Ką svarbu žinoti prieš paimant gyvūną iš prieglaudos?
Yra keli pagrindiniai dalykai, apie kuriuos reikėtų pagalvoti prieš įsigyjant gyvūną. Kiek finansiškai ir laiko prasme mes galime įsipareigoti tam gyvūnui, ar tai bus katė, šuo, o galbūt kažkoks kitas naminis gyvūnėlis? Tada tampa aiškiau, kokia bus to augintinio priežiūra, kiek reikės jam skirti laiko: vedžiojimams, vizitams pas veterinarą.
Reikėtų žinoti ir apie sveikatos problemas, su kuriomis gali susidurti šeimininkai, taip pat apgalvoti savo gyvenimo būdą – kiek laiko galite skirti savo augintiniui, kiek laiko atostogaujate, kur paliksite savo augintinius, kai negalėsite jų prižiūrėti arba susirgsite… Iš tiesų yra nemažai klausimų, į kuriuos sau reikėtų atsakyti dar prieš einant pabendrauti su potencialiais naujais savo augintiniais.
Ar lietuviai yra linkę priglausti gyvūnus iš prieglaudos?
Žvelgiant į paskutinių metų tendencijas norėtųsi, kad daugiau gyvūnų būtų priimti į šeimas, nors, rodos, bendrai žmonės linkę priglausti augintinius iš prieglaudų, bet vis dar yra populiaru laukti veislynuose gimsiančių šuniukų, taip pat madų tendencijos palenkia žmones į tą pusę, kuomet perkami neveisliniai, bet veislinių šunų mišrūnai.
Kokie iššūkiai laukia pasiėmus gyvūną iš prieglaudos?
Vienas iš iššūkių – atranka: iš tiesų ne taip jau ir paprasta paimti iš prieglaudos gyvūną, nes šiai dienai nėra besąlygiško poreikio tiesiog atiduoti gyvūnus. Prieglaudos įsipareigoja surasti gyvūnui tinkamus namus, vadinasi, labai atsakingai vertina naujo potencialaus šeimininko gyvenimo būdą, finansines galimybes, gyvūno tipą, visus lūkesčius bei norus – kad gyvūnas atitiktų būsimą šeimininką ir ta draugystė būtų ilga bei laiminga.
Siekiame sustyguoti šitą procesą ir informuoti naujus šeimininkus kuo geriau pasiruošti nuo pat pradžių – kad išvengtume gyvūnų grįžimo atgal į prieglaudą, perdovanojimų ar, neduok Dieve, palikimo laukuose.
Pagal kokius kriterijus rinktis naminį gyvūną?
Iš tiesų, tikriausiai dažniau žmonės augintinius renkasi pagal išvaizdą. Kai ši „užkabina“ – tuomet nori su gyvūnu susipažinti ir patirti, koks galėtų tarp jų būti bendravimas. Vis dėlto, tik grįžus namo galima suvokti ir suprasti, kaip tas augintinis elgiasi, su kokiais sunkumais galima susidurti ir kokie iššūkiai galbūt laukia.
Geriausia būtų kuo daugiau kartų susitikti su tuo potencialiu augintiniu, kartu eiti pasivaikščioti, galbūt pasišukuoti, praleisti kuo daugiau laiko – kad kuo daugiau tų klausimų, kurie kartais kirba mintyse, ar pasimiršta, būtų atsakyti dar prieš iškeliaujant kartu namo.
Kaip padėti augintiniui greičiau prisitaikyti naujuose namuose?
Adaptacijos klausimas grįžus namo yra labai svarbus – ar tai būtų iš prieglaudos, ar ne iš jos paimtas gyvūnas. Atvykus į naują erdvę ištinka stresas. Tai gali būti tiek malonios tiek neigiamos patirtys, darančios poveikį adaptacijai naujuose namuose.
Būtų idealu gyvūnui duoti erdvės palaipsniui, po truputėlį susipažinti su nauja aplinka, taip pat per daug jo nenešioti, nekeliauti į svečius, nekviesti kurį laiką svečių, nes pirmąsias savaites augintiniui labai svarbu pačiam susivokti, kur jis atsirado, su kuo čia gyvena, koks yra gyvenimo ritmas, kaip sukurti ryšį su žmonėmis, kurie dabar bus jo šeimininkai.
Apie ką reikia pagalvoti, jeigu turiu namuose vieną augintinį ir noriu priglausti dar vieną?
Tokioje situacijoje naujo augintinio priėmimas į namus gali truputį apsunkėti, nes turime atsižvelgti į pirmojo gyventojo poreikius – juk būtų nesąžininga kačiukui, jau gyvenančiam namuose, atvežti šuniuką, kuris nuolat lenda į akis, neduoda ramybės, poilsio ir t.t. Yra daugiau įsipareigojimų iš šeimininkų suderinti to naujo augintinio įsiliejimą į šeimą ir užtikrinti senųjų augintinių ramybę.
Kokių elgesio problemų gali kilti priglaustam augintiniui iš prieglaudos?
Gali atsiverti daug problemų, kurių prieglaudoje mes galėjome net ir nepastebėti, todėl, kad tik naujoje erdvėje, kur gyvūnas pradeda įsivažiuoti į naują ritmą, rutiną, suvokti santykius su savo naujais šeimininkais, atsiskleidžia tikrosios augintinio savybės – tai gali būti ir išsiskyrimo nerimas, baimės, jautrumai, kurie, pavyzdžiui, gali apsunkinti kasdienius pasivaikščiojimus.
Šuo gali norėti imti dalykus, juos graužti, atsirasti anksčiau nepastebėtų, naujoje aplinkoje atsiskleidusių nenorimų elgsenų. Reaguoti į jas reiktų ramiai, bet skubiai: kreiptis į specialistus, papasakoti situaciją ir kuo greičiau ją spręsti.
Dažniausiai tos problemos atsiranda dėl psichologinių priežasčių – neramumo, neužtikrintumo, galbūt nepasitikėjimo savimi ar aplinka. Taigi idealiu atveju stengiamės kuo greičiau padėti augintiniui atsipalaiduoti ir nurimti.
Ką verta žinoti apie gyvūnų sveikatos būklę prieš pasiimant juos iš prieglaudos?
Iš tiesų, žinome daug informacijos apie gyvūno fizinę sveikatą, todėl, kad visi gyvūnai be išimties keliauja pas veterinarus: daromi tiek profilaktiniai, tiek klausimų ar įtarimų keliantys sveikatos tyrimai, taigi kalbant apie bendrą fizinę sveikatą – informacija būna žinoma. Gali būti atvejų, kai traumos yra labai senos ir išlenda tik atvykus į namus ar senatvėje, nes absoliučiai visų sveikatos aspektų žinoti tiesiog neįmanoma.
Apie ką reikia pagalvoti, jeigu norisi naminio gyvūno, bet namuose yra mažų vaikų?
Dažnai šeimos galvoja, kad pasiims šuniuką arba kačiuką nuo mažens, užsiaugins tokį, kokį nori ir bus labai paprasta. Deja, augintinį auginti nuo mažens yra gana sudėtinga, taigi jeigu namuose yra mažų vaikų, galima sakyti, kad augintinis bus it dar vienas mažas vaikas šeimoje. Tai yra didelis darbas, nes jauni augintiniai yra labai judrūs, smalsūs, turi nagus ir dantis, todėl tikrai gali išgąsdinti mažus vaikus ar sukelti tam tikrų nepatogumų arba stresinių situacijų.
Tai yra suaugusiųjų atsakomybė – suvaldyti situaciją ir užsiimti atsakingu mokymu, kas vėlgi – užtrunka. Mažą šuniuką ar kačiuką išmokyti namų taisyklių, tualeto reikalų reikia laiko ir daug pastangų, todėl šeimai su vaikais dažnai yra paprasčiau pasiimti suaugusį šunį, kuris jau yra ramus, turintis aiškesnį gyvenimo būdą ir galintis paprasčiau įsilieti į šeimą.
