Norint, kad santykiai būtų tvirti ir išliktų artimi, jiems reikia sąmoningo dėmesio ir pagarbos. „Iš savo patirties porų terapijoje galiu pasakyti – net ir pačios gražiausios sąjungos gali iširti, jei įsivyrauja trys destruktyvūs elgesio modeliai. Pažink juos, atpažink ir – jei reikia – keiskis“, – sako „Psychology Today“ autorius, psichoterapeutas Jeffrey Bernstein.
Partnerio jausmų nuvertinimas
„Tu per jautri“; „Nereikia dramatizuoti“; „Tu čia sureikšmini smulkmeną“ – šios frazės, nors ir tariamos galbūt su geriausiais ketinimais, gali gilinti atstumą. Jos siunčia žinutę: „Tavo emocijos nesvarbios“ – o tai ilgainiui griauna pasitikėjimą.
„Viena mano klientė, Lina (vardas pakeistas), sakė: „Kai pradėjome draugauti, jis man dažnai kartodavo, kaip stipriai mane myli. O dabar – vos tik pradedu kalbėti apie tai, kas man svarbu – sako, kad aš nenormali.“ Po kelių mėnesių sulaukiau skambučio – jos vyras maldavo kartu ateiti į terapiją. Lina sutiko, bet atvyko nutolusi, šalta, emociškai jau atsitraukusi. Jos žodžiai buvo trumpi ir aiškūs: „Man gana.“ Jų santykiai subyrėjo“, – pasakojo poras konsultuojantis specialistas.
Taškų skaičiavimas
„Kas paskutinis atsiprašė?“; „Kas dažniau inicijuoja artumą?“; „Kas labiau stengiasi?“ – toks požiūris sukuria konkurenciją, ne bendrystę. Partneriai tampa tarsi priešais, o ne sąjungininkais.
„Kita pora – Edis ir Joana – terapijoje sakė, kad jų pagrindinė problema: nuolatiniai barniai. Paprašiau jų išvardyti bent tris dalykus, kuriuos vertina vienas kitame. Edis tuoj pat atsakė: „Joana – puiki mama, buvo šalia, kai netekau darbo, o anksčiau buvo mano geriausia draugė.“ Joana, sugraudinta, pridūrė: „Edis – ištikimas, skaniai gamina, ir moka prajuokinti.“ Tai buvo mažas, bet labai reikšmingas lūžis – priminimas, kad vertinimas, o ne sąskaitų suvedinėjimas, padeda atkurti artumą“, – kalbėjo ekspertas.
Emocinis atsiribojimas
Garsus santykių tyrinėtojas John Gottman šį reiškinį apibūdina kaip užsisklendimą – kai vienas iš partnerių tiesiog nustoja kalbėti, reaguoti, išsijungia. Tai vienas iš pavojingiausių signalų santykiuose, nes joks ryšys negali išgyventi be atviro bendravimo.
„Mano terapijoje sėdėjo pora – Emma ir Simonas. Emma – užsisklendusi, rankos sukryžiuotos, akys į grindis. Galiausiai ji ištarė:
„Šitaip dabar elgiuosi, nes tu taip elgiesi, kai aš bandau kalbėti apie pinigus. Tu tiesiog dingsti – kaip aš dabar.“ Simonui tai buvo tarsi žaibas iš giedro dangaus. Susigraudino ir pasakė: „Taip elgdavosi mano mama, kai jos ko nors prašydavau, o ji būdavo blogos nuotaikos. Ji nemokėjo kalbėtis apie pinigus. Ir, regis, aš paveldėjau šitą elgesį“, – kalbėjo psichoterapeutas, pridūręs kad kartais mūsų tyla kalba garsiau nei žodžiai.
Parengta pagal „Psychology Today“.
