Daugiau straipsnių

Gyvybės draudimas: svarbiausi klausimai, į kuriuos reikia sau atsakyti, ir mitai, kuriuos metas pamiršti

Šaltinis:
Reklama
Turinio kontrolė – užsakovo rankose, redakcija neprisidėjo prie turinio kūrimo

Apie gyvybės draudimą esame girdėję kiekvienas – vieni apdraudę visą šeimą, kiti atidėlioja šį sprendimą rytdienai, treti svarsto – ar verta, kada geriausia tai daryti ir į ką atkreipti dėmesį? Draudimo bendrovės „Ergo“ atstovė Audronė Kupliauskienė tikina, kad yra ir tokių, kurie apsidraudžia, o po to net pamiršta turintys sutartis, o to daryti nereikėtų – ilgainiui vertėtų jas peržiūrėti, įvertinti, gal reikia ką nors keisti? Galiausiai, gyvybės draudimą vis dar gaubia ir keli gajūs mitai, kuriuos pokalbyje su A.Kupliauskiene ir aptarėme.

Ida Mažutaitienė

– 15min portale vykdėme apklausą, klausėme žmonių, ar jie yra apsidraudę? 47 proc. žmonių patvirtino turintys gyvybės draudimą, 7 proc. – planuoja, o keli procentai yra apdraudę tik vaikų gyvybes. Ar panašias tendencijas stebi ir jūsų bendrovė?

– Mes taip pat buvome atlikę apklausą ir pastebime panašias tendencijas. Apklausėme 1000 žmonių, tikslinę auditoriją, ir pamatėme, kad gyvybės draudimą turi 4 iš dešimties.

Bendrai tendencijos, sakyčiau, yra gerėjančios. Draudimo versle esu pakankamai ilgą laiką, pradžia buvo tokia, kad reikėjo apskritai kalbėti apie tai, kas yra gyvybės draudimas. Šiandien apsidraudusių žmonių skaičius ir įmokos tikrai auga, tačiau vis dar esame toli nuo Vakarų valstybių.

„Ergo“ atstovė Audronė Kupliauskienė
„Ergo“ atstovė Audronė Kupliauskienė

– Draudimas nuo vėžio – nauja draudimo rūšis, gal skambanti net kiek netikėtai. Mūsų vykdyta apklausa parodė, kad 90 proc. žmonių dar net nėra apie tai girdėję. Ką matote jūs, ar susidomėjimas ja auga?

– Vien kai pradedame kalbėti apie vėžį, šiek tiek suglumstame. Kalbėti apie ligas, o ypač apie vėžį, kas yra antra dažniausia žmonių mirtingumo priežastis Lietuvoje, nėra patrauklu. Kodėl mes pristatėme šią draudimo rūšį, orientuotą į tikslinę grupę? Supratome, kad tai yra labai svarbu. Iki šiol tai, ką turėjome mes, ir kitos bendrovės, apėmė labai platų ligų spektrą.

Klientai susidurdavo su tuo, kad išmokos ne visada būdavo mokamos, dažniausiai tik tada, kai liga buvo labai pažengusi. Taigi, sukūrėme draudimo paslaugą, išskirdami būtent vėžį, nes pamatėme didelį poreikį. Tik nustačius ligą, atsiranda jos gydymo poreikis, taigi – lėšų reikia jau tada, o ne tik tada, kai liga labai pažengusi. Tai pakankamai nauja draudimo rūšis, bet mes ją pristatėme, nes mums tai labai svarbu.

– Apie gyvybės draudimą yra girdėjęs tikrai kone kiekvienas, didelė dalis vienaip ar kitaip sulaukia pasiūlymų apsidrausti. Ar analizavote, kodėl dalis vis dėlto to nepadaro?

– Vėlgi, pirmiausia, kalbėdami apie draudimą, mes kalbame apie situacijas, iš kurių negalime grįžti – mirtis ar sunkios ligos. Taigi – viena iš priežasčių, kodėl žmonės nesidraudžia ar vangiau draudžiasi – tiesiog vengia pokalbio apie situacijos, kurios, jie tikisi, kad juos aplenks.

Kitas dalykas – yra tam tikrų mitų, pavyzdžiui, kad tai yra brangi paslauga ar skirta tik privilegijuotiems asmenims. Tai yra priežastys, kodėl žmonės nesidraudžia.

Bet mes matome ir kitą pusę – kodėl draudžiasi? Pirmiausia, tai yra finansinis saugumas. Šį argumentą pateikia didžiausia apklaustųjų ir didžiausia mūsų klientų dalis. Galvojama apie save – kas man būtų, jei atsitiktų liga, atsitiktų mirtis? Kitas klausimas – kas nutiktų su mano artimaisiais? Nes gyvybės draudimas, vis tik, labai dažnai ne apie save, o apie mus supančią aplinką – vaikus, artimuosius ir įsipareigojimus.

Visą pokalbį galite žiūrėti čia:

VIDEO: 15min studijoje: esminiai klausimai apie gyvybės draudimą – mitai ir ką turime žinoti