Dabar populiaru
Publikuota: 2020 kovo 20d. 20:58

Ginekologės apie koronavirusą: planuojantys vaikus turėtų palaukti, nėščiosios – ypač saugotis

Vyras laiko moters ranką Ypatingos
123RF.com nuotr. / Vyras laiko moters ranką

Kai su koronavirusu susiduria vis daugiau žmonių, į gydytojų rekomendacijas negalima žiūrėti pro pirštus. Dažnam virusas gali pasirodyti tolima kitų problema, tačiau turbūt nė vienas nenorėtų skaudžiai pasimokyti savu kailiu. Todėl praėjusią savaitę daugelį sukrėtus žiniai, kad koronavirusu užsikrėtė ir antro vaiko besilaukianti dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla, gydytojos akušerės-ginekologės pataria nėščiosioms epidemijos laikotarpiu išlikti ypač atsargioms. O poroms, kurios pastaruoju metu ketino susilaukti vaikų, – šiuos planus bent kuriam laikui atidėti.

Kad jau realybė tokia, jog dažniausiai mokomės iš savo klaidų arba artimoje aplinkoje įvykusių situacijų, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Mirgos Gražinytės-Tylos (33) atvejis turėtų tapti rimtu įspėjimu visoms nėščiosioms.

„Moterų ir mergaičių akademijos“ gydytojos akušerės-ginekologės pripažįsta, kad vis dar informacijos, kaip koronavirusas paveikia skirtingus žmones, labai mažai, todėl su likimu žaisti nederėtų.

Garsiai skelbiama statistika, kad virusas pavojingiausias vyresniems ar lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, nesuteikia galimybės prarasti budrumo ir kitiems. Į paniką pulti nereikėtų, tačiau šioje vietoje apsauga gėdos tikrai nedaro.

Pasak gydytojų, vaikelio besilaukiančios moterys nepatenka į rizikos grupę, tačiau nėštumo metu organizmas ir taip nusilpsta, todėl užsikrėtimas koronavirusu gali sukelti komplikacijų ne tik mamai, bet ir vaikui. Į specialisčių perspėjimus dėmesį turėtų atkreipti ir poros, kurios planuoja šeimos pagausėjimą arba pagalbinio apvaisinimo procedūrą – šį metą geriau pergyventi be didesnių pokyčių.

TAIP PAT SKAITYKITE: Į gimdyklą – be jokio lydinčio asmens: jokių išimčių nei vyrams, nei duloms

Apie visa tai YPATINGOMS pasakoja „Mergaičių ir moterų“ akademijos gydytojos akušerės-ginekologės: Raminta Baušytė, Ieva Šiaudinytė, Lina Andrijauskienė, Jelena Klimašenko, Brigita Vaigauskaitė, Diana Žilovič ir Rūta Einikytė.

– Kaip rodo statistika, koronavirusas pavojingiausias vyresnio amžiaus žmonėmis, o kaip yra su nėščiosiomis? Ar jos patenka į padidėjusios rizikos sąrašą?

– Šiuo metu turimais duomenis, nėščios moterys nėra didesnėje rizikos grupėje dėl užsikrėtimo COVID-19 (specifiškai), sunkesnės šios infekcijos eigos užsikrėtus arba dažnesnėmis komplikacijomis nei bendra populiacija.

Visgi, nėštumo metu moters organizmas patiria labai daug svarbių pokyčių, taip pat nusilpsta ir imuninė sistema, todėl nėščiosios dažniau serga kitomis kvėpavimo sistemos ligomis, sukeltomis tos pačios šeimos virusų (SARS-CoV), kaip ir naujasis koronavirusas, ar gripu. Todėl platesniu požiūriu, nėščios moterys priklauso COVID-19 rizikos grupei.

Taip pat reikia nepamiršti, kad dalis nėščių moterų turi kitų sveikatos sutrikimų ar serga lėtinėmis ligomis, kurios dar labiau didina riziką užsikrėsti naujuoju koronavirusu, o užsikrėtus, padidėja rizika išsivystyti įvairioms komplikacijoms, kurios kelia grėsmę moters ir vaisiaus sveikatai bei gyvybei.

