Sekite 15min Google
Tokioje situacijoje klausimų net nekilo, nutarėm, kad mūsų vietoje neprireiks, nes viskas akivaizdžiau nei akivaizdu – vienintelis kelias tokioje situacijoje yra policija. Pasitarėm, būdama vietoje pranešėja iškvietė policiją, šie atvyko. Ir čia tuoj turėjusi išsispręsti istorija pasisuko visai ne taip, kaip tikėjomės. Policijos pareigūnai nusprendė, kad „šuo turi valgyti, o dėl viso kito galim kreiptis į prieglaudas ar dar kažkur, gal padės perkalbėti nesukalbamą šeimininką“, rašoma „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) pranešime žiniasklaidai.
Vėlus metas. Kitos institucijos nedirba. Policija nepadeda. Nekantriai laukiame ryto, tikėdamiesi, kad šunelis naktį pramiegos. Vakar 9 val. ryto GGI atstovė jau buvo vietoje. Teritorija privati ir aptverta, voljeras matosi tik nuo gatvės, tačiau matosi, kad šuo guli toje pačioje voljero vietoje ir gailiai inkščia.
„Sunku nupasakoti tai, ką jauti, kai stovi šalia, bet negali padėti. Kai supranti, kad tie, kurie galėjo padėti jau vakar, to nepadarė“, – sako GGI specialistė gyvūnų nepriežiūros srityje Lina Vaitekūnaitė.
Toliau prasideda pagalbos paieškos maratonas po kitas institucijas. Skambiname VMVT pranešimų apie pažeidimus numeriu, prašome skubios pagalbos, paaiškiname, kad gyvūnui reikalinga skubi veterinarinė pagalba, kurios nesulaukęs gyvūnas gali žūti. Mums pasakoma, kad privaloma atsiųsti pranešimą el. paštu. Kad tarnyba jį gavusi užregistruos ir perduos atsakingiems asmenims nagrinėti. Kito varianto nėra. Darbuotoja dar perspėja, kad jeigu bus siunčiamas tik paprastas el. laiškas, jie negalės identifikuoti jį pateikusio asmens, todėl atsakymo ir papildomos informacijos apie įvykį negausime. Biurokratija. Toks kelias netinka, todėl ieškome kitų.
Ir čia turime paminėti, kad nors pati biurokratinė sistema nėra palanki gyvūnams, VMVT dirba ir keli gyvūnams išties norintys padėti žmonės. Diana Šutovietė atsiliepia į skambutį ir bando padėti kuo įmanoma. Prašytas laiškas iš mūsų pusės pasiekia VMVT (ačiū mūsų operatyviai teisininkei Ramintai), organizuojamas VMVT atvykimas. Visa biurokratinė istorija tęsiasi iki 13 val., nes vien vieno neabejingo darbuotojo visoje sistemoje, deja, neužtenka.
Atvyksta VMVT. Privati teritorija. Visur užrakinta. Įėjimą stebi vaizdo kameros. Niekas negali patekti į vidų, išskyrus pareigūnus, tačiau jie nevažiuoja. Apie 14:45 pagaliau pavyksta patekti pas šunelį. Neilgai trukus atvyksta ir Vilniaus gyvūnų globos namų autobusiukas, kuris išneša šunį iš voljero ir išvyksta į veterinarijos kliniką.
„Aš turiu daugiau nei 10 metų patirtį gyvūnų globoje ir nagrinėjant žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. Aš turiu nuostabias koleges – GGI merginas. Tačiau ar taip turi būti? Kiek dar turime turėti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, tokių kaip Gausas, prikaltos katės prie tvoros, katės maiše, prie automobilio pririštas ir tampomas šuo, kad pagaliau turėtumėme veikiantį algoritmą, kad kiekvienas asmuo, pastebėjęs žiaurų elgesį su gyvūnu čia ir dabar, gautų institucijų pagalbą realiuoju laiku? Kai pagalbos reikia čia ir dabar, kai yra gyvybės ar mirties klausimas“, – sako Lina.
