Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gegužės 19d. 20:58

Ar jūsų vaikas gali užsikrėsti „gėjizmu“?

Vaikinų pora Ypatingos
123RF.com nuotr. / Vaikinų pora
Pastaruoju metu visur eskaluojama gėjų, LGBT temos palieka ypač daug erdvės nepagrįstoms, tuščioms spekuliacijoms. Kitokios orientacijos žmonės atvirai ir nesibodint vadinami ligoniais, socialiniuose tinkluose ne vienas tėvas aršiai išsako savo nuomonę apie neva neteisingą tokių vaikų auklėjimą: „diržas greitai viską pataisytų“, o agresyvesnis tėvas ar motina nebijo net ir tokių pasisakymų apie savo vaiką, jog „tokį“ daužytų iki tol, kol visi „gėjizmai“ išgaruotų.

Laikai, kuomet homoseksualūs asmenys būdavo laikomi psichiniais ligoniais, gydomi elektrošoku, jiems būdavo operuojamos smegenys, jau seniai praeityje. Tačiau nepaisant vis liberalėjančių visuomenių, homoseksualumas yra neretai vis dar traktuojamas kaip kažkas „užkrečiamo“, nekalbant jau apie tokį „siaubą“, kaip dviejų tos pačios lyties asmenų šeimoje augantį vaiką, kuris, savaime suprantama, bus „toks pat“.

Beje, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) net iki 1990-ųjų homoseksualumą buvo įtraukusi į psichinių ligų sąrašą. Nepaisant to, kad šiandien žinome, jog homoseksualumas nėra liga, tačiau tyčia ar ne, daugumos žmonių tai vis dar yra traktuojama kaip kažkoks virusas, kuriuo galima užsikrėsti.

Dar baisiau – jūsų vaikas gali tapti gėjumi ar lesbiete vien todėl, kad mokykloje apie tai bus šnekama. Mokykloje, televizijoje, galiausiai – kieme, mat esą socializacija turi didžiulės įtakos tapimui homoseksualiu.

Juokauju, žinoma. Tačiau pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje paskaičius komentarus šia tema, susidaro įspūdis, kad gėjumi ar lesbiete tampama jau vien todėl, kad kitokios seksualinės orientacijos žmogus pasižiūrėjo į jūsų pusę.

O kaip yra iš tikrųjų – homoseksualiu tampama ar gimstama? O gal homoseksualumas yra paveldimas?

Homoseksualumą lemia homoseksualumo genas?

Ne! 1993-aisiais amerikietis Deanas Hameris pasauliui paskelbė radęs „homoseksualųjį“ geną. Ištyręs vyriškos lyties dvynukus, jis nustatė tam tikrus X chromosomos pakitimus, o kadangi abu vyrai buvo homoseksualūs, Hameris džiūgavo radęs atsakymą.

Tačiau vėliau mokslininkai, bandę patvirtinti šią Hamerio tezę, patyrė nesėkmę – „homoseksualumo genas“ neegzistuoja ir nepanašu, kad mokslininkams netolimoje ateityje pavyks įrodyti kitaip.

Biologai savo ruožtu yra linkę manyti, jog tai yra keleto genų sąveikos padarinys. Beje, jei homoseksualumas būtų paveldimas, ko gero, dauguma homoseksualių žmonių negalėtų turėti heteroseksualių tėvų!

Jei homoseksualumas būtų paveldimas, ko gero, dauguma homoseksualių žmonių negalėtų turėti heteroseksualių tėvų.

Homoseksualumą lemia motinos ar tėvo nebuvimas šeimoje!

Nepaisant to, kad dėdulė Freudas tikėjo, jog visi mes gimstame biseksualūs ir būtent vaiko raida vaikystėje nulemia, ar vaikas turės homo ar heteroseksualių polinkių, panašu, realybėje yra vis tik šiek tiek kitaip.

Anot austrų psichoanalitiko ir jo „Tikimybių teorijos“, tėvo nebuvimas šeimoje lemia tai, jog vėliau sūnus gali tapti gėjumi. Taip pat jis manė, jog šalti, netamprūs santykiai su tėvu lems tai, jog vaikas šią spragą bandys užpildyti būtent su vyriškos lyties partneriu.

Tačiau ir šią teoriją mokslininkai paneigė, pavadindami ją tiesiog mūsų neigiamu išankstiniu nusistatymu. Amerikiečių psichologė Rachel Farr atliko tyrimą, kurio metu jie net penkerius metus stebėjo 106 homoseksualias ir heteroseksualias šeimas, turinčias įvaikintų vaikų, norėdami nustatyti, ar (ir kaip) seksualinė tėvų orientacija veikia įvaikintus vaikus.

Studija įrodo, jog gėjų, lesbiečių šeimose augę įvaikinti vaikai auga taip pat, kaip ir heteroseksualių tėvų įvaikinti vaikai. Tyrėjai stebėjo vaikų polinkius žaidžiant, ar, tarkim, vaikai yra linkę į grubesnius žaidimus, ar žaidžia labiau su lėlėmis ar automobiliais, taip pat buvo apklaustos ir pačios šeimos. Tyrimo išvados buvo labai aiškios – vaikas netampa homoseksualiu tik dėl to, kad augo homoseksualioje šeimoje.

