„Niekaip negalėjome išplaukti į krantą dviese – su tėčiu. Plaukti mokame gerai. Taip nutiko, kad neįvertinome Baltijos jūros grėsmės ir linksmai besimaudant jūra mus nunešė toliau negu būtų saugu. Galiausiai linksmybės virto pragaru – pakliuvome į vietą jūroje, kurioje srovės sueina, kur nėra lūžtančių bangų. Toje vietoje jūros bangos mus ir bandė mesti į krantą, bet ir vėl traukė gilyn pas save“, – nesėkmingai pasibaigusias maudynes prisiminė skendusi mergina, kurios pasakojimu savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
„Natūraliai iš visų jėgų stengėmės priplaukti krantą, bet, pasirodo, turėjome plaukti šonu ir gaudyti lūžtančias bangas, kas mums padėtų išplaukti į seklesnę jūros vietą. Panika, vis senkančios jėgos, jūros gurkšniai ir oro trūkumas – rodės, krantas netoli, bet jūra nepaleidžia ir blaškomės toje pačioje vietoje. Buvome netoli mirties“, – pripažįsta jauna moteris.
Kaip reaguoti, jei pamatėte skęstantį žmogų ar skęstate patys?
Portalas 15min dalijasi plaukimo mokytojų ir gelbėtojų patarimais ir primena, kaip įsivertinti aplinką, kaip elgtis brendant į vandenį ir ką daryti, jei situacija tapo pavojinga.
Maudytis Baltijos jūroje apskritai pavojinga, nes prie kranto daug duobių ir srovių, atkreipia dėmesį bendrovė „Klaipėdos paplūdimiai“. Jei besimaudydami visgi patekote į duobę, jus įtraukė srovė ir neša į jūrą, reikalinga žinoti keletą pagrindinių žingsnių, o svarbiausia – nepanikuoti.
„Pakliuvę į srovę žmogus pradeda panikuoti, eikvoti energiją, gauna ne vieną gurkšnį ir taip nuskęsta. Patarimas toks: jei pakliuvot į duobę ir jus neša į jūrą, bet toje vietoje, kur ėjote maudytis, budi gelbėtojai, svarbiausia nepanikuoti. Stenkitės ramiai išsilaikyti ant vandens paviršiaus ir gelbėtojas pastebėjęs jus ištrauks“, – dar maudynių sezono pradžioje patarimais dalijosi gelbėtojų atstovai.
„Jeigu nutarėte išplaukti pats, savo jėgomis, tuomet svarbiausia plaukti atgal į jūrą ir arba į kairę, arba į dešinę. Išplaukti iš tos teritorijos, kur yra duobė. Nereikia skubėti ir stipriai plaukti. Ramiai išsilaikyti ant vandens ir plaukti palei krantą į dešinę arba į kairę. Taip išplauksit iš duobės ir jūra tada padės jums pati grįžti į krantą, kur jau duobės nebebus.
Tad pagrindinis patarimas – nepanikuoti ir nesistengti labai greitai grįžti į krantą. Tai būtų tas pats, kaip upėje prieš srovę plaukti. Bet jūroje jūs tik eikvosite energiją“, – pataria gelbėtojai.
Ar tikrai mokate plaukti?
Tuo metu ilgametė suaugusių ir vaikų plaukimo trenerė Milda Šeibokaitė atkreipia dėmesį, kad ne visi besimaudantys tinkamai įvertina savo gebėjimus plaukti.
„Paprastai sakoma, kad žmogus moka plaukti, jei gali išsilaikyti vandens paviršiuje 10 min. O tai yra 400 metrų nuplaukimas. Aš sakau, kad žmogus moka plaukti, kai vandenyje moka taisyklingai kvėpuoti ir judėti. Tikrai nesvarbūs plaukimo būdai. Deja, daugelis žmonių, savarankiškai išmokusių plaukti, iš tiesų to nemoka“, – anksčiau portalui yra sakiusi M.Šeibokaitė.
„Didžioji dalis žmonių plaukia galvą pakėlę virš vandens, rankų ir kojų darbas nesuderintas, pečių juostoje įtampa“, – sako plaukimo mokytoja.
Taip pat, pasak M.Šeibokaitės, vaikus mokantys plaukimo treneriai visuomet pabrėžia svarbiausią saugaus elgesio vandenyje taisyklę – vieni niekada nesimaudykite.
Be to, kaskart brendant į vandens telkinį ar jūra, svarbu įvertinti aplinką bei įspėjamuosius ženklus.
„Žiūrėkite į ženklus: kokia temperatūra, vėliava ir t.t. Atvažiavai prie ežero, prie kurio nieko nėra, tuščia – įlipk, pabraidyk. Pajusk, kokia vandens temperatūra, koks dugnas: ar smėlis, ar molis, ar koja klimpsta“, – teigia plaukimo mokytoja.
„Įsivaizduokite: ore 30 laipsnių, o vanduo – vos 20. Atbėgi įkaitęs ir šoki į vandenį. Kūnas patiria šoką, ypač – širdies ir kraujagyslių, nervų sistemai“, – sako M.Šeibokaitė.
Pajūryje niekada neišvysite žalios spalvos vėliavos
„Klaipėdos paplūdimiai“ gelbėtojai pataria atėjus į paplūdimį taip pat pirmiausia pasižiūrėti į stotyje kabančią vėliavą – tada bus aišku, ar galima eiti maudytis. Visur – tiek prie ežerų, tiek prie jūros esančiose gelbėtojų postuose kabinamos vienodų spalvų vėliavos.
Tiesa, pajūryje niekada neišvysite žalios spalvos – todėl, kad jūroje maudytis niekada nėra saugu: net ir štilio metu galima pataikyti į duobes. Taigi, būtina žinoti, ką daryti pradėjus skęsti.
Pasak gelbėtojų, pirmiausia, ką turi padaryti kiekvienas žmogus, pastebėjęs skęstantį kitą asmenį, paskambinti pagalbos telefonu 112. O tuomet jau įvertinti savo sugebėjimus – gali ar ne plaukti gelbėti.
Ką daryti, kad pradėjus skęsti žmonės jus pastebėtų ir laiku suteiktų pagalbą?
Nepanikuoti ir, kad ir kaip neįmanomai tai skambėtų, kuo labiau atsipalaiduoti. Jei priešinsitės ir bandysite parplaukti į krantą – be reikalo išeikvosite energiją ir galiausiai nuskęsite. Jei tik galite, iškelkite dešinę ranką ir parodykite gelbėtojams, kad skęstate. O tuomet jau galima bandyti plaukti. Tiesa, plaukti reikia ne į krantą, o į jūrą! Paplaukę atgal, plaukite į dešinę arba kairę.
Kaip elgtis žmonėms krante, pastebėjusiems skęstantį žmogų?
Svarbiausia įvertinti savo plaukimo sugebėjimus. Ir tai reikia daryti sąžiningai! Jei nemokate ar nepasitiki savo jėgomis, geriausia net nebandyti gelbėti, nes rezultatas gali būti dvigubai liūdnas – nereti atvejai, kada kartu su gelbėjamuoju nuskęsta ir jam padėti bandęs asmuo.
