Dabar populiaru
Publikuota: 2017 kovo 30d. 12:45

Dr. R.Dukynaitė: „Vėluojate į pamokas ar jas praleidžiate? Tai turi grėsmingų pasekmių“

Socialinių mokslų daktarė Rita Dukynaitė.
Laimos Druknerytės nuotr. / Socialinių mokslų daktarė Rita Dukynaitė.

Gyvename tokios sparčios kaitos sąlygomis, jog net sureaguoti nebespėjame į daugelį dalykų. Tačiau į vieną dalyką sureaguoti privalome – mokinių vėlavimą į pamokas ar jų praleidimą. Netikėjau, kad tame veiksme gali slypėti tokia grėsmė, visų pirma, mūsų vaikams, o paskui ir mums – tiems, kurie jie mokės pensijas.

Panašiai tokią išvadą padariau, išklausiusi socialinių mokslų daktarės R.Dukynaitės pranešimo Vilniuje vykusioje konferencijoje „Atsakinga tėvystė“.

Galime juokauti, tačiau argumentai ir skaičiai įtikina – vėlavimui į pamokas turėtų būti nulinė tolerancija, tokia, kokia yra Šveicarijoje.

XXI a. valiuta yra įgūdžiai

„Honoré de Balzaco romane rašoma: pavėlavo žmogus į pašto karietą. Kokia reakcija? Nieko tokio, po savaitės bus kita. O šiandien gyvename kitokiu laiku. Nereikėtų numoti ranka ir tada, kuomet vaikas vėluoja į pamokas ar jas praleidinėja. Ar tikrai jau taip nereikšminga vėluoti ten, kur suteikiama žinių?“ – konferencijoje tėvų ir mamų klausė socialinių mokslų daktarė, docentė dr. Rita Dukynaitė.

Garsus JAV žurnalistas Danielis H.Pinkas teigia, kad pasaulį ateityje valdys dešiniapusrutulininkiai. O šis smegenų pusrutulis juk atsakingas už kūrybą, vaizduotę.

Lektorės profesinė patirtis išties įspūdinga: Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos (angl. IEA, International Association for the Evaluation of Educational Achievement) generalinės asamblėjos narė, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros (angl. OECD, Organization for Economic Cooperation and Development) Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA (angl. Programme for International Student Assessment) valdybos narė, Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų skyriaus vedėjo pavaduotoja. Todėl Dr. R.Dukynaitės pateikti argumentai skamba gana įtikinamai.

Anot socialinių mokslų daktarės, sudėtingi smegenų tyrimai rodo, kad mokymasis žmogui yra antras pagal intymumą socialinis aktas. Tad ar labai rūpinamės savo vaiko perspektyva, jei žiūrime į tą pamokų praleidinėjimą abejingai ir kartojame: „Kaip pasiklosi, taip išmiegosi“?

Keli faktai kurie priverčia suklusti, kokioje epochoje gyvename:

  • Per savaitę „The New York Times“ pateikia tiek informacijos, kiek žmogus XVIII a. neaprėpdavo per visą gyvenimą.
  • Kasdien pasaulyje išleidžiama daugiau kaip 3000 naujų knygų.
  • 2016-aisiais metais paskelbtas paklausiausių darbų dešimtukas prieš 10 metų net neegzistavo.

„Remiantis tuo, savo vaikus dabar ruošiame iš tiesų neegzistuojantiems darbams. Vadinasi, tikrai nėra svarbiausia mokykloje įgyti žinių, svarbiau yra įgyti kažko kito“, – intrigavo dr. R.Dukynaitė.

Kai filosofai tikina, kad mes galime būti, kuo norime, kas padėtų labiausiai? Sakoma, jog XXI a. valiuta yra įgūdžiai. Tai ekonominis požiūris, bet jis svarbus – turbūt nė vienas iš tėvų nelinki savo vaikui būti bedarbiu.

Tačiau ar tikrai svarbiausias tik ekonominis aspektas? Tony Wagneris sako, kad šiandieninis žmogus gali išgyventi, jei jis pasižymi:

  • Kritiniu mąstymu (ne kritikuoti, o realiai pažvelgus įvertinti) ir gebėjimu spręsti problemas;
  • Judrumu ir prisitaikymu (ne pataikavimas, o prisitaikymas gyventi pakitusiomis sąlygomis);
  • Efektyvia žodine ir rašytine komunikacija (naujos technologijos skurdina kalbą, trumpina sakinius);
  • Iniciatyvumu ir verslumu;
  • Informacijos paieška ir analize;
  • Smalsumu ir kūrybingumu;
  • Bendradarbiavimu ir lyderyste.

Kokių gebėjimų reikės ateityje?