123RF.com nuotr./Berniukas
123RF.com nuotr./Berniukas

Studija įrodo, jog gėjų, lesbiečių šeimose augę įvaikinti vaikai auga taip pat, kaip ir heteroseksualių tėvų įvaikinti vaikai.

Socialinis faktorius, lemiantis homoseksualumą

Ne, ne ir vėl gi – ne! Manoma, jog nuo penkių iki dešimties procentų žmonių jaučia potraukį tai pačiai lyčiai, o homoseksualių žmonių buvo visais laikais, visose šalyse, nepriklausomai nuo socialinio sluoksnio ar profesijos.

Išoriniai faktoriai ar auklėjimas neturi jokios įtakos tam, ar jūsų vaikas bus homoseksualus, ar ne, mat homoseksualiu netampama. Suprantama, kad kuo didesnis yra visuomenės supratimas ir teigiamas požiūris į tai, tuo lengviau žmogui bus išgyventi tikrąjį savo „aš“, tarp kurių – ir savo tikrąją orientaciją.

Klaidinga manyti, jog „tie gėjai“ (omenyje, žinoma, turimos ir lesbietės) visur agresyviai reklamuodamiesi, patrauks ir kitus „tokiam gyvenimo“ būdui. Atvirkščiai, dėl visuomenės nepakantumo tokių asmenų šeimoms jie yra linkę labiau slėptis nei atvirauti, net ir kurdami fiktyvias šeimas, kad tik atitiktų visuomenės primetamas normas – tai rodo ir konkrečių statistinių duomenų nebuvimas.

Kuo didesnis yra visuomenės supratimas ir teigiamas požiūris į tai, tuo lengviau žmogui bus išgyventi tikrąjį savo „aš“.

Psichologai taip pat tvirtina, kad vaikas, išbandęs homoseksualius lytinius santykius, tikrai neatsiduria pavojuje, o atvirkščiai, tai yra natūralus vaikiškas ar paaugliškas smalsumas, dar kitaip vadinamas vaiko raidos homoseksualumu, kuris tėra pabandymas, pažinimas vaikui ar jaunuoliui augant bei bręstant, ir su tikrąja orientacija nieko bendro neturi.

Tai kas lemia, kad jūsų vaikas bus gėjus?

Dar viena, plačiai ir ypač labai mielai homofobų „valkiojama“ sąmokslo teorija, kodėl vaikas (o ir suaugęs) tampa gėjumi, yra „suvedžiojimo teorija“, arba kitaip tariant, kad jūsų vaikas, suvedžiotas vyresnio homoseksualaus asmenio (nesvarbu, vyro ar moters), patyręs net ir vienkartinius homoseksualius santykius, automatiškai ir pats taps homoseksualiu.

Tačiau ši teorija jau seniai yra mokslininkų paneigta, mat dauguma homoseksualių žmonių giliai viduje ir jau ilgą laiką „iki tol“ žino, kad juos traukia tos pačios lyties žmonės. Kita vertus, dauguma homoseksualių žmonių iki homoseksualių santykių jau yra turėję ir „normalių“, heteroseksualių santykių, heteroseksualių partnerių.

Ar žinojote, jog homoseksualios antys, gandrai, gulbės kartu augina vaikus, o kas dešimtas namuose (ne gamtos sąlygomis), ūkininkų bandoje laikomas avinas poruojasi išskirtinai tik su kitu avinu.

Nepaisant įvairiausių teorijų, mokslininkai, panašu, dar ilgai negalės paaiškinti tikrosios homoseksualumo kilmės. 2017-aisiais mokslininkai rado vieną galimų paaiškinimų – imuninė motinos reakcija, kuomet motinos kūnas gamina proteiną, dalyvaujantį vyrų smegenų dalies, atsakingos už seksualinę orientaciją, vystymesi.

Kai kurių motinų kūnai pirmojo nėštumo metu gamina antikūnus šiam proteinui, kurie aktyviai veikia antrojo nėštumo metu. Tačiau vėlgi, tai yra tik dalinis paaiškinimas, mat toli gražu ne visi homoseksualūs vyrai turi vyresnius brolius, juolab moterų homoseksualumui paaiškinti tokio mechanizmo dar nebuvo atrasta.

Ar homoseksualumas yra natūralu? Taip, sako mokslininkai ir pavyzdžiu ima gyvūnijos pasaulį, paneigdami mitą apie tai, kad homoseksualumas yra „pasirinkimo reikalas“.

Beje, ar žinojote, jog homoseksualios antys, gandrai, gulbės kartu augina vaikus, o kas dešimtas namuose (ne gamtos sąlygomis), ūkininkų bandoje laikomas avinas poruojasi išskirtinai tik su kitu avinu...

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mano kiemas

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Video

03:45
36:33
02:43

Esports namai

Grožio programa 360°

URBAN˙/

Kiekvienas gali

Kiekvienas gali
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką