Dabar populiaru
Publikuota: 2017 vasario 22d. 11:35

Kaip viską suspėti? 7 vaikų mamos Sabinos Daukantaitės receptas

Sabina Daukantaitė.
Renatos Drukteinytės nuotr. / Sabina Daukantaitė.

„Pirmiausia iš klausimo „Kaip viską suspėti?“ išmeskite žodį „viską“, nes visko suspėti tikrai neįmanoma. Na, o toliau reikia sudėlioti savo „suspėjimo“ receptą. Maniškis susideda iš septynių ingredientų“, – daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes“ surengtoje konferencijoje „Mane įkvėpė vaikai“ kalbėjo Sabina Daukantaitė.

„Ir kaip tu viską suspėji?“ – tokį klausimą Sabina prisipažįsta girdinti dažnai. Ir tas klausimas turi rimtą pagrindą, nes Sabina yra ne tik daugiavaikė mama, dviejų anūkų močiutė, bet ir komunikacijos agentūros „adcacao“ įkūrėja, populiaraus tinklaraščio 7taškai.lt rašytoja. Todėl tikrai pelnytai tituluota „2016 metų veikliausia moterimi“.

Sabinos Daukantaitės turtas – 7 vaikai: vyriausiam sūnui Simonui 23 metai, paskui gimė Adelė, Eduardas Vytautas, Konstantinas, Uršulė Jonė ir dvynės – Unė Elena ir Dalia Morta (joms dabar 2 metai).

Teritoriją man svarbu apsibrėžti dėl to, kad galėčiau aiškiai susiplanuoti, ką noriu nuveikti, o ne klimpčiau smulkmenose, kurios nevertos dėmesio.

„Jie visi mane įkvepia – matyti, išgirsti, pajausti, užjausti, pažinti, branginti, kurti ir burti, augti, nesitraukti, juoktis, netgi tuoktis, mylėti, nesustoti, ieškoti, tikėti, atsiverti, lietis ir veržtis, pulti, kristi, atsispirti, pakilti ir skristi. Čia tik pagrindiniai dalykai, tačiau galėčiau sąrašą tęsti.

Beje, manau, kad ne tik vaikai mus įkvepia, bet ir mes, mamos, turime būti įkvėpimo šaltinis savo vaikams. Mes turime būti smalsios, kaupti patirtį, kad vaikams būtų įdomu su mumis bendrauti, pasitarti įvairiausiais gyvenimo klausimais, pabūti kartu“, – kalbėjo moteris.

Ji prisipažino, kad stengiasi būti tokia mama, todėl neapsiriboja tik namų erdve, stengiasi nuveikti daugiau nei vidutiniškai ir suspėti.

Pernai konferencijos „Veikli“ organizatoriai pakvietė Sabiną pasisakyti ta „suspėjimo“ tema, todėl buvo proga sudėlioti tam tikrus punktus. Ji teigia suradusi savo receptąjis susideda iš 7 ingredientų, kuriuos konferencijoje ir pateikė.

1. Apsibrėžti savo teritoriją, erdvę

„Buvo laikas, kai auginau trečią vaiką, buvau užsiliūliavusi to malonaus jausmo būti mama – viriau sriubas, kepiau pyragus, vaikščiojau su vaikais į baseiną, masažus... Mane tai tenkino, buvau laiminga. Tačiau po metų pastebėjau, kad ta mano erdvė susiaurėjo, susitraukė, taip gyventi darosi nebeįdomu. Be to, pajutau, kad nebeįdomi tampu ir kitiems – nuo ryto pradedu tvarkytis, gyventi dėl kampuose susikaupusių dulkių, o dulkės, toks jausmas, tada pradeda gyventi dėl manęs“, – ironiškais pastebėjimais dalijosi Sabina.

Tada moteris nutarė erdvę praplėsti ir dabar ją sudaro: didelė šeima, du anūkėliai, prieš porą metų įsteigta komunikacijos agentūra, įvairūs kūrybiniai projektai, tinklaraštis, viename žurnale turi savo rubriką... O neseniai sulaukė skambučio iš leidyklos, kuri paprašė parašyti knygą, nes patiko Sabinos tinklaraštyje dėstomos mintys.

„Teritoriją man svarbu apsibrėžti dėl to, kad galėčiau aiškiai susiplanuoti, ką noriu nuveikti, o ne klimpčiau smulkmenose, kurios nevertos dėmesio“, – tikino daugiavaikė mama.

2. Pasitikėjimas

Tai antras dalykas, anot Sabinos, kuris jai būtinas, kad viską suspėtų. „Pasitikėjimas – tai jausmas, kai skrisdami lėktuvu mes besąlygiškai turime pasikliauti lėktuvo pilotu. Nes jeigu nepasitikėsime, tai nepajudėsime iš taško A į tašką B.

Stengiuosi kuo dažniau susiorganizuoti tokias nuoširdumo akistatas, kai niekieno netrukdoma ir nevaržoma galiu su savimi pasikalbėti.

Tokių žmonių, kuriais pasitikiu, yra labai daug. Pirmiausia, tai mano vyras, kuriuo pasitikiu nuo to momento, kai susikibome rankomis. Puikiausiai suprantu, kad jis niekada nemokės būti tokia namų šeimininkė kaip aš – jis prižiūri vaikus kaip tėtis, ne kaip mama, todėl aš nesijaudinu, kai grįžusi iš komandiruotės sužinau, kad tas kelias dienas Uršulė mūvėjo berniukiškas kojines, o Konstantinas valgė tik batoną su šokoladiniu sviestu. Kas nutiko? Ogi nieko, nematau reikalo dėl poros dienų stresuoti.

Pasitikiu savo mama, taip pat veiklia moterimi, tiesa, jau pensininke, kuri nemažai laiko praleidžia mūsų namuose. Tačiau laikomės susitarimo: kai ji namuose, galioja jos taisyklės, o kai esu aš, šeima gyvena pagal manąsias. Aš ja pasitikiu ir pritariu toms jos taisyklėms, nes manau, kad jos tinkamos mano šeimai.

Taip pat pasitikiu vaikais. Manau, tai labai svarbu. Mes, mamos, dažnai įpratusios daryti daugelį dalykų už vaikus, nepastebėdamos, kaip greitai jie auga. Pažvelkite: gal jie jau moka užsirišti batus, susikrauti knygas į kuprinę, kažką pagaminti virtuvėje. Leiskite jiems būti savarankiškiems, eiti į priekį. Pasitikėkite jais!“ – ragino moteris.

Sabinai svarbus ir pasitikėjimas kolegomis, taip pat auklėmis, nes kitaip, anot jos, būtų sudėtinga užmegzti sveiką ryšį ir sukurti gerą atmosferą šeimoje.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip iš tikrųjų paveikia požiūris „pirma mokslai – paskui meilė“

Renatos Drukteinytės nuotr./Konferencijos „Mane įkvėpė vaikai“ lektorės ir dalyvės.
Renatos Drukteinytės nuotr./Konferencijos „Mane įkvėpė vaikai“ lektorės ir dalyvės.

3. Lankstumas

„Manęs draugės dažnai klausia, kas man svarbiau – šeima ar darbas. Ilgainiui supratau, kad mano prioritetai yra labai kintantis dalykas. Mano rytas prasideda nuo didelio puodelio baltos kavos ir svarstymo, kokie mano prioritetai yra šiandien. Kad susidėliočiau dieną, turiu būti lanksti. Todėl lankstumas yra tai, kas man padeda kuo daugiau nuveikti“, – daugiavaikių šeimų asociacijos surengtoje konferencijoje kalbėjo S.Daukantaitė.

Pavyzdys paprastas – vaikas susirgo, reikia dirbti, dar kažkur nulėkti paimti... Jei negelbėtų lankstumas ir visų dalykų sureguliavimas, būtų itin sudėtinga ir greitai perdegtume. Todėl šį recepto ingredientą – lankstumą – Sabinai geriausiai įkūnija balerina su drugelių gaudykle vienoje rankoje ir mobiliuoju telefonu – kitoje. Balerina – šeimos ir darbų eismą sugebanti sureguliuoti moteris, kuriai viskas pavyksta!

4. Nuoširdumas

Nusprendžiau neįtraukti planavimo į tą savo recepto ingredientų sąrašą. Kodėl? Nes planavimas susijęs su stresu.

„Branginu tas akimirkas su savimi, kai galiu tyliai paklausti, ar esu laiminga, ko siekiu, kas man nepatinka, ko nekenčiu, ir sau nemeluoti. Tai man labai svarbu, nes tik tokiu būdu nenutolstu nuo savęs, nuo savo esmės.

Todėl stengiuosi kuo dažniau susiorganizuoti tokias nuoširdumo akistatas, kai niekieno netrukdoma ir nevaržoma galiu su savimi pasikalbėti“, – tikina moteris.

Jai taip pat svarbu tą nuoširdumą išsaugoti ir ryšyje su artimaisiais, su aplinka – juk didžiausios naštos nuslenka nuo pečių, kai išdrįsti pasidalinti savo nerimu, abejonėmis ir baimėmis su tais, kuriais gali pasitikėti. Tas pasidalijimas padeda suvokti, kad nesi vienas, kad gali sulaukti palaikymo, kai tau jo reikia.

S.Daukantaitė atskirai dar pamini ir planavimą, nes daugelis mano, kad veikli moteris yra ne tik puiki strategė, bet ir taktikos planuotoja.

„Taip, be plano neišsiverčiu ir aš, užrašų knygoje yra surašyta daug ko, tačiau visgi nusprendžiau neįtraukti planavimo į tą savo recepto ingredientų sąrašą. Kodėl? Nes planavimas susijęs su stresu. Jei kas nors ne taip vyksta, ne pagal planą, mes patiriame stresą“, – aiškino Sabina.

Ji mieliau renkasi improvizaciją, kuri, moters nuomone, yra svarbi, jei norime daug ką suspėti nuveikti. O improvizuoti jai padeda...

5. Kūrybiškumas

Sabina augo kūrybiškoje aplinkoje, tačiau ji kalba apie kūrybą ne kaip objektą, o kaip universalų įrankį spręsti bet kokias susiklosčiusias problemas. „Tai nereiškia, kad jei esu kūrybiška namuose, tai su vaikais tik piešiame, karpome ar dainuojame lopšines. Mes improvizuojame spręsdami buitines problemas.

Tarkim, virtuvėje. Aš nieko nemoku gaminti pagal receptą – visuomet improvizuoju. Vyras su tuo jau susitaikė, nes kai pamaloninu šeimą kokiu nors patiekalu, jis pavalgęs pasako: „Ačiū, buvo labai skanu. Gaila, kad valgiau tai pirmą ir paskutinį kartą“, – su šypsena šeimos gyvenimo akimirkomis dalijosi Sabina.

Renatos Drukteinytės nuotr./Sabina Daukantaitė.
Renatos Drukteinytės nuotr./Sabina Daukantaitė.

6. Karštas šokoladas

Štai tokia veikli moteris S.Daukantaitės akimis: smalsi, nepataisoma optimistė, skubanti, lekianti, improvizuojanti... Taigi logiška būtų pakalbėti ir apie energijos išteklius. Iš kur ta moteris semiasi energijos tam, kad tiek daug visko nuveiktų?

„Mano atsakymas atėjo iš vienos komandiruotės Minske. Ėjau prospektu visiškai išsekusi – dvi paros beveik be miego, laukė dar vienas susitikimas. Ir štai mano kolegė baltarusė, prilaikydama mane už parankės, pasiūlė: „Žinai, nuvesiu tave į vieną labai jaukią vietą ir pavaišinsiu karštu šokoladu.“ Kadangi neturėjau jėgų niekam priešintis, sutikau.

Pakanka trumpų stotelių, tų atokvėpio minučių, kad visai iš kito kampo pažvelgtum į savo gyvenimą.

Kavinėje išgėrusi didelį puodą karšto šokolado su džiovintomis spanguolėmis pajutau, kaip visu kūnu – nuo rankų pirštų galiukų iki pat pėdų – perėjo gera, šilta energija. Atsigavau ir turėjau jėgų dar keliems susitikimams. Nuo to laiko karštas šokoladas man tapo lyg panacėja – jį verdu ir darbe, ir mano komunikacijos agentūra vadinasi „adcacao“ – pridėk kakavos“, – apie stebuklingą akimirkos poveikį pasakojo S.Daukantaitė.

TAIP PAT SKAITYKITE: Mokslininkai: dėl nenusisekusių santykių kaltinkite savo tėvus

7. Sustojimas

Kūnui atsigauti karšto šokolado gal ir pakanka, tačiau sielai reikia kai ko kito. „Nuovargio priešnuodžiu laikau sugebėjimą sustoti – nors trumpam. Kad pailsėtum, atsigautum, nebūtina laukti savaitgalio ar išsiruošti kelioms dienoms į Druskininkus. Pakanka trumpų stotelių, tų atokvėpio minučių, kad visai iš kito kampo pažvelgtum į savo gyvenimą. Tai veikia – tos problemos, kurios prieš kelias minutes atrodė labai didelės, pasirodo tokios menkos. Taigi mano suspėjimo vienas ingredientų – gebėjimas fiksuoti tas ramybės akimirkas ir nemurkdyti savęs į purvą. Kai šeima didelė, rūpesčių išties yra daug, bet stengiuosi rasti laiko sau, pastebėti tik džiugias akimirkas. Išmokau atsikvėpti netgi vairuodama“, – dalijosi S.Daukantaitė.

Ji tikina, kad ir kojų sumerkimas į šiltą vonelę vakare – puiki atokvėpio minutė. Tokių mažų stotelių moteris suranda daug, o bene viena svarbiausių – tinklaraščio rašymas.

„Kai prieš metus pradėjau jį rašyti, net netikėjau, kad ši veikla mane taip įtrauks ir bus toks malonumas, būdas suprasti save, pasidaryti tam tikras išvadas. Skaitytojų turiu daug – skaičiai pralenkė net optimistiškiausias mano prognozes. Nepamirškite sustoti“, – konferencijoje „Mane įkvėpė vaikai“ dalyvėms linkėjo Sabina.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Vardai

„Daugiau šypsenos“

Grąžinti verta

Kuriu ir apsaugau

„Susitikime lauke“

Renginių gidas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką