Medikas neslepia anksčiau netikėjęs, kad technologijos ar vaizdo žaidimai savaime yra žalingi, pastaruoju metu vis labiau nerimauja dėl dirbtinio intelekto ir socialinių tinklų poveikio vaikams.
„Svarbiausia – balansas. Kai kurie vaikai natūraliai linkę į vieną veiklą ar sunkiai pereina nuo vienos prie kitos, todėl ekranai jiems gali tapti per stipria trauka. Tačiau šią tendenciją galima panaudoti vaikų labui – pasiūlant veiklų, kurios taip pat juos įtraukia“, – pažymi gydytojas kalbėdamas su „Psichology Today“.
Ar tai būtų piešimas, LEGO, sportas, gaminimas, plaukimas, robotika, žaidimų aikštelės, eksperimentai, figūrėlės ar gamtos tyrinėjimas – nors šios veiklos ir neprilygsta ekranų blizgesiui, jos gali būti pakankamai įdomios, kad patrauktų jūsų vaiką.
Pirmiausia – supratimas, ne kaltinimai
Pasak dr. R.Kulman, prieš kaltinti vaikus dėl to, kad jie „prilipę prie ekranų“, turime suprasti, kodėl tai taip traukia. Trumpi vaizdo įrašai, žaidimai, socialiniai tinklai – visa tai specialiai sukurta taip, kad būtų sunku nuo jų atsitraukti.
Kaip rašo Adamas Alteris knygoje „Neatsispiriama“, ekrano technologijos pasižymi kintamu grįžtamuoju ryšiu, neturi aiškių ribų ar pabaigos, siūlo dirbtinius tikslus ir palieka neišspręstus „kabliukus“. O kai visa tai tilpo į kišenėje nešiojamą išmanųjį... situacija tampa dar sudėtingesnė.
Kaip pradėti mažinti ekranų laiką?
Pirma taisyklė – pradėkite nuo savęs. Jei norite, kad vaikai ribotų ekranų laiką, rodykite pavyzdį.
Toliau – įtraukite įvairią veiklą į kasdienybę: bendri stalo žaidimai, išvykos į muziejų ar pasivaikščiojimai gamtoje turėtų tapti reguliariais šeimos ritualais. Šiandienos pasaulyje tėvai turi patys pasistengti, kad kita veikla taptų patraukli alternatyva skaitmeninei.
Kas yra subalansuota „žaidimų mityba“?
Tai – ne tik technologiniai žaidimai, bet ir fizinis, socialinis, kūrybinis, vaizduotę skatinantis bei nesuplanuotas žaidimas. Neužtenka tik nupirkti dažų rinkinį ar užrašyti vaiką į plaukimą – reikia nuosekliai kurti aplinką, kur kitos veiklos būtų tokios pat natūralios kaip ekranai. Kartais reikia nustatyti aiškius lūkesčius, riboti konsolių ar planšečių prieinamumą, bet tuo pačiu – skatinti įvairiapusį žaidimą.
5 patarimai tėvams, kaip riboti ekranų laiką be kovų
1. Naudokite technologijas kaip tiltą, o ne priešą. Vaikas žaidžia sportinius žaidimus kompiuteriu? Galbūt tai paskatins jį išbandyti tikrą futbolą. Žavi kelionės? Leiskite jam planuoti virtualią kelionę ar žiūrėti filmus apie pasaulio vietas – tai gali paskatinti susidomėjimą geografija ar teatru.
2. Kurkite sveiką žaidimų rutiną. Akcentuokite ne tai, ką ribojate, bet tai, ką siūlote. Skatinkite buvimą lauke, kūrybą, bendravimą. Ir patys gyvenkite pagal tokį balansą. Ekranai nėra priešas – juk kai kurie 3-mečiai jau skaito, 7-mečiai domisi klasikiniais automobiliais, 12-mečiai kuria programas. Tik svarbu, kad skaitmeninė veikla papildytų, o ne užgožtų visą vaikystę.
3. Leiskite sau būti lankstiems. Ilga kelionė ar laukimas pas gydytoją – kartais ekranas gali būti ne priešas, o pagalbininkas. Jei tai leidžia jums išvirti vakarienę ar išvengti streso, naudokite tai sąmoningai – be kaltės.
4. Mokykite gerų sprendimų. Vaikams reikia padėti išmokti naudotis technologijomis protingai. Kai kurie – ypač turintys mokymosi ar emocinių sunkumų – reikalaus aiškesnių ribų ir kontrolės. Pokalbiai, taisyklės ir, jei reikia – tvirtas ribų nustatymas, yra būtini.
5. Individualizuokite ribas. Ribos turi atitikti jūsų šeimos vertybes ir vaiko poreikius. Jei nemėgstate smurtinių žaidimų – nebijokite jų drausti. Jei vaikas turi sunkumų moksluose – parinkite žaidimus su edukacine verte.
