Sekite 15min Google
Šią problemą savo patirtimis ir įžvalgomis atskleidžia dvynukų mama ir ankstukų šeimų kuratorė Inga Laukytė-Budrienė, finansų ir išmokų specialistė Milda Maknavičienė bei ankstukės mama Karolina Arūnienė, rašoma „Good Media“ pranešime žiniasklaidai.
Už statistikos – šeimų istorijos
Higienos instituto naujausiais paskelbtais duomenimis, 2024 m. Lietuvoje gimė 18 433 naujagimiai, iš jų 1 048 ankstukai – 5,7 proc. visų gimusiųjų. Už šios statistikos – šeimos, kurių nėštumo, gimdymo ir pirmųjų metų planus staiga pakeičia intensyvi naujagimio priežiūra, ilgas gydymas ir dažni vizitai pas specialistus.
„Pirmą akimirką protas nesuvokia, kas įvyko. Tavo mintys užvaldytos streso – negali blaiviai galvoti, kas bus po valandos, po paros“, – pasakoja Karolina Arūnienė. Jos dukra gimė 26-ąją nėštumo savaitę. Šeima ligoninėje praleido 68 paras. Pirmąsias dvi savaites mergaitė buvo intensyviosios terapijos skyriuje, vėliau mama mokėsi ją prižiūrėti ir ruošėsi parsivežti namo.
„Tos paros atrodė visiškai vienodos. Tu negalvoji apie save – galvoji apie tikslą, kaip maksimaliai padėti savo vaikui“, – prisimena Karolina.
Teko samdyti auklę
Išvykus iš ligoninės iššūkiai nesibaigė. Karolina pasakoja apie dažnesnius medicininius patikrinimus ir kineziterapijos užsiėmimus. Dukters raidą šeima vertino pagal koreguotą amžių.
Dėl dukters poreikių šeima nusprendė dar palaukti su darželiu, tačiau mama į darbą turėjo grįžti trimis mėnesiais anksčiau, nei planavo pagal numatytą gimdymo terminą. Šeimai teko samdyti auklę – papildomos išlaidos tapo dar vienu rūpesčiu tuo metu, kai daugiausia dėmesio ir jėgų reikėjo vaiko priežiūrai.
„Mes planuojame pagal tai, kada turėtų gimti vaikas ir kada prasidės vaiko priežiūros atostogos. Tai nebuvo mūsų pasirinkimas – kad mažylė ateis anksčiau. Manau, kad ir laikotarpis turėtų būti skaičiuojamas atsižvelgiant į planuotą terminą“, – sako Karolina.
„Atimamas labai brangus laikas“
Ingos Laukytės-Budrienės dvyniai gimė 26-ąją nėštumo savaitę ir svėrė mažiau nei po kilogramą. Šeima ligoninėje praleido tris mėnesius. Šiandien Inga dirba su ankstukų šeimomis ir sako, kad ši problema išlieka aktuali jau daug metų.
Ji prisimena, kad prieš penkiolika metų, kai jos vaikai kovojo už gyvybę, šeimai buvo sakoma laukti 28 paras, kol bus kalbama apie išmokas. Nors administracinė tvarka nuo to laiko galėjo pasikeisti, Ingos teigimu, šeimos vis dar praranda dalį laiko, kurį galėtų praleisti su vaiku.
„Ankstukų šeimoms atimamas labai brangus laikas su savo vaikais. Pasitaiko, kad mama turi grįžti į darbą, kai vaikui dar nėra pusantrų metų, o ugdymo įstaiga jo priimti negali“, – sako Inga.
Vienodos taisyklės nebūtinai reiškia vienodas galimybes
Ankstukų šeimoms tenka derinti darbą ir vaiko priežiūrą, dažniau lankytis pas specialistus, o kartais – pasirūpinti reabilitacija ar papildoma pagalba namuose. Šeimų patirtys skirtingos, tačiau jų atstovai pabrėžia: vienodos taisyklės nebūtinai suteikia vienodas galimybes.
