TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Žaibiškas testas: kiek laimingas jūsų gyvenimas

Žaibiškas testas: kiek laimingas jūsų gyvenimas
Fotolia nuotr. / Žaibiškas testas: kiek laimingas jūsų gyvenimas
Šaltinis: 15min
0
A A

„Gyvenimas – ne juodraštis,“ – šį protingą posakį kažkada perskaičiau viename žurnale. „Tikra tiesa, – pamaniau. – Ne juodraštis!“ Tai kodėl mes daugiau nieko neveikiame, tik lyg kokios beraštės marginame jį klaidomis, braukome, plėšome?.. O paskui iki grabo lentos dėl to apgailestaujame…

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Iš pradžių siūlome atlikti greitą testą, kuris galbūt padės truputėlį susigaudyti savyje. Na, o tada moteriškai pasikalbėkime...

 

Kiekvienam iš dešimties teiginių pasirinkite tik vieną atsakymą iš trijų: „dažniausiai “, „kartais“, „labai retai“. „Dažniausiai“ – 1 taškas, „kartais“ – 2 taškai, „labai retai “ – 3 taškai.

 

1. Žinau, kad žmonėmis pasitikėti neverta.

2. Prieš reikšdama savo poreikius, ilgai dvejoju.

3. Manau, kad mano gyvenimas nenusisekęs.

4. Atsiprašinėju netgi tada, kai nebūnu kalta.

5. Abejoju savo sugebėjimais.

6. Jaučiuosi nemylima.

7. Mintyse keikiu kitus žmones.

8. Mane graužia gėdos ir kaltės jausmas.

9. Kai pavyksta kitus pažeminti, ilgai jaučiu piktdžiugą.

10. Mane kamuoja praeities nostalgija.

 

10–15 taškų. Jūsų gyvenimas įstrigęs kažkur praeityje. Atminkite, realios laimės akimirkos yra čia, dabartyje. Jei nuodysite ją praeities skauduliais, gyvenimas taps niekada nesibaigiančia nelaime. Atidžiai skaitykite mūsų patarimus!

 

16–23 taškai. Žengiate teisingu keliu. Nors kartais panyrate į nostalgiškus prisiminimus, praeitis jums nėra baubas. Sėkmės!

 

24–30 taškų. Jums negresia pasiklysti praeities klystkeliuose. Gyvenate čia ir dabar. Tačiau nepamirškite, kad užmigti ant laurų pavojinga. Naudingi patarimai visada neprošal.

 

Viskas tik į gera!

 

Kartą į svečius užklydo ašaromis plūstanti draugė. Visa sunykusi, sulysusi, pajuodusiais paakiais. Šnirpščiodama nosimi, žodis po žodžio lipdė istoriją apie tai, kaip ją prieš kelis mėnesius paliko draugas, su kuriuo pragyveno septynerius metus ir kuris buvo šventai pažadėjęs širdį. Nuo to laiko ji negali sumerkti akių, nepajėgia susikaupti darbe, o į maistą nenori nė pažiūrėti. „Kaip jis galėjo taip pasielgti! Tie vyrai tokie kiaulės! Daugiau niekada jais nepasitikėsiu, – sriūbaudama toliau pasakojo savo kryžiaus kelius. – Pirmąsias dvi savaites po skyrybų, gulėdama lovoje, buku žvilgsniu tik spoksojau į lubas ir įkyriai svarsčiau, ar nebūtų paprasčiau persipjauti venas, ar išgerti saują migdomųjų. Paskui mane užvaldė nevilties įniršis. Puoliau į skutelius plėšyti jo nuotraukas, išpyliau į kriauklę dovanotus kvepalus. Be perstojo verkiau. Dabar šiek tiek nurimau, bet jaučiuosi taip, lyg būčiau tik žmogaus iškamša. Mano gyvenimas tarsi amžiams užstrigo kažkur praeity. Nors ir kaip stengiuosi pamiršti, kiekviena namų kertelė primena jį, jo kvapą, žingsnius… Sutikusi kiekvieną vyrą, ieškau jo bruožų, akių, šypsenos.“

 

Neturėjau ką pridurti, todėl  tiesiog pasakiau draugei „Stop!“ ir už pakarpos ištempiau į žmones. Kelios kavinės, naktinis klubas, šokiai iki paryčių… Kankinės išraiška po truputį tirpo…

 

Praėjo keli mėnesiai… Kartą einu gatve, žiūriu, priešais atplasnoja minėtoji draugė. Visa švytinti, o šalia – žavus vaikinukas. „Sveika sugrįžusi į dabartį!“ – džiugiai jai šyptelėjau.

 

Bumerangas

 

Pokalbis apie praeities nuoskaudas, kurios lyg giliai po oda įsisiurbusi dėlė negailestingai „siurbia“ dabarties džiaugsmus, labai primena anekdotinį posakį: „Nusipirko aborigenas naują bumerangą, bet nežino, kaip išmesti senąjį.“ Mums dar blogiau nei aborigenams. Kasdien patiriame begalę naujų jausmų ir nesusipratimų, tačiau neišmanome, kaip susidoroti su senaisiais. „Nesuvirškintos“ praeities nuoskaudos vis kaupiasi kaupiasi, kol vieną dieną pratrūkstame it per daug oro pripildyti balionai. Išsiliejame ant pirmo pasimaišiusio nepažįstamojo, kuris netyčia užkliudė alkūne ar buvo apsivilkęs erzinančios spalvos striuke. Deja, paprastai viskas pasibaigia pagal liaudies išmintį „Kaip šauksi, taip ir atsilieps“. Gavusios grąžos, vėl susikremtame ir į praeities nuoskaudų „kolekciją“ įsirašome dar vieną bjaurų įspūdį.

 

Ar įmanoma atsikratyti nemalonių prisiminimų? Žinoma, bet... privalote tikrai to norėti.

 

Gyvenimas nestovi vietoje, su laikrodžio tiksėjimu jis juda pirmyn. Keičiatės ne tik jūs, bet ir pats gyvenimas, jo aplinkybės. Tad kurių galų dairytis atgal ir krimstis dėl to, kas buvo seniai seniai? Juk praeities nepakeisite ir nesugrąžinsite. Dėl to ji ir vadinama praeitimi. Geriau keiskite tai, ką galite. Kitaip tariant, keiskite tai dabar. Juk kiekvieną akimirką turite begalę pasirinkimų, kokia kryptimi kreipti savo gyvenimą...

 

Trys žingsniai dabarties link

 

Na, o toms, kurios niekaip nepajėgia išsivaduoti nuo minčių apie praeitį, siūlome labai paprastą, bet veiksmingą „reabilitacijos“ programėlę.

 

1. Užrašų knygelėje ar dienoraštyje užsirašykite penkis posakius. Vos tik į galvą ims smelktis blogos mintys, lėtai, įsigilindama į kiekvieną žodį, perskaitykite. Ir nemanykite, kad tai – kvailas žaidimas, visai nederantis suaugusiai ir subrendusiai moteriai. Juk iš tiesų svarbu ne žodžiai, o požiūris į juos. Pasak psichologų, dažnai kartojami teigiami posakiai veikia kaip lengvi raminamieji. Taigi slėpkite į atokiausią kampą valerijono buteliuką, ramiai įsitaisykite prie puodelio kavos ar arbatos ir tarkite sau:

 

1. „Man liūdna ir pikta dėl… (įvardykite priežastį), bet išgėrus šį puodelį kavos, mano nuotaika pagerės.“

2. „Blogi prisiminimai – praeitis. Buvo ir praėjo. Jų nėra!“

3. „Gyvenimas yra šaunus!“

4. „Šiandien man džiugu, nes… (prinoko braškės, šviečia saulė, gavau algą, pirkau naujus batus ir t. t.).“

5. „Nusispjauti į tuos, kurie mane įskaudino! Jei turi man kokių nors pretenzijų, čia jų pačių problema, ne mano.“

 

P. S. Galite užsirašyti ir kitokius posakius. Svarbu, kad nuo jų jums tikrai palengvėtų.

 

2. Savo širdies skausmą išliekite popieriuje. Psichoterapeutai pastebėjo, kad šiuo metodu gydomi sergantys depresija arba stiprų emocinį šoką patyrę ligoniai kur kas greičiau atgauna dvasinę pusiausvyrą.

 

Būkite sau sąžininga ir atvira. Nors ir kaip nemalonu, gėda ar skaudu, pasistenkite prisiminti kiekvieną jus slegiančio įvykio bei pojūčių niuansą. Visa tai kruopščiai užrašykite ir perskaitykite tarsi nešališko vertintojo akimis, panašiai kaip literatūros kritikas skaito naują rašytojo kūrinį. Nevenkite kritiškai ir nuoširdžiai įvertinti savo būseną. Šiaip ar taip nuo savęs niekur nepabėgsite. Žodžiu, kaip yra, taip ir parašykite. Tiesiai šviesiai, tarkime: „Taip, aš jo nekenčiu visa širdimi dėl to, kad…“; „Gėdijuosi, nes…“; „Jaučiausi klaikiai pažeminta, kai…“; „Negaliu to išmesti iš galvos, nes…“

 

Kai situaciją išnarstysite nuo A ik Z, popierių suplėšykite į smulkius skutelius ar sudeginkite. Įsivaizduokite, kad tai ne popierius, o blogi prisiminimai. Tai veiksmingas būdas „suvesti sąskaitas“ su praeitimi. Juk iš tikrųjų dėl slogios būsenos kaltos ne pačios nesėkmės (jų pasitaiko kiekvienam), o tai, kaip jas vertinate ir kaip suvokiate savo vaidmenį.

 

3. Atraskite gyvenimo harmoniją. Ramiam ir dvasiškai stipriam žmogui nė į galvą netopteli mintis kolekcionuoti praeities nuoskaudas. Jis tai konstatuoja kaip tam tikrus gyvenimo faktus, ir tiek. Šį „mazochistinį“ polinkį dažniausiai turi tie, kurie nepasitiki savimi ir yra nuo kitų priklausomi.

 

Be jokio gailesčio braukite iš savo gyvenimo viską, kas jus veikia „toksiškai“: bjaurius žmones, prisiminimus, daiktus, įpročius. Grįžti į save, nusiraminti puikia padeda joga, meditacija ir įvairūs pomėgiai. Svarbiausia – nebijokite „akistatos“ su savimi! 

 

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką