Sekite 15min Google
Vienas dažniausių klausimų, kuriuos slaugos komandai užduoda artimieji, yra: „Kaip atrodo mirtis sergant demencija?“ Kiekvieno žmogaus patirtis skirtinga, tačiau gyvenimo pabaigoje dažnai pasireiškia panašūs fiziniai ir psichologiniai pokyčiai.
Taigi, kas iš tiesų yra mirimo procesas? Tai paskutinis gyvenimo etapas, kai organizmo funkcijos palaipsniui lėtėja ir kūnas ruošiasi gyvenimo pabaigai. Žinojimas, ko galima tikėtis šiuo laikotarpiu, greičiausiai nepašalins sielvarto ar liūdesio, tačiau gali padėti sumažinti nerimą ir baimę, rašo „Remo Health“.
Kokius pokyčius žmonės dažniausiai patiria artėjant mirčiai?
Artėjant mirčiai, kūnas ir protas gali rodyti tam tikrus ženklus, kad žmogaus gyvenimas eina į pabaigą. Dažnai tai būna fiziniai pokyčiai, susiję su lėtėjančiomis organizmo funkcijomis. Kitais atvejais jie atspindi smegenų veiklos pokyčius.
Šiuos dažniausiai pasitaikančius požymius galima suskirstyti į keturias grupes:
-
Odos ir kraujotakos pokyčiai.
-
Kvėpavimo pokyčiai.
-
Susijaudinimas, neramumas ir kiti elgesio pokyčiai.
-
Sumažėjęs protinis ir fizinis aktyvumas.
Odos pokyčiai ir sulėtėjusi kraujotaka
Artėjant mirčiai žmogaus oda gali išblykšti arba įgauti pilkšvą atspalvį. Ji taip pat gali būti vėsesnė liečiant, nei tikimasi. Galūnės, pavyzdžiui, rankos ir kojos, kartais pamėlsta ar įgauna purpurinį atspalvį.
Taip nutinka todėl, kad kraujotaka nebėra tokia aktyvi kaip anksčiau, o organizmas kraują paskirsto kitaip.
Kvėpavimo pokyčiai
Gyvenimo pabaigoje artimojo kvėpavimas dažnai tampa paviršutiniškesnis ir lėtesnis. Kartais gerklės užpakalinėje dalyje susikaupia skysčių. Dėl jų gali atsirasti gargaliavimą primenantis garsas, vadinamas mirties gargaliavimu.
Šis garsas daugeliui šeimos narių ir draugų kelia nerimą, jo klausytis gali būti sunku. Tačiau paprastai pačiam demencija sergančiam žmogui jis nesukelia diskomforto. Jei atrodo, kad žmogus vis dėlto jaučia diskomfortą, yra vaistų, kurie gali padėti jį sumažinti.
Slaugos komanda gali įvertinti, ar žmogui skauda, ar jis jaučia kitų nemalonių simptomų, ir patarti, kaip jam padėti.
Susijaudinimas, neramumas ir kiti elgesio pokyčiai
Jei gyvenimo pabaigoje žmogus vis dar juda ir reaguoja į aplinką, jis gali atrodyti sujaudintas ar neramus. Pavyzdžiui, gali nuolat liesti drabužius ar patalynę, muistytis, atlikti pasikartojančius judesius.
Tokiu atveju galima padėti sukuriant ramią aplinką. Vis dėlto svarbu atsižvelgti į individualius žmogaus poreikius ir tai, kas jam suteikia ramybę.
Vieniems žmonėms patinka švelnus fizinis kontaktas, pavyzdžiui, laikymas už rankos. Kitus ramina tyli muzika ar gamtos garsai, tarkime, lietaus šnarėjimas. Dar kitiems palengvėjimą suteikia vėsus ventiliatoriaus pučiamas oras.
Sumažėjęs protinis ir fizinis aktyvumas
Paskutiniame gyvenimo etape žmogaus fizinis aktyvumas ir protinė veikla paprastai silpnėja. Jis vis mažiau reaguoja į aplinką, gali visiškai nustoti kalbėti.
Žmogus taip pat valgo ir geria mažiau, nes šiuo gyvenimo etapu organizmui reikia mažiau energijos. Kai kurie žmonės gali visiškai atsisakyti maisto ir skysčių arba patirti rijimo sutrikimų – disfagiją.
Artėjant gyvenimo pabaigai žmogus dažnai miega ilgiau, dažniau užsnūsta arba tiesiog ilsisi, užuot aktyviai bendravęs ir įsitraukęs į aplinkos veiklą.
Manoma, kad klausa gali išlikti net tuomet, kai kiti pojūčiai jau silpsta. Todėl net jei artimasis nebereaguoja į aplinką, jis vis dar gali girdėti, ką jam sakote.
Kai kuriems žmonėms paskutinėmis gyvenimo akimirkomis pasireiškia ir vadinamasis galutinis sąmoningumo prašviesėjimas (angl. terminal lucidity). Žmogus staiga tampa budresnis, atmerkia akis, apsidairo, kartais net pradeda kalbėti ar reaguoti į aplinką.
Taip nutinka ne visiems, tačiau toks reiškinys yra įmanomas.
Visi šie pokyčiai gali būti natūrali mirimo proceso dalis. Vis dėlto artimiesiems kartais sunku suprasti, ar žmogaus aktyvumo sumažėjimas iš tiesų reiškia, kad artėja gyvenimo pabaiga. Jei kyla abejonių, geriausia pasikalbėti su slaugos komanda. Specialistai gali įvertinti žmogaus būklę, paaiškinti pastebimus pokyčius ir padėti suprasti, ar prasidėjo mirimo procesas.
Kaip suprasti, kad mirtis jau arti?
Tiesą sakant, tiksliai numatyti, kada žmogus įkvėps paskutinį kartą, neįmanoma. Kiekvienas organizmas skirtingas. Kai kuriems žmonėms mirimo procesas trunka vos kelias valandas, kitiems – kelias dienas ar net savaites.
Kad ir kiek laiko truktų šis paskutinis gyvenimo etapas, tokia trukmė gali būti natūrali.
Kartais žmonės nori, kad mirimo metu šalia būtų artimieji. Šeimos nariai ir draugai lieka prie lovos, laiko žmogų už rankos ir suteikia jam ramybės savo buvimu. Kai kurie žmonės miršta artimųjų glėbyje.
Tačiau pasitaiko ir kitaip – žmogus miršta vos artimiesiems trumpam išėjus iš kambario.
Šeimos nariams ir draugams tokios akimirkos gali būti itin sunkios. Jie gali jausti kaltę, kad nebuvo šalia, nors iš tikrųjų dėl to nėra kalti. Kartais artimieji įveikia didelį atstumą, praleidžia valandų valandas prie ligonio lovos, tačiau žmogus miršta būtent tą trumpą akimirką, kai jie išeina iš kambario.
Tai taip pat gali būti natūrali gyvenimo pabaigos dalis. Artimųjų nebuvimas pačią paskutinę akimirką nereiškia, kad jie nepadarė pakankamai ar kad žmogus liko vienišas viso šio proceso metu.
Kas gali būti šalia mirštančio žmogaus?
Tai priklauso nuo paties žmogaus norų. Jei artimasis iš anksto išreiškė savo pageidavimus, reikėtų stengtis juos gerbti.
Vieni žmonės nori, kad paskutinėmis gyvenimo akimirkomis šalia būtų šeimos nariai, draugai ar dvasininkas. Jie nori atsisveikinti su svarbiausiais žmonėmis ir pajusti jų artumą.
Kiti gyvenimo pabaigoje pageidauja privatumo ir nori ramiai, tyliai atsisveikinti su šiuo pasauliu. Abu pasirinkimai yra priimtini.
Taip pat galima pasikalbėti su žmogų prižiūrinčia slaugos komanda ir išsiaiškinti, ar vienas iš jos narių galėtų būti šalia. Tai ne visada įmanoma, todėl nereikėtų to laikyti savaime suprantamu dalyku. Vis dėlto specialistai gali padėti pasiruošti paskutinėms akimirkoms ir iš anksto patarti, kaip suteikti žmogui daugiau komforto.
Artimojo mirtis neišvengiamai sukelia sielvartą ir skausmą. Atsisveikinti nepaprastai sunku, tačiau buvimas šalia paskutinėmis gyvenimo akimirkomis gali tapti ypatinga dovana – galimybe dar kartą išreikšti meilę ir parodyti, koks svarbus tas žmogus buvo.