Neseniai miręs Masačusetso universiteto profesorius, knygos „Minčių audros“ autorius, Seymouras Papertas teigia, jog mokiniams nepatinka ne tai, kas sunku, o tai, kas nuobodu.

„Juk nemažai ir tėvų pakomentuoja mokymąsi, neva, kam reikia mokykloje tų teorijų. Tai tik mūsų, suaugusiųjų, požiūris, o vaikai puikiai sugeba teoriją versti praktika, ir atvirkščiai. Jei žiūrime į vaiką kaip į kūrėją namuose ir mokykloje, tai jis mokosi geriau“, – tikino socialinių mokslų daktarė.

Ypač paveikiai atrodo kompetencijų slinktis – ko iš vaikų reikės ateityje:

Aušros Filipavičiūtės nuotr./Kaip keičiasi kompetencijos
Aušros Filipavičiūtės nuotr./Kaip keičiasi kompetencijos

Matome, kad pagrindiniu gebėjimu visgi išlieka gebėjimas spręsti sudėtingas problemas. Pats vaikas pirmiausia turi pamodeliuoti ir pamėginti rasti sprendimą.

Į antrąją vietą kyla kritinis mąstymas, o į trečiąją – kūrybingumas, kuris tampa ypač svarbus. Na, ir žinoma, vienu iš svarbesnių tampa emocinis intelektas.

„Gyvenime turime būti pasirengę būti ne tik geri specialistai, dirbantys savo darbą, bet ir mąstančios, žaidžiančios, bendradarbiaujančios asmenybės“, – viziją nubrėžė lektorė.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kun. Ričardas Doveika: „Kodėl dauguma vyrų šlaistosi su buteliu rankoje? Atsakymas – jų niekada nereikėjo šeimoje“

Rezultatai pritrenkia: kas ketvirtas vaikas neturi bendrųjų gebėjimų

Kaip atrodo Lietuva tarptautiniuose mokinių tyrimuose? Anot R.Dukynaitės, ataskaitos rodo, kad Lietuvos progresas pats didžiausias pasaulyje maždaug iki 2000-ųjų metų. Paskui rezultatai stabilizavosi, o paskutiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos mokinių (aštuntokų) pasiekimai gamtos mokslų ir matematikos srityje (pagal TIMSS tyrimą) pakilo. Tačiau pagal kito – PISA – tyrimo duomenis, mokinių rezultatai yra žemiau nei vidurkis, Lietuva yra priskiriama prie Europos Sąjungos autsaiderių.

Aušros Filipavičiūtės nuotr./Tyrimai apie mokinių pasiekimus
Aušros Filipavičiūtės nuotr./Tyrimai apie mokinių pasiekimus

Pagal ką buvo žiūrimi tie gebėjimai? Paimti trys aspektai: matematinis raštingumas, gamtamokslinis ir skaitymo raštingumas. Pagal šiuos rodiklius Lietuvos vaikai nėra lyderiai.

Kokią jų pasiekimų vertė? Kelerių metų tyrimas rodo, kad žemiau 2 lygmens mes turime kas ketvirtą vaiką. Vadinasi, kas ketvirtas vaikas neturi bendrųjų gebėjimų. O gabiųjų (5,6 lygmuo) turime vos vos; šiuo atžvilgiu mus stipriai lenkia kaimynai: estai, suomiai, lenkai (absoliutus lyderis – Singapūras).

Aušros Filipavičiūtės nuotr./Tyrimų apie mokinių gebėjimus duomenys
Aušros Filipavičiūtės nuotr./Tyrimų apie mokinių gebėjimus duomenys

„Ir taip yra ne tik gamtamokslinio raštingumo, bet ir matematinio ar skaitymo raštingumo srityse – mūsų vaikai gal ir neblogai mokosi, bet įveikia tik paprasčiausias užduotis.

2016-aisiais metais paskelbtas paklausiausių darbų dešimtukas prieš 10 metų net neegzistavo.

Nuo ko tai priklauso? Vienas labai svarbus aspektas – tai mūsų socialinis, ekonominis ir kultūrinis (SEK) kontekstas. Tarkim, jei vaikas yra iš aukšto socialinio, ekonominio ir kultūrinio statuso šeimos, jo rezultatai yra 520 taškų (t. y. gerokai aukščiau nei PISA vidurkis), o jeigu iš žemo SEK statuso, jo rodikliai yra 438, taigi 82 taškais mažiau.

Turint omenyje, jog 38–39 taškai yra vieneri mokslo metai, tai štai ką turime: vaikas gali būti devintoje klasėje, tačiau jo lygmuo – kaip šeštoko“, – aiškino tėvams dr. R.Dukynaitė.

Aušros Filipavičiūtės nuotr./Socialinio, ekonominio ir kultūrinio (SEK) statuso įtaka raštingumui
Aušros Filipavičiūtės nuotr./Socialinio, ekonominio ir kultūrinio (SEK) statuso įtaka raštingumui

Rezultatus veikia ir... poezijos skaitymas

Kas iš tiesų tas šeimos SEK statusas? Lektorė pateikia pavydį: štai 72 proc. estų šeimų turi poezijos knygų namuose, o lietuvių šeimų – tik 27 proc.

Jei žiūrime į vaiką kaip į kūrėją namuose ir mokykloje, tai jis mokosi geriau.

„Lietuvių šeimos ypatingos tuo, kad penkis kartus nuveš vaikus į pramogų parką pliuškentis, žaisti. Tas nėra blogai, tačiau pamirštami kiti dalykai – namuose trūksta enciklopedijų, žinynų, žaidimų, kurie skatina protinį vystymąsi“, – pastebi socialinių mokslų daktarė.

Taigi tokioje šviesoje pažvelkime ir į vaikų vėlavimą į pamokas bei tų pamokų praleidimą be pateisinamos priežasties. Ar tikrai nieko tokio?

Štai vaikas, penkis kartus per dvi savaites pavėlavo, ir jo rezultatai nukrito daugiau kaip 40 taškų (nuo 485 iki 446), o jei praleido penkis kartus pamokas, tai rezultatai krito daugiau kaip 60 punktų (nuo 491 iki 428). Taigi vėlavimas į pamokas ir jų nelankymas turi grėsmingų pasekmių.

Aušros Filipavičiūtės nuotr./Kaip vėlavimas į pamokas ir pamokų praleidimas veikia mokymosi rezultatus
Aušros Filipavičiūtės nuotr./Kaip vėlavimas į pamokas ir pamokų praleidimas veikia mokymosi rezultatus

TAIP PAT SKAITYKITE: Psichologė J.Bortkevičienė – apie populiariausius vaikų manipuliavimo būdus ir kaip jiems atsispirti

Kokia tėvų užduotis?

Kokios mokinių vėlavimo priežastys? Įvairios: nerimas, mokymosi baimė, neužbaigti namų darbai, konfliktai namuose, mokykloje, protestas, draugų trūkumas ir pan.

Tėvai privalo vaikus mokyti laiko pojūčio, laiko planavimo. Paskaičiuota, kad ikimokyklinio ugdymo institucijų lankymas vienerius metus vaikui suteikia 28 taškus, t. y. kai jis ateina į pagrindinę mokyklą, jau iškart turi pridėtinių taškų.

„Galima palikti vaiką močiutei profesorei ar trims guvernantėms, jam bus skirta išties daug dėmesio, jis bus puikiai ugdomas, tačiau jis negaus tų dalykų, kurių reikės mokykloje“, – aiškino dr. R.Dukynaitė.

Svarbu nustatyti vaikui taisykles, teisingai išaiškinti, kodėl negalima vėluoti į pamokas ar jas praleisti, kad jam būtų svarbu lankyti mokyklą.

Be to, tėvai turėtų ne bausti vaiką už vėlavimą į pamokas ar pamokų praleidimą, neatlikimą, o paskatinti, įkvėpti, padrąsinti: „Tu susitvarkysi“, „Tau pavyks“, „Tu gali“ ir pan.

Pasaulį valdys dešiniapusrutulininkiai

„Multiple Intelligences“ autorius Howardas Gardneris sako, kad visapusiškam vaikui užauginti labai svarbūs šie daugialypiai intelektai:

  • Verbalinis (leiskite vaikui pasakoti, klausimus pateikite turtingus – kaip, kodėl, ką, o ne siaurus – kiek? ar?)
  • Muzikinis (japonai leidžia vaikus groti kokiu nors instrumentu nuo 3 metų)
  • Loginis-matematinis
  • Erdvinis
  • Kinestezinis (judėjimas, motorika)
  • Vidinis (suprasti save, savo poreikius)
  • Tarpasmeninis (socialinis)
  • Intrapersonalinis (egzistencinis)

„Garsus JAV žurnalistas Danielis H.Pinkas, knygos „A Whole New Mind“ autorius, teigia, kad pasaulį ateityje valdys dešiniapusrutulininkiai. O šis smegenų pusrutulis juk atsakingas už kūrybą, vaizduotę. Reikia susikurti savo asmeninę istoriją, pateikti pasakojimą“, – priminė dr. R.Dukynaitė.

Taigi pridėkime kompetencijų slinktis ir turėsime ateities žmogaus portretą – kūrybiškas, pasižymintis kritiniu mąstymu, išlavinto emocinio intelekto ir gebantis spręsti sudėtingas problemas žmogus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Verslas

Maisto sudėtį tiriančios laboratorijos vadovas: ištirti produktų sudėtį darosi sudėtingiau

Pasaulis kišenėje

Turistė iš Lenkijos atrado Vilnių: ne Aušros vartus, o gatves, MO muziejų ir barą Užupyje

Gyvenimas

Eksperimentas: vaikinas „Tinderyje“ apsimetė mergina ir be gailesčio pamokė nemandagius gerbėjus

Aktualu

Kauną nusiaubė audra: krito medžiai, paskendo gatvės, apsemta ir Kauno sporto halė

Gyvenimas

Mes lygūs. Laura Mazalienė: motinystė kaip šokių būrelis, kuris pritiko draugams, bet nebūtinai jums

Vardai

Baras prisiėmė atsakomybę už Simonos Nainės vakarėlį: policija tildyti triukšmo vyko 7 kartus

Aktualu

Italijoje sugriuvo viadukas: žuvo mažiausiai 35 žmonės

15min recenzija Kultūra

„Kaip pakabinti nežemišką paną?“: chaotiška panko ir ateivės meilės istorija

Saulės palydas pajūryje užgožė tamsūs debesys

24sek

Lietuvos talentas sugrįžta į Eurolygą

Aktualu

Kada Lietuvoje prigijo „arbatos angliškai“ mada?

24sek

Huberto Pivoriaus vedami 16-mečiai sutriuškino olandus ir žengė į ketvirtfinalį

Vardai

I.Stumbrienė vestuvių metinėms vėl puošėsi L.Salasevičiaus suknele: šiemet – išskirtinai trumpa

Interviu Kultūra

Dizainerė Morta Nakaitė: „Neketinu sustoti“

24sek

Ballai laimėjo tėvo LaVaro lygą: LiAngelo – MVP, žaidėjams – įspūdingas prizas

Maistas

Žolinės valgiaraštis: proga prisiminti klasiką ir išbandyti naujoves

Vardai

Cindy Crawford pardavė vilą Malibu už 45 mln. dolerius: pažiūrėkite, už ką tokie pinigai

Aktualu

Th.May: Britanijoje teroro grėsmė tebėra rimto lygio

Aktualu

Belgijoje pavogta 1 mln. eurų vertės „Red Bull“ skardinių

Pasaulis grožisi rugpjūčio Perseidų meteorų lietumi

Naujienos

Pasaulis kišenėje

Romantiškoji Sarema – idiliška ramybė ir akmenuoti paplūdimiai

Mokslas.IT

Laboratorijoje pavyko sustabdyti žmogaus ląstelių senėjimą

Aktualu

Kauną nusiaubė audra: krito medžiai, paskendo gatvės, apsemta ir Kauno sporto halė

Gyvenimas

Eksperimentas: vaikinas „Tinderyje“ apsimetė mergina ir be gailesčio pamokė nemandagius gerbėjus

Verslas

Maisto sudėtį tiriančios laboratorijos vadovas: ištirti produktų sudėtį darosi sudėtingiau

Pasaulis kišenėje

Turistė iš Lenkijos atrado Vilnių: ne Aušros vartus, o gatves, MO muziejų ir barą Užupyje

Vardai

Baras prisiėmė atsakomybę už Simonos Nainės vakarėlį: policija tildyti triukšmo vyko 7 kartus

Gyvenimas

Mes lygūs. Laura Mazalienė: motinystė kaip šokių būrelis, kuris pritiko draugams, bet nebūtinai jums

Saulės palydas pajūryje užgožė tamsūs debesys

Vardai

Paaiškėjo, kas nutiko per Kylie Jenner gimtadienį su greitąja išvežtai merginai: „Man labai gėda“

Sportas

Paaiškėjo galimi „Sūduvos“ varžovai – į Marijampolę atvyktų Glazgo „Celtic“

Aktualu

A.Sysas: po metų skurdas gal išliks tokiame pačiame lygyje, bet atskirtis tik didės

Aktualu

Italijoje sugriuvo viadukas: žuvo mažiausiai 35 žmonės

15min recenzija Kultūra

„Kaip pakabinti nežemišką paną?“: chaotiška panko ir ateivės meilės istorija

Vardai

I.Stumbrienė vestuvių metinėms vėl puošėsi L.Salasevičiaus suknele: šiemet – išskirtinai trumpa

24sek

Ballai laimėjo tėvo LaVaro lygą: LiAngelo – MVP, žaidėjams – įspūdingas prizas

Maistas

Žolinės valgiaraštis: proga prisiminti klasiką ir išbandyti naujoves

24sek

Huberto Pivoriaus vedami 16-mečiai sutriuškino olandus ir žengė į ketvirtfinalį

Aktualu

Kada Lietuvoje prigijo „arbatos angliškai“ mada?

24sek

Lietuvos talentas sugrįžta į Eurolygą

Vardai

Atgal į mokyklą

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką