Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Atskleidė schemas, kaip nuotakos iš savo vestuvių užsidirba iki 2 tūkst. eurų

Viena iš parodos „Mūsų vestuvės“ organizatorių Edita Ramanauskaitė pasidalino gudrybėmis, kaip nuotakos bando vestuves suplanuoti taip, kad jos ne tik atsipirktų, bet ir padengtų povestuvinę kelionę. Tiesa, neretai iš didelio rašto išeinama iš krašto, todėl kai kurių klaidų geriau nekartoti.
Nuotaka ir jaunikis
Nuotaka ir jaunikis / „Fotolia“ nuotr.

Suknelė po vestuvių parduodama net už didesnę kainą

Žinia, vienas svarbiausių vestuvių atributų – jaunosios suknelė. Regis, tai tikrai neturėtų būti verslo objektas, tačiau, pasak E.Ramanauskaitės, yra kitaip.

„Pastebėjau, kad nuotakos dažnai vaikosi žvaigždžių stiliaus. Jei tik tais metais tuokėsi kokia nors žvaigždė, visos nuotakos nori panašios suknelės, nesvarbu, ar ji joms tinka. Todėl kai kurie dizaineriai žvaigždėms netgi nemokamai siuva suknelę, nes žino, kad reklama jos kainą su kaupu atpirks.

Gariūnuose už 200 eurų įsigytą suknelę po vestuvių galima parduoti ir už 500 eurų.

Kita tendencija, kai nuotakos prašo pasiūti suknelę pagal kokio nors žurnalo viršelyje matytą nuotrauką, pavyzdžiui, „Dior“. Pasiūti tokią suknelę paprastai visai nesudėtinga, bet norint išgauti reklaminės nuotraukos efektą, reikia asistentų, kurie tą suknelę laikytų, pūstų vėjeliais. Pati suknelė tiek nekainuoja, kiek efektai. Todėl dažnai nuotakos nusivilia gavusios tokią suknelę, nes ji atrodo visiškai kitaip nei fotosesijoje“, – aiškino pašnekovė.

Žinoma, galimybės sau leisti prabangą būna skirtingos. Vienos nuotakos ieško suknelės iki 150 eurų ar net sugeba ją įsigyti už 70 eurų, smarkiai rizikuodamos, kad atrodys prasčiau nei svečiai ir privers juos jaustis nepatogiai, kitos klausia, ar įmanoma išsinuomoti suknelę už 700 eurų.

Fotolia nuotr./Nuotaka
Fotolia nuotr./Nuotaka

„Už tokią kainą pas dizainerį galima pasisiūti individualią suknelę. Tačiau vėliau tokią suknelę parduoti daug sudėtingiau nei, pavyzdžiui, pirktą Gariūnų turguje (gerai paieškojus, ten tikrai galima rasti gerų suknelių), nes ši buvo siūta pagal konkrečią figūrą, o gariūninė gali tikti daug kam.

Dizainerio suknelę po vestuvių galima parduoti daugiausiai už 300–400 eurų, o Gariūnuose už 200 eurų įsigytą suknelę – už 500 eurų, jei sugebi ją parduoti kaip naują. Būna, kad net etiketės grąžinamos, o vestuvių metu nuotaka beveik nieko nevalgo, kad suknelės neišteptų, saugodamasi nuo prakaito, įsiuva maišelius ir pan. Tokiu būdu atsiperka ne tik jos pačios suknelė, bet ir vyro kostiumas“, – vardijo vestuvių verslo žinovė.

Žino, kiek pinigų suneš svečiai

Sudarinėjant svečių sąrašą taip pat labai skrupulingai skaičiuojama, kokia nauda iš jų bus. Planuojama, kad iš svečių suneštų pinigų ne tik atsipirks pats vestuvių pokylis, bet ir užteks povestuvinei kelionei. Viską gerai pagalvojus, užsidirbama apie 1500–2000 eurų.

Pavyzdžiui, būna paskaičiuota, kad 70 svečių suneš tam tikrą konkrečią pinigų sumą. Tai padaryti nesunku, nes šiuo metu vyrauja nerašyta taisyklė, kad tolimesni draugai ir giminės į vokelį deda apie 150 eurų, artimesni – per 200, patys artimiausi giminaičiai – iki 500. Taigi kiekvieno svečio atsisakymas ateiti – finansinis nuostolis jaunavedžiams.

„Todėl jei daug svečių praneša neatvyksiantys, kyla panika, iš kur paimti pinigų. Todėl kvietimai siunčiami kitiems. Anksčiau nauji svečiai būdavo kviečiami vos ne vestuvių išvakarėse. Dabar daroma kultūringiau – kviečiama bent prieš dvi savaites“, – pasakojo E.Ramanauskaitė.

Pasak jos, šiandien įprasta kvietimuose įrašyti, pavyzdžiui, kad laukiamos dovanos, sveriančios iki 5 g. Tuomet visiems aišku, kad jaunavedžiai tikisi pinigų. Pastaruoju metu ateina ir kita tendencija, kai sudaromas ir svečiams paskelbiamas reikalingų daiktų sąrašas. Pastarieji tuomet susiburia į grupę internete ir išsidalina tas dovanas. Tiesa, visada yra pavojus, kad svečiai neatsižvelgs į prašymą ar padovanos ne tokią kokybišką prekę, kokios jaunavedžiai tikėjosi.

Asmeninio archyvo nuotr./Edita Ramanauskaitė
Asmeninio archyvo nuotr./Edita Ramanauskaitė

Verslas daromas net iš gėlių

Dar viena sritis, kurioje įmanoma taupyti, yra gėlės. Kvietimuose nurodoma, kad šventės gėlė, pavyzdžiui, balta rožė. Salės dekoratorė prie bažnyčios ar santuokos rūmų surenka svečių dovanotas gėles ir vyksta jomis puošti pokylio vietos. Taigi patalpos dekoravimas nekainuoja.

Visgi jaunosios puokštei E.Ramanauskaitė pataria netaupyti. Pasak jos, pigi puokštė neatlaiko nei karščio, nei šalčio, kadangi nebūna apdorota chemikalais. Todėl būna ir tokių kuriozų, kad svečiai bėga pirkti naujos puokštės jaunajai, todėl vėluoja iškilmės.

„Norint sutaupyti pokyliui, labai populiarios vestuvės be alkoholio. Tačiau retai taip būna iš tiesų, nes svečiai dažnai jo atsiveža ir, vestuvėms įsibėgėjus, po truputį pradeda traukti iš automobilių bagažinių ar rankinių.

Būna ir taip, kad svečiai atsineša vokelį, gėlę ir butelį. Na, tokiu atveju jaunavedžiai visgi sutaupo alkoholiui. Norint sutaupyti alkoholiui, taip pat galima svečiams siūlyti kokteilius – jų ir išgers mažiau, ir pigiau gausis.

Maistas parenkamas taip pat įvairiai. Vyrauja tendencija svečius pavaišinti delikatesais, tačiau vienas toks užkandis kainuoja 1,5–2,5 euro. Taigi maistui išleidžiama vis tiek nemažai, o svečiai paprastai išeina alkani, o maistui išleista nemažai. Tokiais atvejais siūlyčiau užsakyti vieną kokį nors įdomų delikatesą, o po to svečius pamaitinti sotesniu patiekalu. Jis gali būti ir vegetarinis – tai ir pigiau, ir nekasdieniška, bus ką svečiams prisiminti“, – svarstė pašnekovė.

Netaupo tik žiedams

Pasak E.Ramanauskaitės, vienintelis dalykas, kuriam jaunavedžiai netaupo, yra vestuviniai žiedai. Paprastai norima jų išskirtinių, su simbolika, pagamintų pagal užsakymą, kad jie atspindėtų jaunavedžių charakterį. Dažnai graviruojama vestuvių data – nuotakos juokauja, kad vyrui bus lengviau ją atsiminti.

Shutterstock nuotr./Vestuviniai, žiedai
Shutterstock nuotr./Vestuviniai, žiedai

Kai kurie jaunavedžiai sau leidžia dvi poras žiedų. Vieni skirti kasdieniam nešiojimui, kiti – šventiniai. Būna, kad vestuvėms užsakomas žiedas su vienu deimantuku, bet yra vyrų, kurie kasmet sąžiningai į jį įdeda dar po deimantuką ir pagal tuos akmenukus skaičiuoja metines. Vidutiniškai žiedams jaunavedžiai išleidžia apie 300–400 eurų, o už prabangesnius pakloja ir 1000 eurų.

Dalis žiedų po 2–5 metų grįžta pas juvelyrus, kurie juos gamino. Skyrybų atvejų partneriai nori jais kuo greičiau atsikratyti, ypač vyrai. Jei skiriamasi po daugelio metų, žiedai dažniau pasiliekami, galbūt saugomi vaikams.

