Mykolo Romerio universiteto (MRU) Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto prof. dr. Godos Kaniušonytės ir tarptautinės mokslininkų komandos atliktas tyrimas* rodo, kad toks paaiškinimas –pernelyg supaprastintas.
Tyrime dalyvavo daugiau nei 500 Lietuvos 5–8 klasių mokinių. Du kartus per mokslo metus apklausę paauglius, mokslininkai analizavo, kaip keičiasi jų emocinė savijauta ir elgesys bei kas tuos pokyčius lemia.
„Bendraamžių įtaka – kaip dviejų tipų radijas“, – dalinasi vaizdžia metafora psichologijos profesorė. „Geriausias draugas – tai „ausinės“: poveikis intymus, artimas, stiprus. Populiarumo normos – tai garsiai leidžiama muzika klasėje: net jei nenori, girdi, kas madinga, kas „cool“, ir tai labiau formuoja viešą elgesį bei įvaizdį.“
Artimos draugystės: bendras pasaulio aiškinimas
Artimiausi draugai paauglystėje ne tik leidžia laiką kartu. Jie dalijasi išgyvenimais, kartu aptaria konfliktus, nesėkmes, baimes ir lūkesčius. Tokiuose santykiuose emocijos gali būti palaikomos, taip pat – ir sustiprinamos.
Sakykime, draugės Aistė ir Barbora dalinasi viena su kita savo baimėmis dėl egzaminų. Tokie pokalbiai gali padėti joms jaustis suprastoms, atsakingiau mokytis. Tačiau jei abi linkusios dramatizuoti, nerimas gali tik stiprėti.
Anot mokslininkų, tai, kas vyksta paauglio vidiniame pasaulyje – jo savijauta, vidiniai išgyvenimai, santykis su mokykla ir netgi mokymosi pasiekimai – labiausiai siejasi su artimiausios draugystės dinamika. Taigi, geriausias draugas gali turėti ypač reikšmingą vaidmenį paauglio emocinei raidai.
Klasės normos, matomumas ir statusas
Visai kitaip veikia klasės populiarumo struktūra. Čia svarbiausia ne emocinis artumas, o matomumas ir pripažinimas.
Ankstyvoje paauglystėje stiprėja poreikis priklausyti grupei ir būti pastebėtam. Statusas tampa savotiška socialine valiuta. Jis lemia, kas išgirstamas, kas kviečiamas į bendras veiklas, kieno nuomonė laikoma svarbia. Todėl populiariausių mokinių elgesys įgauna normatyvinę galią net tiems, kurie su jais artimai nebendrauja.
„Kai tema susijusi su išaugusiu socialinių tinklų naudojimu ar stiprėjančiais rūpesčiais dėl išvaizdos, svarbiau žiūrėti į platesnę klasės „statuso kultūrą“, – dalinasi prof. dr. Goda Kaniušonytė.
Įsivaizduokime, Jurgis 7 klasėje pradeda domėtis tam tikrais sportiniais žaidimais ar išskirtine apranga, nes mato, kad tai sulaukia bendraamžių dėmesio ir pripažinimo. Net jei jis artimai nebendrauja su populiariausiais klasės mokiniais, jis prisitaiko prie to, kas vertinama. Čia veikia ne draugystės intymumas, o socialinis mokymasis – stebėjimas, kuris elgesys „apdovanojamas“ dėmesiu.
Tyrėjų teigimu, duomenys rodo stipresnes sąsajas tarp klasės normų ir statuso bei siejasi su viešomis, su įvaizdžiu susijusiomis sritimis: socialinių tinklų naudojimu, kūno įvaizdžiu, demonstratyviu elgesiu.
„Bendraamžių įtaka paaugliams nėra vienoda visose srityse, todėl, jei norime suprasti, kodėl vaikas keičiasi, verta klausti ne tik kas jo draugai, bet ir kokias normas jo aplinkoje nustato populiariausi bendraamžiai“, – pabrėžia prof. dr. G. Kaniušonytė.
Ką tai reiškia mokykloms ir šeimoms?
Šios mokslininkų įžvalgos leidžia geriau suprasti, kuriose srityse ieškoti paaiškinimų dėl kintančio paauglio elgesio. Jei stiprėja emociniai sunkumai ar probleminis elgesys, verta atidžiau pažvelgti į artimiausias draugystes. Jei auga spaudimas atitikti tam tikrą įvaizdį, didėja susirūpinimas išvaizda ar intensyvėja socialinių tinklų naudojimas, svarbiau analizuoti klasės normų struktūrą.
„Socialinis šio tyrimo poveikis galėtų būti perėjimas nuo universalių, visiems vienodų prevencijos programų prie įvairesnių, labiau diferencijuotų sprendimų“, – teigia profesorė. Pasak jos, mokyklos galėtų kryptingiau stiprinti saugias, palaikančias draugystes ir emocinį raštingumą, o kartu sąmoningai formuoti klasės normas, kurios mažintų statuso spaudimą ir lyginimąsi.
Profesorė taip pat pabrėžia, kad bendraamžių įtaka – tik vienas iš paauglio raidą formuojančių sluoksnių. Šeima, individualūs vaiko bruožai, platesnė kultūrinė aplinka taip pat išlieka svarbūs. Tačiau suprasti, kad paauglio gyvenime vienu metu veikia du skirtingi socialiniai lygmenys – mikrolygmuo (artima draugystė) ir makrolygmuo (klasės normos), – reiškia atsisakyti pernelyg paprasto paaiškinimo apie „blogą kompaniją“.
Kartais pokyčiai prasideda nuo vieno artimo balso. Kartais – nuo visos klasės choro. O supratimas, kuris iš jų šiuo metu skamba garsiau, gali tapti esminiu žingsniu ieškant pagalbos, kai ištinka sunkumai.
