Sekite 15min Google
Moteris sako, kad nėštumas nebuvo sudėtingas, ji jautėsi gerai, tačiau antro semestro pabaigoje jai buvo nustatytas gestacinis diabetas:
„Tokia diagnozė tikrai pasunkino nėštumą – buvo neįprasta laikytis specialios dietos bei kartą per dieną leistis insuliną. Dėl susirgimo gestaciniu diabetu, kartu su gydytojais turėjome koreguoti gimdymo planą, taip pat turėjau dažniau tikrintis savo bei vaisiaus sveikatą.“
Raminta pasakoja, kad po diabeto nustatymo, netrukus jai prasidėjo gimdos raumenų susitraukimai, kurie buvo pakankamai intensyvūs, tačiau pradžioje ji nepergyveno, kadangi pirmojo nėštumo metu jautėsi panašiai.
„Pirmojo nėštumo metu taip pat jaučiau gimdos susitraukimus ir dukra gimė savaitę po numatyto termino, todėl buvau pakankamai rami. Visgi, antrą kartą viskas įvyko kiek kitaip. Vieną naktį prasidėję gimdos susitraukimai nepasitraukė, todėl sulaukę ryto, kartu su šeima išvykome į Kauno klinikas“, – prisiminimais dalijasi Raminta.
Gimdymas prasidėjo anksčiau, nei tikėtasi
Atvykus į ligoninę paaiškėjo, kad gimdos kaklelis jau atsivėręs, todėl nieko nelaukdami gydytojai moterį išvežė į gimdymo palatą. Tai buvo 36 nėštumo savaitė: „Gimdymas buvo pakankamai lengvas. Labai džiaugėmės, kad sūnus gimė sveikas ir mūsų neatskyrė – iš karto galėjome būti kartu vienoje palatoje.“
Gydytojai buvo įspėję, kad dažnai ankstukams pasireiškia gelta – taip nutiko ir Ainiui. Dėl geltos berniukas su mama ligoninėje praleido apie dvi savaites, jam kelis kartus buvo taikyta fototerapija.
„Ainius daug miegodavo, buvo kiek vangesnis nei įprasta, sunku pasakyti ar nuo geltos, ar dėl to, kad gimė mėnesiu anksčiau“, – sako Raminta.
Iššūkiai nesibaigė grįžus namo
Geltai pasitraukus, Ainius kartu su mama jau galėjo keliauti namo, kur jo laukė tėtis ir vyresnioji sesė. Pirmus kelis mėnesius Ainius, kaip ir ligoninėje, taip ir namuose – daug miegodavo, buvo kiek vangus. Kai ankstukui suėjo trys mėnesiai, tyrimai parodė, kad jam trūksta vitamino D.
„Vitamino D stoka buvo pakankamai didelė, todėl teko nemažai pavargti ir apsišarvuoti kantrybe, kol ją pavyko atstatyti. Maždaug penktą mėnesį sužinojome, kad Ainiui trūksta geležies. Jam buvo paskirti geležies kiekį keliantys preparatai, kuriuos teko vartoti ilgą laiką, kol viskas susitvarkė.“
Ankstuko mama pasakoja, kad sudėtinga buvo ir maitinimo pradžia, kadangi berniukui sunkiai sekėsi žįsti, todėl teko apsilankyti pas žindymo specialistus.
„Pirmas pusmetis buvo sudėtingas. Dėl vitamino D ir geležies stokos, žindymo problemų bei Ainiaus vangumo nusprendžiau nieko nelaukti ir kreipiausi į neurologę, kad galėtume pradėti mankštas ir kineziterapijos užsiėmimus, kuriuos jis lankė iki metų ir dviejų mėnesių. Su specialistų pagalba ir paskatinimais visi raidos niuansai išsisprendė laiku“, – dalijasi Raminta.
Šiandien Ainius – stiprus ir smalsus berniukas
Lapkričio mėnesį Ainiui sueis ketveri metukai, jis toliau auga ir stiprėja. Nors pirmaisiais gyvenimo metais atrodė silpnesnis ir nuolat reikalaujantis pagalbos, vis dėlto, Raminta džiaugiasi, jog sūnus užaugo fiziškai stiprus, sumanus, labai drąsus ir be galo smalsus.
„Ainiui labai patinka įvairūs ūkio darbai, o šiuo metu mėgstamiausias žaislas – žoliapjovė. Berniukas puikiai kalba, lanko kūrybiškumo ugdymo būrelį, o rudenį keliausime į plaukimo treniruotes“, – apie jau ūgtelėjusį ankstuką pasakoja mama.
Ankstuko istorija pakeitė mamos požiūrį
Paklausta kokią didžiausią pamoką išsinešė iš Ainiaus istorijos, Raminta sako, kad ypač svarbu yra neturėti išankstinių nuostatų.
„Tai mano antrasis vaikas – su dukra, atrodo, viskas buvo labai paprasta, o su sūnumi – priešingai – daug klaustukų. Kiekvienas vaikas yra vis kitoks, su skirtingais gebėjimais, fiziologija, charakteriais, todėl negalima turėti išankstinių nuostatų“, – teigė ji.
Pokalbio pabaigoje, kalbėdama apie tėvystę, Raminta primena, kad nereikia bijoti. Svarbu ieškotis pagalbos, jeigu intuicija sako, kad jos reikia: „Visoms mamoms norėčiau palinkėti, kad ieškotų pagalbos kuo anksčiau – nedelskite. Mes turime itin stiprų vidinį balsą, reikia juo pasitikėti“.
