Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vyras turi kitą gyvenimą. Ką daryti?

Širdis
Fotolia nuotr. / Širdis
Šaltinis: 15min
0
A A

Į klausimą atsako santykių ekspertai Šarūnas ir Silvija Mažuoliai.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

„Reikia jūsų pagalbos. Nežinau, kaip toliau gyventi, kaip elgtis, nebepasitikiu savo vyru. Santuokoje išgyvenome 30 metų, savo šeimas sukūrė vaikai, jau turime anūką. Aplinkiniai mus laiko idealia šeima. Aišku, kad per tiek metų būta visko: kartais vyras „nuklysdavo“ su savo draugučiais, porą kartų per metus „užbaliavodavo“ su darbo kolektyvu (jame didžioji dauguma moterys), bet viskas baigdavosi tolesne rutina. Po jo „nuklydimų“ būdavo pokalbiai, tiksliau, aš imdavausi „auklėjamojo“ darbo.  Bet taip gyvena turbūt daugelis šeimų, kuriose vyras stengiasi kažkaip pagudrauti, apgauti žmoną, o ji kaip koks despotas tramdo jį.

 

Mano gyvenimas pasikeitė prieš metus, kai užtikau, kad vyras skambina naktimis savo kolegei, o pokalbiai dienomis truko po valandą. Sutrikau, išsigandau, pradėjau mąstyti, ką padariau ne taip. Viską nurašiau vidutinio amžiaus krizei. Keičiausi pati: gražinausi, sportavau, organizavau iškylas ir romantiškus pasisėdėjimus, kalbėjau nuoširdžiai ir patikėjau juo nuoširdžiai. Po truputį atsigavau. Bet ir vėl netyčia užtikau pas jį kitą mobilųjį telefoną, paslėptą cigarečių pakelį (jo draugė rūko, tai, pasirodo, jis taip pat) ir palūžau. Mano vyras turi kitą gyvenimą... Ši moteris jaunesnė ir šiuolaikiškesnė. Aš praradau ramybę, netikiu nė vienu jo žodžiu, paranojiškai jį seku ir tikrinu. Jau pavargau.

 

Ką man daryti? Nekreipti dėmesio ir leisti jam gyventi kitą gyvenimą, o man gyventi savąjį? Ar bendrauti kaimyniškai, pakalbant apie orą ir išdygusį anūko dantį? O gal parodyti jam duris ir apversti jo, savo ir vaikų bei artimųjų gyvenimą aukštyn kojomis? Šito nenorime nei vienas, nei kitas. Priekaištauti jam irgi negaliu ir nenoriu, nes jis viską neigia, kartoja, kad mane myli ir be manęs neįsivaizduoja gyvenimo. O gal kažkaip pralaukti, kaip brendimo laikotarpio pabaigos? Bet ką tuomet kalbėti su žmogumi, kuriuo nepasitikiu? Juk neatversi tokiam savo jausmų. Tada lieka tik kaimynystė, bendras ūkis ir skirtingi miegamieji (įtariu, kad taip gyvena daug 50–60-mečių). Patarkite, prašau, kaip pasielgti?“

 

Panašu, kad jūsų santykiai šlubuoja iš pačios esmės. Matau, jūs pati tai suprantate ir guodžiatės mintimi, kad pas daugelį šitaip. Vyras paprastai nuklysta dėl kelių priežasčių. Pirma – toks jo charakteris ir nieko čia nepadarysite, jei jis pats su savimi nedirba.

 

Antra – jis nėra subrendęs kaip asmenybė ir nepasiruošęs visiškai įsipareigoti šeimai ir savo moteriai. Dalis žmonių, tiek vyrų, tiek moterų, nėra tinkami artimiems santykiams arba sukuria „klasikines“ poras, kuriose daugiau konfliktų ar pilkos rutinos nei malonumo būti kartu.

 

Trečia galima priežastis – vyras santykiuose nesijaučia reikalingas arba negauna to, kas suinteresuotų jį labiau atsižvelgti į savo moterį.

 

Ketvirta – moteris poroje yra ta, kuri imasi iniciatyvos ir užima vyro vaidmenį, dėl ko vyras po truputį atsipalaiduoja ir degraduoja. Dalis stipriosios lyties atstovų tokiu atveju pradeda ignoruoti savo moterį, kiti klauso jos iš baimės kaip vaikas mamos. Įdomu, ką jūs vadinate „auklėjamuoju darbu“? Jei tai panašu į moralizavimą pasisodinus ant kėdutės, po kurio vyras kuriam laikui pasitaiso, tuomet turite paskutinįjį variantą. Vyras su jumis ne iš meilės, o iš baimės, prisirišimo, pripratimo ar patogumo. Panašu, kad jumyse meilės jam taip pat jau nedaug ir per gyvenimą prikauptos nuoskaudos galiausiai baigia perpildyti taurę.

 

Tramdyti vyrą kaip despotui buvo ir bus viena didžiausių klaidų santykiuose. Ribų nubrėžimas būtinas bet kokiuose santykiuose, tačiau jei jas peržengus moteris auklėja vyrą kaip vaiką, tuomet vaiką ir turi. Tiesa ta, kad jei iš pradžių būtumėte elgusis kitaip, gali būti, kad apskritai kartu negyventumėte. Nepasitenkinimas vyro elgesiu rodomas išliejant emocijas, kurias sukėlė jo elgesys, ir duodant jam aiškiai suprasti, kad jei jis toliau taip elgsis – neteks jūsų. Jokie priekaištai, aiškinimai ir kaltinimai nepadės „išauklėti“ vyro, tik paskatins jį kitur ieškoti to, kas suteiktų jam malonius potyrius, dažnai – kitos moters.

Bent kiek brandesnis vyras su moterimi bus tada, kai būti su ja bus pakankamai malonu ir kai jaus, kad per daug atsipalaidavęs gali to malonumo netekti.

 

Be to, jei vyras jaučiasi saugus, kad visada šalia savęs turės jus, kad ir kaip elgtųsi, bus mažai suinteresuotas ką nors keisti. Jei kalbėtume apie pačią esmę, bent kiek brandesnis vyras su moterimi bus tada, kai būti su ja bus gana malonu ir kai jaus, kad per daug atsipalaidavęs gali to malonumo netekti. Malonumas būti su moterimi, tai jos grožis, šypsena, švelnumas, dėmesys. Be viso to, vyrui būtina jaustis reikalingam, galėti pasirūpinti moterimi, palepinti ją, padaryti laimingą (jei vyras nėra amžiams įstrigęs vaikystėje ar paauglystėje).

 

Žinoma, visa tai gražu teoriškai, o praktiškai reikia ir žinių, ir išminties iš abiejų partnerių bei noro iš pagrindų sukurti tvirtą porą, nepaisant visko, ką dėl to reikės padaryti. Standartinė poros situacija yra tokia, kai susitinka du žmonės, nenutuokiantys, kaip kurti santykius, susižavi ir įsimyli vienas kitą, paskui seka santuoka, vaikai, kurių gimimas atitraukia moters dėmesį nuo vyro, o šis santykiuose pradeda skursti, jaustis nereikalingas, galiausiai partneriai ima tolti vienas nuo kito.

 

Abu vienaip ar kitaip pridaro galybes klaidų, neišmoksta iki galo atsiprašyti ir atleisti, neužmezga gilaus širdies ryšio, kaupiasi nuoskaudos... Galiausiai, geriausiu atveju, lieka dviem žmonėmis, gyvenančiais po vienu stogu, o blogiausiu – priešais.

 

Visą šią ilgą istoriją parašiau tam, kad pamatytumėte platesnį vaizdą, kas paprastai vyksta poros santykių dinamikoje nuo santykių pradžios. Negaliu pasakyti, ką jums daryti ar ko nedaryti. Deja, šį sprendimą turėsite priimti pati. Pats geriausias variantas būtų pakalbėti su vyru ir abiem pradėti ieškoti, kaip sutvarkyti santykius. Arba susirasti specialistus, pas kuriuos galėtumėte eiti į konsultacijas ar poros terapiją. Išsivalyti nuoskaudas, pradėti po truputį kurti artimesnį ryšį vienas su kitu, išmokti, kaip padaryti vienas kitą laimingesnius santykiuose. Įspėju, kad darbo bus labai daug, tačiau yra tikimybė atkurti santykius iki malonesnių ir neišsiskirti po tiek santuokos metų.

 

Išdavystę ir ilgametes nuoskaudas, kurių tikrai abu turite, atleisti labai sunku, ir jei bandysite kalbėtis patys, be specialisto pagalbos, greičiausiai įsivelsite į kaltinimus vienas kitam, arba jūsų vyras užsidarys ir nesileis į tolesnį pokalbį. Taip pat darbas geresnių santykių link iš abiejų pareikalaus stipriai pakeisti savo požiūrį į santykius poroje ir mokytis taikyti naujus elgesio modelius. Lengvų kelių nėra.

 

Kita alternatyva – skyrybos, kurią, kaip suprantu, gerai apmąstėte. Paskutinis jūsų pačios pasiūlytas variantas – tai likti ten, kur esate, ir nieko nedaryti, gyventi atskirus gyvenimus po vienu stogu. Tai nėra nei gera, nei bloga alternatyva. Esminis klausimas, ar ji jus tenkina? Jei galite su tuo gyventi ir jaustis gana gerai, tuomet yra dar vienas sprendimas, kuris gali duoti įdomių rezultatų. Palikite ramybėje vyrą ir pradėkite rūpintis savimi, savo gyvenimu. Gražinkitės, sportuokite, dažniau susitikinėkite su draugėmis. Jei galite sau leisti, vaikščiokite į masažus, jogos užsiėmimus, susiraskite širdžiai mielų pomėgių, keliaukite... Trumpai tariant, pradėkite gyventi savo malonumui ir, kiek galite, pasistenkite tapti laimingesnė pati sau.

 

Su vyru elkitės draugiškai, bet nerodykite didelės iniciatyvos ar pastangų dėl judviejų santykių. Jei pasirinktumėte šį variantą (o pasirūpinti savimi dėl savęs pačios praverstų kiekvienai moteriai), jūsų pareiga jaustis gerai sau pačiai, o ne kam nors kitam ir leisti vyrui rodyti iniciatyvą daugiau laiko praleisti kartu bei pačiam grįžti į santykius. Jis pats turi norėti būti su jumis ir įdėti į tai pastangų. Tik tokiu atveju turite šansą atkurti sveikesnę santykių raidą. Pamirškite visko ėmimą į savo rankas ir santykių tvarkymą ir už save, ir už vyrą. Vienas žmogus poroje gali veikti santykius į gerąją pusę, ir mano pasiūlytas metodas skirtas kaip tik tam, tačiau, kaip matote, jūsų vyras pats turės atidirbti savąją dalį...

 

Tekstas Silvijos Mažuolienės

 

DĖMESIO! Jums su partneriu kyla sunkumų, kurie kartina jūsų santykius? O gal neduoda ramybės kokie komplikuoti širdies reikalai (tarkime, nesiseka rasti antrosios pusės, užmegzti santykių ir pan.)? Drąsiai siųskite klausimą mums el. paštu ji24.lt@zlg.lt. Santykių ekspertai Šarūnas ir Silvija Mažuoliai mielai atsakys.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką