Nepilnamečių apsauga internete yra viena iš Europos Parlamento prioritetinių temų. Parlamentas jau ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl didžiųjų interneto platformų keliamų rizikų, tokių kaip priklausomybė, psichikos sveikatos sutrikimai ir nepilnamečių poveikis žalingam ar neteisėtam turiniui.
Lapkričio plenarinėje sesijoje Strasbūre europarlamentarai balsuos dėl rekomendacijų, kaip didinti vaikų saugumą internete. Tarp siūlomų priemonių – ES mastu taikomas amžiaus patikrinimo mechanizmas, minimalus 16 metų amžius prieigai prie socialinių tinklų, vaizdo įrašų dalijimosi platformų ir dirbtinio intelekto (išskyrus atvejus, kai tai leidžia tėvai).
Europos Parlamentarai taip pat ragina uždrausti algoritmus, rekomenduojančius turinį pagal įsitraukimą, manipuliatyvius dizaino sprendimus („dark patterns“), manipuliuojančius pokalbių robotus ir „loot box“ tipo sistemas, kurios išnaudoja vaikų elgesį. Šios iniciatyvos siekia sukurti saugesnę ir teisingesnę skaitmeninę aplinką nepilnamečiams, kur inovacijos ir apsauga veiktų kartu.
Siūlo įvesti identifikaciją dėl amžiaus ribos
Prieš artėjančią plenarinę diskusiją ir balsavimą, EP vicepirmininkė Ch.Schaldemose surengė informacinį susitikimą su žurnalistais ir turinio kūrėjais, kurio metu aptartos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti saugesnę skaitmeninę aplinką vaikams, bei su tuo susiję iššūkiai.
„Kasdien milijonai Europos vaikų mokosi, žaidžia, bendrauja, bet taip pat susiduria su pavojingu ir neteisėtu turiniu. Laikas nustoti palikti vaikus vienus skaitmeninėje erdvėje, kuri sukurta pelnui, o ne apsaugai“, – teigė Ch.Schaldemose.
Ji atkreipė dėmesį, kad problema glūdi ne tik turinyje, bet ir pačių platformų nustatymuose – vaikai yra manipuliuojami dizainu, algoritmais, kurie skatina likti prisirišus.
„Tai ne tik komercinis turinys, bet ir pavojingas – savęs žalojimas, smurtas, net savižudybė“, – kalbėjo vicepirmininkė.
Ch.Schaldemose teigimu, Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA) jau pakeitė platformų atsakomybę, tačiau to nepakanka. Siūloma įvesti bendrą Europos amžiaus ribą socialinių tinklų naudojimuisi.
„13 metų – minimalus amžius, o nuo 13 iki 16 metų – tik su tėvų sutikimu. Be to, turime uždrausti labiausiai priklausomybę kuriančias dizaino funkcijas ir stiprinti DSA vykdymą“, – teigė ji.
13 metų – minimalus amžius, o nuo 13 iki 16 metų – tik su tėvų sutikimu.
Europos Komisija planuoja papildomas iniciatyvas, įskaitant ekspertų grupę, kuri padės sustiprinti vaikų apsaugą internete. Strasbūre lapkričio plenarinėje sesijoje Parlamentas balsuos dėl rekomendacijų, kurios ragins Komisiją imtis veiksmų.
„Mūsų tikslas – ne atimti vaikams skaitmeninius įrankius, bet užtikrinti, kad jie naudotųsi jais saugiai“, – teigė vicepirmininkė.
Bylinėjasi su TikTok
Prancūzijos advokatė Laure Boutron-Marmillon savo ruožtu pasidalino konkrečia patirtimi iš teisminės praktikos, pabrėždama realius pavojus, kuriuos kelia žalingas turinys socialiniuose tinkluose.
„Prieš kelerius metus man teko byla, kuri iš esmės pakeitė mano požiūrį. Gyniau mergaitės šeimą – ji gyveno pietų Prancūzijoje ir pasitraukė iš gyvenimo nesulaukusi 16. Iš pradžių tėvai kreipėsi dėl patyčių mokykloje, tačiau tyrimo metu paaiškėjo, kad paskutiniais mėnesiais „TikTok“ platformoje ji dalijosi labai nerimą keliančiais vaizdo įrašais, kurie niekada nebuvo pašalinti. Kartu su tėvais suvokėme, kad platforma neveikė, kai reikėjo reaguoti“, – pasakojo advokatė.
Socialinių tinklų platformos turi būti teisiškai atsakingos už savo produktus.
Taip gimė jos iniciatyva įsteigti organizaciją „Algos Victima“ ir pateikti kolektyvinį ieškinį prieš „TikTok“ dėl provokavimo į savižudybę. Advokatė teigė nuolat sulaukianti tėvų skambučių, kurie pasakoja apie savo vaikų priklausomybę nuo telefonų, nemigą nuo 10 metų, ankstyvą depresiją ir klausimą, ką galima padaryti.
L.Boutron-Marmillon pabrėžia, kad socialinių tinklų platformos turi būti teisiškai atsakingos už savo produktus.
„Jos negali slėptis už turinio talpinimo paslaugų teikėjo statuso – dabar jos pilnai kontroliuoja, ką vartotojai mato. Teisinės priemonės ir aiškios atsakomybės ribos yra būtinos, kad apsaugotume nepilnamečius“, – pabrėžė ji.
Erdvė seksualiniams nusikaltimams
Ji atkreipia dėmesį į platesnį kontekstą – seksualinio vaikų išnaudojimo problemą internete. Vos susikūrusi paskyrą mergaitė jau po kelių minučių gali sulaukti pirmojo seksualinio pasiūlymo. Tai rodo, kad algoritmai gali susekti vartotojus, ieškančius jaunų mergaičių.
„Skaitmeninė erdvė šiandien tapo ir viliojimo, ir šantažo vieta. Tai naujas maras, kuris žudo mūsų jaunimą“, – drąsiai kalbėjo gynėja.
L.Boutron-Marmillon pabrėžia, kad nors įstatymai dar nėra visiškai pritaikyti šiai naujai realybei, sąmoningumas didėja, tyrėjai nebeignoruoja tokių bylų, o teisinės priemonės stiprėja.
Advokatė atkreipia dėmesį į problemą, kad šiuo metu dauguma socialinių tinklų amžiaus patikrinimai yra tik deklaratyvūs – vaikas gali pasakyti, kad jam 13 metų, nors iš tikrųjų 7, ir vis tiek patekti į platformą.
„Šiandien valstybės gali reguliuoti prieigą ir nustatyti saugumo apribojimus savo nacionaliniu lygmeniu. Aiškus amžiaus ribos signalas turi didelę reikšmę tiek tėvams, tiek vaikams, formuojant supratimą, kas yra leistina“, – sako advokatė.
AI pavojai
Abi pašnekovės taip pat atkreipė dėmesį į dirbtinio intelekto keliamą pavojų. Vicepirmininkė Ch.Schaldemose perspėja, kad nepilnamečiai dažnai priima AI generuotą turinį kaip realią draugystę, o L. Boutron-Marmillon įspėja – AI gali tapti milžinišku pavojumi, jei dabar nebus nustatyti apribojimai.
„Nepilnamečiai priima dirbtinių „draugų“ rekomendacijas kaip tikrus draugus, ir tai kelia tiesioginę grėsmę jų saugumui“, – akcentavo ji.
Be teisinių priemonių, abi pašnekovės pabrėžia švietimo svarbą. Vaikai turi būti mokomi kritiškai vertinti turinį, saugiai naudotis internetu ir suprasti pavojus. Kai kuriose valstybėse siekiama net įvesti laiką be ekranų, kad paaugliai subalansuotų laiką, praleidžiamą internete.
Projektą dalinai finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