Taupymo kuriozai, kai taupyti nereikėtų

„Kartais nuotakų taupymo sprendimai tikrai stebina. Būna, kad pagailės pinigų maistui, pokylio vietai, bet pasiduos mados tendencijai ir paklos šimtus suknelei, dar kam nors. O liūdniausia, kai pagaili laiko ir pinigų išsirinkti geram fotografui. Jeigu neturi nė vienos nuotraukos, kurią norėtum įsirėminti ir pasikabinti, matyti ją kasdien, vadinasi, turėjai blogą fotografą.

123RF.com nuotr./Sutrikusi moteris
123RF.com nuotr./Sutrikusi moteris

Viena moteris netgi bylinėjosi, kai nuotraukose atrodė kaip su eiline suknele, nors iš tiesų ji buvo specialiai atsisiųsta iš Prancūzijos, išsiuvinėta žėrinčiais akmenukais.

Kita vertus, ne visada ir fotografui sudaromos tinkamos sąlygos. Pavyzdžiui, išnuomojama apšvietimo įranga, kuri užprogramuojama, kad šviestų tam tikru būdu, o vaikinukas, kuris už mažytį atlygį aptarnauja šią įrangą, moka paspausti tik nurodytus mygtukus, daugiau nieko neišmano.

Tuomet gaunasi kuriozinės situacijos, kai fotografas dėl apšvietimo negali pateikti lauktos kokybės nuotraukų ir jas tenka taisyti su fotošopu. Kai kurie fotografai, kurie ima pakankamai didelius honorarus, reikalauja, kad suknelė būtų iš natūralios medžiagos, kadangi tik tuomet įmanoma išgauti tam tikrus efektus. Sintetika jau atrodys visai kitaip“, – vardijo pašnekovė.

Pasak jos, būna visokių kuriozų. Nuotaka išsinuomoja prabangią suknelę, o vyksta švęsti į paprastą kelio užeigą, kurioje vestuvininkų patalpa nuo likusios atskiriama tik užuolaida. Vienoje pusėje švenčiamos vestuvės, o kitoje vos ne iki muštynių pešasi vietinė aludės „inteligentija“.

Vida Press nuotr./Santykių krizė
Vida Press nuotr./Santykių krizė

Būna, kad vestuvėse pasirodo su kitu jaunikiu

Paklausta, nuo ko pradėti planuoti vestuves, E.Ramanauskaitė juokiasi, kad visada patarianti moteriai apsilankyti apatinio trikotažo parduotuvėje, išsirinkti sau patinkančius prabangius apatinius, kad pasijustų tikra moterimi, o tada pradėti rūpintis suknele ir visu kitu.

„Nuotakoms būtų labai reikalinga psichologinė pagalba, nes jos tuo metu tampa pamišusios. Viena draugė man prisipažino, kad iš pradžių tuo netikėjusi, bet kai pasivaikščiojo su savo gera drauge po vestuvių salonus, teigė, kad sunkiai tvardėsi. Ji visiškai nebeatpažino savo draugės. Pastaroji tapo tokia apsėsta vestuvių, kad būsimas jos vyras jau buvo linkęs viską siųsti velniop.

Kai moterys atsigavusios vėliau juokauja, dėkodamos vyrui, kad šis jų nepaliko iki vestuvių, tame yra tiesos. Jos pačios pamato, kokios buvo neadekvačios, ir nesupranta, kodėl taip panikavo, kodėl visus taip šokdino ir visko reikalavo. Nuo visų jų kaprizų laisvai galėtų įvykti trečias pasaulinis karas.

Būna ir tokių atvejų, kai beplanuodami vestuves jaunieji susipyksta, ir vestuvės atšaukiamos. Tačiau viena vestuvių planuotoja man pasakojo, kaip nuotaka vėl su ja susisiekė ir sako: „Tu tik nieko neklausinėk, tik sužinok, ar ta vieta, kurią anksčiau rezervavome, vis dar laisva.“

Ir ateina su... kitu jaunikiu, kuris nieko nežino apie anksčiau planuotas vestuves! Nuotaka skuba tempti naują mylimąjį prie altoriaus, kad nepatirtų nuostolių: juk viskas jau suplanuota, avansas sumokėtas“, – apie kuriozines situacijas pasakojo vestuvių verslo atstovė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius