centre dirba apie 20 konsultantų. Kadangi centre jie dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, per mėnesį konsultavimui skiria nevienodą kiekį valandų. Konsultantai esą patys renkasi, kiek valandų jie nori ir gali skirti darbui centre.

Anot pašnekovės, daugelis jų centre dirba tik keletą valandų per savaitę, nes derina konsultacijas su kita savo profesine veikla. Taip pat, anot jos, ir besikreipiančių srautas didėja, ir centras su savo turimais resursais, deja, visų pagalbos poreikių tik jiems kilus atliepti nepajėgia.

„Psichologinių problemų sprendimui paprastai vienos konsultacijos nepakanka, kliento susitikimai su specialistu vyksta kartą per savaitę po 50 minučių. Todėl kartais atsitinka taip, kad visas centro turimas valandas konsultantas skiria jau esamiems klientams ir naujų žmonių priimti neturi galimybės. Šiai dienai naujus klientus periodiškai priima tik trečdalis konsultantų, todėl patekti konsultacijai iškart dėl didelio besikreipiančiųjų skaičiaus nėra galimybės“, – paaiškino ji.

Pasak pašnekovės, iš nenutrūkstančio besikreipiančiųjų srauto galima spręsti, jog žmonės vis labiau drįsta kreiptis pagalbos. Prie to esą labai prisideda VU krizių psichologų reguliariai organizuojami informaciniai seminarai.

Anot V.Klimukienės, visi besikreipiantys yra užrašomi į eilę ir laukia konsultacijos apie mėnesį laiko. „Nuo šių metų rudens Vilniaus universitete atsirado nauja – krizių psichologo – pareigybė, kurio užduotis suteikti skubią pagalbą tais atvejais, kai žmogus turi minčių apie savižudybę“, – atkreipė dėmesį ji.

Konsultantė žurnalistę telefonu patikino, kad kiekvienas besikreipiantis studentas ar studentė informuojamas, jog krizės atveju pas specialistą gali patekti be eilės ir perklausiama(-s), kas nutiko.

Kreipiasi dėl įvairiausių priežasčių

Per šių metų spalį centre iš viso buvo suteiktos 206 konsultacijos. Konsultuota daugiau kaip 80 asmenų.

„Tačiau šiandien laukiančiųjų psichologinės pagalbos eilėje yra 68 asmenys. Taigi konsultacijos yra labai paklausios. Besikreipiantiems pagalbos tenka laukti apie mėnesį, o tiems, kuriems labai svarbu gauti pagalbą iš konkretaus specialisto – ir dar ilgiau“, – konstatavo pašnekovė.

Anot jos, studentai kreipiasi dėl sunkumų, patiriamų tarpasmeniniuose santykiuose, taip pat dėl mokslų keliamo streso, ypač artėjant atsiskaitymų metui, psichologinės įtampos, nerimo, depresijos, minčių apie savižudybę. Kai kuriems sunku priprasti naujoje aplinkoje, kiti turi priklausomybių, yra patyrę smurtą ar netekčių.

„VU Konsultavimo ir mokymų centre dirbantys psichologai savo darbe vadovaujasi profesinės etikos principais. Kitaip tariant, psichologai saugo profesinę paslaptį ir užtikrina, kad iš kliento gauta informacija išliktų konfidenciali“, – patikino ji.

Informuoja apie alternatyvas

Neseniai Lietuvą sukrėtė gabios studentės savižudybė. Anot specialistės, šis atvejis patvirtina psichologinės pagalbos svarbą.

„Nors šiuo metu neturime galimybės patenkinti visų pagalbos poreikių, tačiau visuomet stengiamės įvertinti, kiek pagalba yra skubiai reikalinga. Ūmiais atvejais suteikiama viena nemokama psichologo konsultacija. Taip pat reikia pažymėti, kad besikreipiantysis visuomet informuojamas tiek apie tai, kad konsultacijos KMC reikės palaukti“, – teigė V.Klimukienė.

Taip pat, pasak jos, besikreipiantiems studentams pateikiama informacija ir apie alternatyvas, kokios yra kitos pagalbos galimybės Vilniaus mieste: Psichikos sveikatos centrai, Krizių įveikimo centras, „Jaunimo linija“ ir pan.

Ne tik VU problema

LSS viceprezidentė Viktorija Žilinskaitė 15min teigė, kad tenka pripažinti, jog tokia situacija nėra tik VU problema. LSS turimais duomenimis, tokios problemos dažnos ir kitose aukštosiose mokyklose, kuriose yra įdarbinti psichologai.

„Lietuvoje yra keturios aukštosios mokyklos, kuriose veikia psichinės sveikatos stiprinimo centrai: Psichologinė tarnyba MRU, Studentų ir dėstytojų paramos centras KU, Psichologijos klinika VDU ir Psichologinio konsultavimo ir mokymo centras VU. Nepriklausomai nuo to, mokykloje veikia centras ar dirba vienas psichologas, studentų eilės", – komentuoja ji.

LSS nuotr. /Viktorija Žilinskaitė
LSS nuotr. /Viktorija Žilinskaitė

Anot jos, oficialiai skelbiama informacija tokia, kad vidutiniškai studentui tenka laukti savaitę, daugiausia – tris mėnesius. Besikreipiančių studentų skaičiai, pasak V.Žilinskaitės, kasmet auga, o ypač skaičius išauga vadinamaisiais stresiniais periodais: semestro viduryje, kai per trumpą laiką tenka įveikti semestro vidurio atsiskaitymus, ir semestro pabaigoje – prieš sesiją ir sesijos metu.

Krizinėje situacijoje esantis studentas retai kreipiasi į mokyklą

„Šiuo atveju, kalbant apie VU situaciją, mūsų institucinio tyrimo metu mokykla pateikė tokius duomenis: per pastaruosius 5-erius metus suteiktų konsultacijų kiekis padvigubėjo – nuo 1 500 iki 3 000 (2013–2018 m.). Vidutiniškai vienam studentui suteikiama 8–10 individualių ar grupės konsultacijų. 2018 m. kreipėsi 300 studentų.

Centre dirba 25 psichologai valandiniu grafiku po 0,1 etato. Tenka paminėti ir tai, kad visos mokyklos be išimties mums pateikė oficialų atsakymą, jog esant krizinei situacijai studentas priimamas be eilės, bet krizinėje situacijoje esantis studentas retai kreipiasi į mokyklą teikdamas kraštutines emocijas, kurios gali privesti prie labai liūdnų padarinių“, – konstatavo LSS viceprezidentė.

LSS turimi duomenys rodo tai, kad net 62 proc. studentų teigia nežinantys, ar jų aukštojoje mokykloje teikiamos psichologinės pagalbos paslaugos, o 15 proc. apklaustųjų sako, kad psichologinė pagalba jų aukštosiose mokyklose neteikiama.

Tai, pasak V.Žilinskaitės, parodo labai opią problemą: jeigu aukštojoje mokykloje ir yra teikiamos tokios paslaugos, informacija nepasiekia studentų. Dar viena opi problema, anot jos, apskritai yra tokia, kad tik 8 proc. apklaustų studentų, susidūrę su tam tikrais išgyvenimais ar patiriamomis emocijomis, kreiptųsi į savo aukštąją mokyklą ieškodami pagalbos.

„Tokie rodikliai identifikuoja, kad aukštosiose mokyklose nekuriamas asmeninis ryšys su studentais ir nėra bendruomeniškos aplinkos skatinimo, kuris sukurtų palankią emocinę terpę studentams atskleisti savo patiriamus išgyvenimus bei emocijas“, – teigia ji.

123RF.com nuotr./Psichoterapija
123RF.com nuotr./Psichoterapija

Daugumoje aukštųjų mokyklų psichologinė pagalba neprieinama

Dar 2014 metais, tarptautiniai ekspertai, dirbantys su projektu „PL4SD“ (Peer Learning for the Social Dimension), po apsilankymo Lietuvoje parengė rekomendacijų paketą, kurio išvadose pabrėžiama, kad parama studentams turėtų būti nukreipta ne tik į finansinę, tačiau ir į akademinę bei psichologinę pagalbą. LSS pritaria ekspertų išvadoms ir akcentuoja teisėtą studento lūkestį studijuoti emociškai draugiškoje aplinkoje, taip pat aukštosiose mokyklose sudaryti sąlygas studentų psichinės būklės stiprinimui, kadangi tai yra veiksnys tiesiogiai veikiantis akademinius rezultatus.

„Mūsų surinkti duomenys atskleidė, kad 15 aukštųjų mokyklų neturi psichologo etato. 4 aukštosios mokyklos iš tų, kurios neturi psichologinės pagalbos galimybės, pripažįsta, kad psichologinės pagalbos poreikis yra būtinas. Tuo tarpu dauguma aukštųjų mokyklų, kuriose psichologinė pagalba yra prieinama, fiksuoja augantį poreikį ir teigia, kad poreikio patenkinimui reikėtų daugiau psichologų ar didesnio etato, bet tam lėšų ne taip lengva surasti“, – teigia V.Žilinskaitė.

Apskritai, pasak jos, nedaugelis mokyklų sugeba įdarbinti psichologą visu etatu. O tai esą reiškia, kad konsultuojama tik tam tikromis valandomis, jau nekalbant apie tai, kad psichologas fiziškai neturi laiko užsiimti prevencinių veiklų organizavimu ir visą savo laiką skiria konsultacijų rengimui.

„Dėl visų išvardytų priežasčių LSS šiais akademiniais metais pradėjo vykdyti projektą „Sistemingo studentų psichinės sveikatos stiprinimo programa Lietuvos aukštosiose mokyklose“, kuris sudaro galimybę 15 tūkstančių studentų gauti ne tik konfidencialias nemokamas psichologines konsultacijas, grupinius užsiėmimus, tačiau ir galimybę dalyvauti seminaruose, skirtuose kurti ir puoselėti teigiamą psichologinį klimatą aukštosiose mokyklose“, – sako LSS viceprezidentė.

Projektas vykdomas visuose Lietuvos regionuose, kuriuose veikia aukštosios mokyklos. LSS bendradarbiauja su tomis mokyklomis, kuriose nėra dirbančių psichologų. Minėto projekto partneriai yra visi keturi centrai bei septyni individualiai dirbantys psichologai, teikiantys konsultacijas, ir 15 psichologų, vykdančių prevencinės veiklos programą, Lietuvos psichologijos studentų asociacija, 15 aukštųjų mokyklų, kurios suteikia patalpas, reikalingas psichologų darbui.

Emocinė pagalba: kur kreiptis
Emocinė pagalba vaikams
„Vaikų linija“
Kasdien (11–23 val.):
Tel.: 116 111
www.vaikulinija.lt
Emocinė pagalba jaunimui
„Jaunimo linija“
Visą parą:
Tel.: 8 800 28 888
Atsako per 24 val.:
Pagalba laiškais
I–VI 18–22val.:
Pagalba pokalbiais internetu
Emocinė pagalba suaugusiems
„Vilties linija“
Visą parą:
Tel.: 116 123
www.viltieslinija.lt
Emocinė pagalba moterims
„Pagalbos moterims linija“
Visą parą:
Tel.: 8 800 66 366
www.moters-pagalba.lt
Emocinė pagalba rusakalbiams
„Linija Doverija“
II–IV (16–20 val.):
Tel.: 8 800 77 277
Krizių įveikimo centras
Antakalnio g. 97, Vilnius
www.krizesiveikimas.lt
krizesiveikimas
Psichologinė pagalba emigrantams
Draugystės ir emocinės pagalbos linija vyresnio amžiaus žmonėms
Darbo dienomis:
I–V (8–20 val.):
Tel.: 8 800 800 20
www.sidabrinelinija.lt
pasikalbekime@sidabrinelinija.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

00:34
00:16
00:05

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką