Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Drąsus impulsas, tapęs gyvenimo keliu: vieniša trijų vaikų mama Aušra apsiima globoti kūdikius

Aušra Černiauskienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Aušra Černiauskienė
Šaltinis: 15min
1
A A

Aušra Černiauskienė, pati auginanti 9, 12 ir 13 metų vaikus, nusprendė kardinaliai pakeisti savo veiklą ir tik po kaskart jai užduodamo klausimo, ar nebaisu, susimąstė: o ko gi reikėjo bijoti? Moteris tapo laikina globėja iš tėvų paimtiems vaikams, kurie ruošiami grąžinti į tėvų arba nuolatinių globėjų šeimą. Pasitarusi su vaikais, ji pasirinko kūdikius.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Svarbiausią gyvenimo sprendimą priėmė impulsyviai

„Globėja tapau birželio pabaigoje ir jau po savaitės gavau mergaitę. Globa mano pasąmonėje turbūt gyveno nuo pat vaikystės – dar mamos prašiau ką nors įsivaikinti, bet ji nesutiko. Buvo periodas, kai išėjau iš oficialių darbų, iš komforto zonos, ir mąsčiau, ką daryti su savo gyvenimu. Iki tol vakarais ir savaitgaliais prižiūrėjau svetimus vaikus, todėl buvo kilusi mintis įkurti savo darželį. Tačiau sėdėti darbe nuo devintos iki šeštos negalėjau, kadangi daug laiko praleidžiu automobilyje vežiodama vaikus. Turėjau būti mobili.

Kartą automobilyje išgirdau per radiją kvietimą į profesionalių globėjų kursus. Ir kažkas cinktelėjo smegenyse. Toks impulsas. Grįžusi įlindau į internetą, susiradau kontaktus ir nuėjau. Prieš tai pasitariau su vaikais, ar jie pritartų mano sprendimui“, – pasakojo Aušra.

Profesionalių globėjų kursus rengia „SOS vaikų kaimai“. Kol kas tai bandomasis organizacijos projektas.

Globai ruošėsi kartu su savo vaikais

Pradėjusi lankyti kursus moteris kartu ruošė naujam etapui ir savo vaikus – pasakodama viską, ką sužinojo. Sunku nebuvo, kadangi sūnūs ir dukra buvo pripratę, kad namuose daug vaikų. Būtent jie sprendė, kokį globotinių amžių pasirinkti.

Siūliau imti bendraamžius, tačiau jie norėjo kuo mažesnių. Esą su jais lengviau.

„Siūliau imti bendraamžius, tačiau jie norėjo kuo mažesnių. Esą su jais lengviau. Iš dalies jie teisūs, nes kuo mažesnis vaikas, tuo mažiau baisios patirties jis turi. Tu jį pats lipdai ir kuri.

Kai ateina 5–6 metų vaikas, jau charakteris susiformavęs ir susidraugauti gali užtrukti ilgiau. Be to, mano vaikai dabar patys tarpusavyje konkuruoja dėl mano dėmesio, o su mažiuku jiems nėra konkurencijos, jie patys gali jam meilę dovanoti, rūpintis jį, prižiūrėti. Tai moko kantrybės ir empatijos.

Iki šiol turėjome du kūdikius ir abu juos vaikai labai mylėjo. Didžiuojuosi savo vaikais. Kur rasite 13 metų paauglį, kuris užsiimtų su kūdikiu? Mažasis, grįžęs iš mokyklos, taip pat pirmiausia ateidavo pasisveikinti su kūdikiu. Kai ateidavau jų pasiimti į mokyklą, reikalaudavo ateiti į klasę, kad visi galėtų pasigrožėti. Vaikai klausinėdavo, kaip vaikai atsiduria be tėvų, taigi netgi išeidavo nedidelė paskaita“, – atviravo moteris.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Apsilankymas "SOS vaikų kaime"
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Apsilankymas "SOS vaikų kaime"

Gavo kūdikį su vaisiaus alkoholiniu sindromu

Pirmą mergaitę Aušra gavo iš globos namų. Trijų savaičių ji buvo palikta „Gyvybės langelyje“. Moters šeimoje ji gyveno 3,5 mėnesio, kol buvo įvaikinta. Taip pat trijų savaičių pas ją patekęs berniukas išbuvo tik pusantro mėnesio, bet tai buvo tikras išbandymas visiems. Vaiko motina buvo priklausoma nuo alkoholio ir narkotikų, todėl jis gimė su vaisiaus alkoholiniu sindromu.

Jeigu kūdikis būtų likęs ligoninėje, iš kur jį pasiėmiau, jis gulėtų suvystytas kaip pagaliukas ir būtų prifarširuotas vaistų.

„Buvo sunku stebėti jo kančias – kentėjau kartu su juo. Šie vaikai patiria tokius pačius abstinencijos simptomus, kaip ir suaugusieji: laužo kaulus, suka galūnes. Jie kenčia didžiulį skausmą. Jeigu kūdikis būtų likęs ligoninėje, iš kur jį pasiėmiau, jis gulėtų suvystytas kaip pagaliukas ir būtų prifarširuotas vaistų, kadangi ligoninėje nėra galimybių jį nuraminti kitaip, slaugytojos juk nenešios visą dieną jo ant rankų. Buvo baisu į jį žiūrėti, kaip jis nuo skausmo visas įsitempia, kaip trūkčioja jo rankos ir kojos.

Perrengiant reikėdavo jį pirmiausia pakelti, pridėti prie širdies ir nuraminti. Jam reikėjo labai daug nešiojimo, glostymo, mankštų, įvairių atpalaiduojančių terapijų. Apsidžiaugėme, kai atradome, kad jam padeda vonia su ant kaklo užmautu plūduru. Iš pradžių jis nesuprato, kas vyksta, bet po to jam patiko. Vonioje jis pagaliau pradėjo atpalaiduoti rankas, nes iki tol jos būdavo įsitempusios kaip pagaliukai.

Mėnesį laiko jį nešiojau. Kai nuo miego trūkumo sutriko pusiausvyra, vaikai perimdavo, padėdavo nešioti. Jiems taip pat buvo gera pamoka, kas būna nuo narkotikų“, – teigė pašnekovė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Apsilankymas „SOS vaikų kaime“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Apsilankymas „SOS vaikų kaime“

Valentino dieną atkeliaus dar viena mergaitė

Šeimai berniukas buvo atiduotas, kai priklausomybės simptomai jau buvo įveikti. Ji iki šiol bendrauja su abiejų kūdikių šeimomis, šios jai nuolat siunčia augančių vaikų nuotraukas.

Meilė ir rūpestis stebuklus daro, įsitikinusi Aušra. Berniukas, kurio veido bruožuose buvo įsirėžusios motinos priklausomybės pasekmės, dabar atrodo kaip normalus vaikas. Alkoholinį sindromą išduodantys bruožai nyksta.

Aušra dabar laukia trečio kūdikio – Valentino dieną pas ją atkeliaus 5,5 mėnesio mergaitė.

Nebijo prisirišti

Pas laikiną globėją vaikai gali gyventi iki metų. Per tą laiką jie turi būti arba grąžinti atgal į šeimą, arba jiems surasta nuolatinių globėjų ar įtėvių šeima. Paklausta, ar nebijo prisirišti, Aušra patikino, kad tiesiog neturi savybės pririšti prie savęs žmonių.

„Nelaikau žmonių pririšusi – tiek savo vaikų, tiek svetimų. Kiti stebisi: vaikai išvažiuoja savaitgaliui į stovyklą, o aš neskambinu jiems. Bet aš žinau, kad jiems ten gerai, ko gi skambinėti. Nelaikau jų ant trumpo pavadžio. Taip pat ir su kūdikiais: esu nusiteikusi, kad ruošiu juos kitai šeimai. Kalbuosi su jais, kad ateis mama, ateis tėtis. Jiems pasąmonėje tai nusėda. Pavyzdžiui, atvažiavo būsimasis tėtis, paėmė vaiką ant rankų, o šis visai ramus.

Prisimenu, kai mažajai pasakodavau, kad ji turės gražią šeimą, gal net sesę ir brolį, ji šypsodavosi. Ir kai jau laukėme jų atvykstant, kalbėjau – štai jau atvažiuoja mama, ji ir vėl šypsojosi, tarsi jau buvo pasiruošusi priimti naują mamą. Man nebuvo nei sunku, nei baisu jų atiduoti, juolab kad abi šeimos buvo nuostabios“, – pasakojo pašnekovė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Apsilankymas „SOS vaikų kaime“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Apsilankymas „SOS vaikų kaime“

Aušra tikino, kad globos neatsisakys visą gyvenimą. Kol kas jai labai patinka būti laikina globėja, nes jaučiasi galinti padėti daugiau vaikų – būti jiems laikina užuovėja, pastatyti ant kojų ir išleisti į gražų gyvenimą toliau. Tačiau įvaikinimo galimybės taip pat neatmeta: gal ateis toks vaikas, kuris bus „jos“.

Moteris pasvajojo, kad gal ateityje pasikeis tokios veiklos finansavimo galimybės, ir ji visiškai galės atsidėti šiai veiklai. Šiuo metu ji dar užsidirba papildomai, tiesa, dirbti gali iš namų jai patogiu metu: kai globotinis miega arba jį prižiūrėti padeda iš mokyklos grįžę vaikai.

„Ką manyje pakeitė šie kūdikiai? Kantrybės ir taip turiu su kaupu, galiu pasidalinti. Galbūt su antru kūdikiu gavau patirties, kai tenka kartu su vaiku išgyventi jo skausmą. Mokiausi priimti vaiką su visomis jo negaliomis, perduodama jam mintimis, kad viskas bus gerai“, – atviravo Aušra.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką