Paramą Lietuvai dėl šalies patiriamų Baltarusijos provokacijų prieš pora savaičių išreiškė EP pirmininkė Roberta Metsola.
„Europos Parlamentas dar kartą patvirtina savo tvirtą solidarumą su Lietuvos žmonėmis dėl hibridinių grėsmių iš Baltarusijos ir pabrėžia savo įsipareigojimą užtikrinti Europos sienų saugumą“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė R.Metsola.
Lietuvos atstovai EP pabrėžia, kad tai nėra pavieniai incidentai, o kryptinga veikla, kuria siekiama destabilizuoti Lietuvos ir viso regiono oro erdvę, trikdyti laisvą judėjimą bei sukelti ekonominius nuostolius. Tokie išpuoliai, jų vertinimu, turi būti vertinami ne tik per kontrabandos prizmę, bet kaip strateginė priešiškos valstybės operacija, nukreipta prieš ES šalis.
V.Sinkevičius: „Dėl atakų nukenčia Lietuvos konkurencingumas“
Į Briuselį skraidančiam europarlamentarui Virginijui Sinkevičiui kol kas pavyko išvengti nesklandumų, tačiau situacija, anot jo, neraminanti. Tikėtis, kad Baltarusijos režimas imsis kokių nors priemonių ir liausis kėlęs provokacijas – naivu.
V.Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad dėl nuolatinių oro uostų uždarymų ir incidentų nukenčia Lietuvos konkurencingumas.
„Šie įvykiai patenka į užsienio žiniasklaidą, formuoja neigiamą įvaizdį ir daro ekonominę žalą“, - pabrėžė V.Sinkevičius.
Pasak jo, didelis darbas laukia Lietuvos tarnybų – nustatyti, kas yra tų vadinamųjų „balionų adresatai“.
„Kontrabandinių cigarečių rinka Lietuvoje siekia apie šimtą milijonų eurų – tai penktadalis visos rinkos. Tai tik dalis paveikslo, nes dalis šių produktų keliauja į kitas ES šalis. Turime suprasti, kad kontrabanda – ne tik ekonominė, bet ir nacionalinio saugumo grėsmė,“ – akcentavo jis.
Šie įvykiai patenka į užsienio žiniasklaidą, formuoja neigiamą įvaizdį ir daro ekonominę žalą.
Pasak jo, problema neturėtų būti vertinama izoliuotai. „Kolegos siūlo šį klausimą kelti Europos Parlamento plenariniuose debatuose. Tačiau svarbu kalbėti ne tik apie balionus – tai platesnis hibridinių atakų kontekstas. Matėme dronus virš Vilniaus oro uosto, dronų pasirodymų kitose ES valstybėse, taip pat visai neseniai – naują migrantų antplūdį prie Lietuvos sienos. Tai rodo, kad prieš mūsų valstybę vyksta nuolatinės hibridinės atakos,“ – pabrėžia V.Sinkevičius.
Anot jo, pirmininkės išreikšta parama Lietuvai rodo, kad situacija stebima, o Europos institucijos suvokia situacijos rimtumą.
P.Auštrevičius: „Tai Europos saugumo problema“
EP narys Petras Auštrevičius skrydžių sutrikdymų taip pat teigia kol kas išvengęs „laimingų aplinkybių deka“, tačiau akylai stebi situaciją.
Anot jo, ši problema jau peržengė regioninius rėmus ir jau tapo visos Europos klausimu.
„Anksčiau tai buvo mūsų regiono rūpestis – Baltijos šalys, Lenkija. Dabar matau, kad tema gerokai išsiplėtė. Net kolegos iš Belgijos ar Vokietijos, kurie į Briuselį dažniausiai atvyksta automobiliais, supranta, kokią grėsmę kelia nesankcionuotų dronų ar balionų pasirodymai danguje. Tai nebe „Rytų problema“, tai Europos saugumo problema,“ – pažymi parlamentaras.
Jo teigimu, susiklosčius šioms aplinkybėms plečiasi koalicija, kuri linkusi priimti sprendimus dėl hibridinių atakų prevencijos ir jų atremimo strategijos.
Kalbėdamas apie technines priemones, jis pabrėžia, kad Europos šalys turėtų investuoti į modernias stebėjimo ir dronų naikinimo sistemas.
„Teko bendrauti su ukrainiečiais, kurie kasdien susiduria su karu danguje. Jie turi puikias aptikimo ir neutralizavimo priemones. Dronai šiandien jau pakilę aukščiau, yra greitesni, neša daugiau krovinio – tai reikalauja atitinkamų technologinių sprendimų,“ – teigia jis.
P. Auštrevičius pabrėžia, kad EP šiuo klausimu laikosi pažangios pozicijos aiškiai palaikydamas vadinamosios „dronų sienos“ vystymą ir reikalingus sprendimus.
„Europos Komisija taip pat aktyvi, tačiau Taryba – atsargesnė, labiau linkusi palikti iniciatyvą atskiroms valstybėms. Manau, kad mes, Europos Parlamentas, būsime tie, kurie skatins priimti ryžtingesnius, net revoliucinius sprendimus,“ – teigia politikas.
R.Juknevičienė: „Turime parodyti, kad tai – hibridinė ataka prieš Europą“
Europarlamentarė Rasa Juknevičienė sako, kad jau rengiami konkretūs politiniai žingsniai, kad situacija dėl Baltarusijos veiksmų būtų įvertinta hibridine ataka.
„Sieksime, kad lapkričio plenarinėje sesijoje Strasbūre vyktų debatai ir būtų priimta rezoliucija šiuo klausimu. Tuo labiau, kad jau ir kitos šalys ima fiksuoti nerimą keliančius signalus. Turime pirminį tekstą, bet svarbiausia – pasiekti, kad politinės grupės sutartų ir įtrauktų šį klausimą į darbotvarkę,“ – sako R. Juknevičienė.
Jos teigimu, šiuo metu svarbiausias ginklas – viešumas ir politinis spaudimas. „Turime kalbėti garsiai, kad siųstume aiškią žinią tiek Europos Tarybai, tiek Komisijai, tiek žiniasklaidai. Tai ne tik Lietuvos, o visos Europos problema“ – akcentuoja politikė.
Tai ne tik Lietuvos, o visos Europos problema.
R. Juknevičienė teigė, kad EP gali daryti politinį spaudimą A. Lukašenkos režimui, pasitelkti visus ES instrumentus, įskaitant ekonomines sankcijas.
„Manau, kad yra daug priemonių spausti režimą ekonomiškai. Mums kelia nerimą ne tik A.Lukašenka, bet ir kai kurie JAV signalai, kad esą galima jį atskirti nuo V.Putino. Žinoma, gerai, kad žmonės yra paleidžiami iš kalėjimo, bet girdėjau gerą pastebėjimą: „Beliavia“ liko be sankcijų iš JAV pusės, o Vilniaus oro uostas yra „sankcionuojamas“, – kalbėjo europarlamentarė.
P.Saudargas: „Mūsų atsakas turi būti vieningas“
EP narys Paulius Saudargas pabrėžia, kad situacija Lietuvoje vis labiau kelia nerimą.
„Sunku vertinti Vyriausybės sprendimus, nežinant visų detalių. Tačiau situacija atrodo labai įtempta. Beatodairiškas A.Lukašenkos atsakas rodo, kad sienų užvėrimas režimui buvo skausmingas. Juk Baltarusija pelnosi iš tranzito ir eksporto. Tačiau ar tai, kad tūkstančiai mūsų vežėjų liko įkalinti Baltarusijoje, yra staigmena mūsų Vyriausybei?“, – klausė P. Saudargas.
Politikas įsitikinęs, kad ES lygmeniu būtinas vieningas atsakas Baltarusijos režimui: stipriai išplėsti sankcionuotų asmenų ir subjektų sąrašą, įtraukiant ne tik aukštus Vidaus reikalų ministerijos pareigūnus, bet palaipsniui apimti visą vidaus reikalų sistemą, ypač visus jėgos struktūrų pareigūnus. Užtikrinti Lietuvos bei kitų rytinio flango šalių narių saugumo poreikius – tiek politinę paramą, tiek prioritetinį finansavimą prevencinėms priemonėms.
L.Mažylis: „ Šengeno vientisumui grasinantis oro erdvės trikdymas“
Europarlamentaras Liudas Mažylis teigia, kad ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse kunkuliuoja gilus pasipiktinimas dėl oro atakų, trikdančių Europos civilinių oro uostų darbą.
„Lietuvos valdžiai norėčiau išsakyti pastabą, kad ji savo komunikacijoje per daug koncentruojasi į „kontrabandos“, gabenamos oro balionais, diskursą. Didžiausia žala – ne dėl kontrabandos, o būtent dėl skrydžių trikdymo. Normalų oro uostų darbą yra trikdę ir dronai – ne tik Lietuvoje, o ir Vokietijoje, Danijoje, Belgijoje ir kitur. Savo oro erdvės saugumo užtikrinimas – būtent valstybės vyriausybės funkcija, ir kiekviena valstybė privalo rasti sistemines priemones trikdžiams užkardyti“, – teigė L. Mažylis.
Anot jo, veikimas ES lygmeniu kol kas tebėra sprendimų paieškų būklėje, nors civilinės aviacijos saugumas, kritinės infrastruktūros apsauga ir hibridinių grėsmių įvertinimas – yra Bendrijos lygmens ir jos institucijų atsakomybė.
„Išsiunčiau atitinkamą klausimą Europos Komisijai, pabrėždamas, kad sisteminis oro uostų veiklos trikdymas gresia Šengeno erdvės vientisumui ir kėsinasi pažeisti esminį – laisvo asmenų judėjimo – principą. Europos Komisija turi pasiūlyti konkrečias priemones ir konkrečius terminus, kaip ir iki kada užkardyti minėtus priešiškus veiksmus“, – teigė L. Mažylis.
Projektą dalinai finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