Finansų ir išmokų specialistė Milda Maknavičienė pateikia iliustracinį pavyzdį. Jei šeima planuoja 18 mėnesių vaiko priežiūros laikotarpį, o kūdikis gimsta 30-ąją nėštumo savaitę – maždaug 2,5 mėnesio anksčiau – vaiko priežiūros išmokos laikotarpis gali sutrumpėti panašiai. Pagal Mildos skaičiavimo modelį, esant 2 000 eurų bruto darbo užmokesčiui, skirtumas galėtų siekti apie 2 500 eurų. Tai nėra visoms šeimoms taikoma suma: ji priklauso nuo pajamų, pasirinkto išmokos varianto ir individualių aplinkybių.
„Tai nėra papildoma dovana. Tai socialinė garantija, kurią žmogus užsitarnavo mokėdamas mokesčius. Ankstukų tėvai turėtų turėti tiek pat galimybių būti su vaiku ir gauti jiems priklausančią išmoką“, – sako Milda.
Seimas priėmė atskirą pakeitimą
2026 m. birželio 30 d. Seimas priėmė atskirą pakeitimą, kuris nuo 2027 m. sausio 1 d. numato 126 kalendorinių dienų motinystės išmoką, nepriklausomai nuo nėštumo savaitės, kurią gimė kūdikis. Tai svarbus žingsnis motinystės garantijoms suvienodinti, tačiau šis pakeitimas savaime nepratęsia vaiko priežiūros išmokos laikotarpio, kuris ankstukų šeimoms gali sutrumpėti dėl ankstesnės gimimo datos.
Atskiru Seime įregistruotu siūlymu prašoma papildomai pratęsti vaiko priežiūros atostogas ir išmokas: aštuoniomis savaitėmis, jei vaikas gimė iki 31-osios nėštumo savaitės imtinai, ir keturiomis savaitėmis, jei gimė 32–36 savaitę.
2026 m. rugpjūčio 12 d. Vyriausybė pritarė tikslui didinti šeimų socialines garantijas, tačiau nepritarė siūlomam teisiniam modeliui. Vyriausybės išvadoje keliami klausimai, ar papildomas laikotarpis turėtų priklausyti vien nuo kūdikio gimimo savaitės, ar reikėtų vertinti ir realų medicininės priežiūros poreikį. Siūlymas nėra galiojanti teisė, todėl galutinė tvarka dar priklausys nuo tolesnio įstatymų leidybos proceso.
Šeimų atstovai ragina šiuos klausimus spręsti girdint pačių šeimų patirtis ir ieškant aiškaus, įgyvendinamo modelio. Inga pabrėžia, kad lygiateisiškumas nereiškia, jog skirtingose situacijose esantiems žmonėms visada turi būti taikomos visiškai vienodos taisyklės.
Ragina šeimas netylėti
Karolina Arūnienė ragina šeimas kalbėtis ir dalintis patirtimi. „Kartais nutinka gyvenimas. Galiu patarti kalbėti, bendrauti, dalintis savo patirtimi, priimti kitų patirtį ir taip kurti bendruomenę“, – sako ji.
Inga žada ir toliau siekti, kad šeimų balsas būtų išgirstas. Milda ragina informaciją apie išmokas tikrinti pagal tuo metu galiojančią tvarką ir kreiptis į „Sodrą“. Kartu ji atkreipia dėmesį, kad krizę išgyvenančioms šeimoms informacija turi būti aiški ir pritaikyta jų situacijai.
Ankstukų šeimos prašo, kad įstatymų leidėjai, valstybės institucijos ir visuomenė išgirstų jų patirtis ir užtikrintų taisykles, atliepiančias tikrą šeimos gyvenimą. Tai reikštų daugiau laiko kartu tuo metu, kai jo labiausiai reikia ir naujagimiui, ir jo tėvams.