123RF.com nuotr./Nėščia moteris
123RF.com nuotr./Nėščia moteris

– Dėl kokių simptomų moterys turėtų neatidėlioti ir iškart kreiptis į medikus?

– COVID-19 infekcijos simptomai nėščiosioms nesiskiria nuo kitų žmonių. Dažniausiai pasireiškia simptomai, panašūs į nesunkaus arba vidutinės eigos gripo: karščiavimas, kosulys, sloga, kaulų „laužymas“. Jei pacientė jaučia tokius simptomus ir yra karantinuojama dėl galimo kontakto, turėtų nedelsdama susisiekti telefonu su sveikatos priežiūros centru.

Sudėtingiausiomis situacijomis pasireiškia plaučių uždegimas, o grėsmingiausias simptomas – kvėpavimo sutrikimas. Todėl esant gripo simptomams, kosuliui ir dusuliui, reiktų nedelsiant kviesti greitosios medicinos pagalbą, jokiu būdu pačiai nevažiuoti į gydymo įstaigą, neiti į polikliniką.

– Kai Lietuvoje tiriamas dar toli gražu ne kiekvienas, kreipęsis dėl panašių į virusą simptomų, galbūt nėščiosioms užtikrinama pirmenybė?

– Esant susidariusiai situacijai, stengiamasi užtikrinti optimalų pacientų ištyrimą ir gydymą. Resursai yra riboti, todėl pacientai tiriami tikslingai.

Esant padidėjusiai rizikai būti užsikrėtus koronavirusu ir pasireiškus šios ligos simptomams, gydytojas nusprendžia, ar tikslinga skirti tyrimą virusui nustatyti. Profilaktiškai tokie tyrimai neatliekami, nes tam nėra pagrindo.

Taigi, nėščiųjų tyrimas dėl infekcijos vyksta ta pačia tvarka, kaip ir visų kitų žmonių. Gimdymo atveju (nėščiosioms, kurioms įtariamas, ar nustatytas COVID-19) taikomos specialios, gydymo įstaigose numatytos apsaugos priemonės.

Infekcija yra nauja, todėl trūksta patikimų duomenų apie infekcijos plitimą, pasireiškimą, gydymą, pasveikimą.

– Kuo koronavirusas gali būti pavojingas nėščiosioms moterims? Kaip jis gali paveikti tiek mamą, tiek kūdikį?

– Infekcija yra nauja, todėl trūksta patikimų duomenų apie infekcijos plitimą, pasireiškimą, gydymą, pasveikimą ir galimybę užsikrėsti pakartotinai. Juolab trūksta duomenų apie ligą nėštumo ar gimdymo metu, laktacijos periodu ir galimybę užkrėsti vaisių ar naujagimį.

Esant tokiai situacijai tarptautinės sveikatos organizacijos (Pasaulio sveikatos organizacija (WHO), Didžiosios Britanijos Karališkasis akušerių ginekologų koledžas (RCOG) išleido rekomendacijas, tačiau jos remiasi nedideliais tyrimais, klinikine patirtimi ir ekspertų nuomone. Nurodoma, kad rekomendacijos yra nuolat atnaujinamos ir, atsiradus naujos informacijos, gali net kardinaliai pasikeisti.

Didžioji dalis iki šiol sirgusių moterų nėštumo metu patyrė lengvus ar vidutinio sunkumo peršalimui būdingus simptomus. Infekcija pasireiškė kosuliu, karščiavimu, dusuliu. Šiuo metu aprašytas vienas atvejis, kuomet moteris susirgo COVID-19 nėštumo metu ir jai buvo taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Pacientei buvo atlikta skubi cezario pjūvio operacija 30 nėštumo savaitę. Pacientė išgyveno ir pasveiko.

Šiuo metu aprašytas vienas atvejis, kai moteris susirgo COVID-19 nėštumo metu ir jai buvo taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Pacientei buvo atlikta skubi cezario pjūvio operacija 30 nėštumo savaitę.

Infekcija sunkiau perserga žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi. Nėštumo metu fiziologiškai imuninė sistema tampa silpnesnė, todėl ši infekcija gali būti kiek pavojingesnė nėštumo metu. Nėščioms moterims ir naujagimiams yra padidėjusi sunkios pneumonijos rizika, todėl šie asmenys priklauso rizikos grupei.

Yra aprašyti keli atvejai, kad moterims, nėštumo metu susirgus COVID-19 infekcija, prasidėjo priešlaikinis gimdymas, tačiau nepakanka įrodymų, kad tai sukėlė būtent ši infekcija, todėl šiuo metu nėra manoma, kad COVID-19 nedidina persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizikos. Manoma, kad virusas nepasiekia vaisiaus, todėl infekcija neturėtų daryti poveikio vaisiaus vystymuisi.

– Kadangi virusas persiduoda oro lašeliniu būdu, ar gali užsikrėsti vaikas gimdymo metu arba žindant?

– Šiuo metu turimais duomenimis, koronavirusas COVID-19 nebuvo aptiktas mėginiuose iš naujagimių nosiaryklės, vaisiaus vandenų, virkštelės kraujo ir motinos pieno. Panašu, kad virusas neperduodamas vertikaliu keliu, tai yra iš infekuotos nėščiosios vaisiui. Taip pat kol kas nėra įrodymų, kad virusas būtų aptiktas lytinių takų skysčiuose, todėl perduoti virusą gimdant rizika yra maža.

Vida Press nuotr./Mama maitina kūdikį.
Vida Press nuotr./Mama maitina kūdikį.

Kalbant apie žindymą, kol kas atliktuose tyrimuose, infekuotų mamų piene nebuvo nustatytas naujasis virusas. Manoma, kad rizika užkrėsti naujagimį kyla dėl artimo motinos ir naujagimio kontakto maitinant (oro lašelinis kelias). Įvertinus šį perdavimo kelią, pateikiamos kelios rekomendacijos žindant naujagimį:

  • plauti rankas prieš ir po naujagimio lietimo, maitinimo ar pieno nusitraukimo;
  • galima dėvėti veido kaukę maitinant naujagimį;
  • atidžiai plauti ir išvalyti pientraukį po kiekvieno naudojimo.

Svarbu įsidėmėti, kad motinos pienas apsaugo nuo įvairių ligų ir teikia didelę naudą naujagimiui, todėl būtina tęsti žindymą, net jeigu esate serganti.

– Ar koronavirusas gali turėti įtakos vaiko vystymuisi, augimui?

– Aukšta temperatūra, karščiavimas yra chromosominių anomalijų rizikos veiksnys, gali paveikti nervinės sistemos vystymąsi pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Vėlesniu laiku kvėpavimo funkcijos nepakankamumas gali veikti lėtinę vaisiaus hipoksiją (nepakankamą vaisiaus aprūpinimą deguonimi).

Aukšta temperatūra, karščiavimas yra chromosominių anomalijų rizikos veiksnys, gali paveikti nervinės sistemos vystymąsi pirmaisiais nėštumo mėnesiais.

– Kaip rekomenduotumėte nėščioms moterims saugotis viruso? Gal jos išvis turėtų vienos izoliuotis, neturėti kontakto su jokiais žmonėmis?

– Nėščiosioms, taip pat kaip ir visiems žmonėms, reikia vengti uždarų žmonių susibūrimo vietų, kontakto su sergančiais arba galimai sergančiais, neseniai iš užsienio grįžusiais asmenimis.

Kadangi yra nustatyta, kad virusas yra ypač pavojingas žmonėms, kurie turi gretutines lėtines ligas (lėtines širdies ir plaučių ligas, sergantys cukriniu diabetu, piktybiniais susirgimais, esant imunodeficitinėms būklėmis), tokios nėščiosios turi būti dar labiau atsargesnės, stengtis nesilankyti parduotuvėse, vengti bet kokio artimo kontakto su nepažįstamais žmonėmis.

Būtina dažnai plauti rankas muilu (grįžus iš lauko, pasinaudojus tualetu, prieš valgį). Rankas plauti muilu reikia ilgai, muiluoti bent 20 sekundžių, nes tuo metu su susidariusiomis muilo putomis pasišalina didelis kiekis mikroorganizmų.

ULAC iliustracija/Instrukcija, kaip tinkamai plauti rankas
ULAC iliustracija/Instrukcija, kaip tinkamai plauti rankas

Po plovimo, ypač grįžus iš lauko arba viešosios vietos, reikėtų papildomai panaudoti dezinfekcinius spiritinius tirpalus. Būtinai reikia stengtis neliesti rankomis veido, netrinti nosies, lūpų ir akių. Yra rekomendacijų naudotis asmeninėmis higienos ir mitybos reikmenimis: reikia turėti savo atskirus indus, rankšluosčius.

Nepaisant tokių griežtų reikalavimų, būtina daug laiko leisti lauke, dažnai vėdinti patalpas, kur dirbame ir gyvename. Patalpos vėdinamos pilnai pravėrus langą bent 20 minučių.

Taip pat labai svarbu stiprinti imunitetą: sveikai, visavertiškai maitintis, vartoti daug šviežių vaisių ir daržovių, turėti adekvatų darbo ir poilsio režimą, išeiti pasivaikščioti.

Šias dvi savaites, kol yra paskelbtas griežtas karantinas, rekomenduojame, prieš vykstant į polikliniką planinio vizito, paskambinti savo nėštumą prižiūrinčiam specialistui, jei tiesioginė konsultacija nėra būtina, gydytojas gali pakonsultuoti telefonu ir paskirti vizitą vėliau.

– Kaip šiuo metu Lietuvos ligoninėse yra su gimdymu? Nei į operacinę, nei į palatas vyrai neįleidžiami?

– Šiuo metu, COVID-19 infekcija yra paskelbta pandemija. Tai reiškia, kad ši virusinė infekcija yra naujai nustatyta, ja lengvai užsikrečiama ir ji išplitusi pasauliniu mastu.

Norint suvaldyti tokią infekciją, tenka imtis griežtų atsargumo priemonių. Socialinis kontaktas yra pats palankiausias būdas virusui plisti, todėl šiuo metu yra apribotas pacientų lankymas ligoninėse, įskaitant ir vyrų lankymąsi palatose.

Šiuo metu yra apribotas pacientų lankymas ligoninėse, įskaitant ir vyrų lankymąsi palatose.

Tačiau nėščiosios tikrai nelieka vienos, kadangi personalas dirba visu pajėgumu ir stengiasi sudaryti kuo palankesnę aplinką gimdyvėms, esant reikalui visada padeda, pataria, paaiškina.

Kalbant apie operacinę – tai vieta, kurioje vyrai ir kiti pašaliniai asmenys niekada neįleidžiami, kadangi jose atliekamos chirurginės intervencijos, jose laikomasi nustatytų griežtų sterilumo ir higienos reikalavimų.

– O kaip dėl porų, kurios šiuo metu planuoja šeimos pagausėjimą? Šiuos ketinimus reikėtų nukelti vėlesniam laikui?

– Remiantis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, poros, kurios šiuo metu planuoja nėštumą arba rengiasi pagalbinio apvaisinimo procedūroms ar kitiems vaisingumo sutrikimų gydymo būdams (kad ir ovuliacijos stimuliacijai be jokių papildomų procedūrų), net jei ir neatitinka užsikrėtimo koronavirusu rizikos kriterijų, turėtų palaukti.

Poros, kurios šiuo metu planuoja nėštumą arba rengiasi pagalbinio apvaisinimo procedūroms ar kitiems vaisingumo sutrikimų gydymo būdams, turėtų palaukti.

Poroms, kurios jau pradėjo pagalbinio apvaisinimo procedūrą mėgintuvėlyje – IVF, rekomenduojama pasirinkti kiaušialąsčių arba embrionų šaldymą, atidedant embrionų talpinimą saugesniam ir ramesniam periodui. Be abejo, galutinis sprendimas individualioje situacijoje turėtų būtų priimamas tik pasikonsultavus su prižiūrinčiais gydytojais.

123RF.com nuotr./Pora
123RF.com nuotr./Pora

Kodėl tokios rekomendacijos? Pirma, vaisingumo sutrikimų diagnostikos ar gydymo metu būtinas daug dažnesnis lankymasis gydymo įstaigose, vaistinėse, kontaktavimas su kitais asmenimis (gydytojais, vaistininkais, kitais pacientais, laukiant priėmimo pas gydytoją ar vaistinėje, laukiant eilėje nusipirkti vaistų), o visa tai didina užsikrėtimo koronaviruso infekcija riziką.

Antra, jei pora užsikrės koronaviruso infekcija gydymo nuo nevaisingumo metu, gydymo ciklą reikės nutraukti, o, pavyzdžiui, prieš tai moteris jau gali būti kelias ar keliolika dienų leidusis vaistus, porai jau gali būti atliktos tam tikros gydymo proceso procedūros.

Tas pats galioja ir tuomet, kai tik iškyla rizika dėl užsikrėtimo infekcija ir prireikia saviizoliacijos. Gali būti ir taip, kad besigydanti pora, nors ir neturi rizikos dėl infekcijos ir net pasikeitus visuotinei situacijai gali tęsti pradėtą gydymą, tačiau jai galiausiai gali tekti rinktis ne geriausią bendrąja prasme gydymo sprendimą, bet geriausią, atsižvelgiant į esamas aplinkybes.

Trečia, nevaisingumas ir taip yra labai daug neigiamų išgyvenimų sukelianti liga, o šiuo metu papildomai jaučiama įtampa dėl COVID-19, ir ypač dar gydantis tokiu metu, kai ne tik nacionalinė, bet ir tarptautinė situacija yra itin sudėtinga, keičiasi valandomis, patiriama dar daugiau neigiamų išgyvenimų. Stresas gali neigiamai paveikti itin laukto pastojimo rezultatus.

Ketvirta, nepriklausomai nuo pastojimo būdo (savaime ar medicinos specialistams padedant) pastojusios moters organizme įvyksta daug reikšmingų pokyčių, silpnėja imuninė sistema, gali pasireikšti nauji susirgimai arba suintensyvėti esami – visa tai gali didinti užsikrėtimo naujuoju virusu riziką. O užsikrėtus gali išsivystyti sunkesnė koronaviruso infekcijos eiga, kilti grėsmė tolimesniam nėštumo vystymuisi, moters ir vaisiaus sveikatai bei gyvybei. Juo labiau, kad komplikavusis koronaviruso infekcijai, gali prireikti medikamentų ar gydymo būdų, kurie yra kontraindikuotini nėštumo metu.

– Laukimo laikotarpis juk ir taip yra jautrus, kaip jūs patartumėte nėščiosioms nepulti į paniką ir nestresuoti?

– Labiausiai norėtųsi perduoti, kad žmonės būtų sąmoningi vieni kitų atžvilgiu. Nėščiosioms rekomenduojama nevaikščioti po prekybos centrus, savo mažamečių vaikų nevesti į žaidimo aikšteles, rekomenduojama nevežti vaikų pas garbingo amžiaus artimuosius. Svarbu laikytis pagrindinių higienos principų.

Nėštumas pristabdo gyvenimo tempą, šiuo metu dar ryškiau. Tegul moterys ruošiasi naujo šeimos nario atėjimui, atranda mėgstamos veiklos namuose. Jei laikysis visų nurodytų higienos, savisaugos principų, turėtų saugiau sulaukti gimdymo ir sėkmingai pagimdyti.

Komentarai: 3

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką