Ne iš pykčio – iš tylos
Naujasis modelis, kurį ekspertai vadina „tylaus atitolimo“ skyrybomis (angl. disconnection divorce), neturi dramatiškų konfliktų ar išdavysčių. Dažnai tokios poros aplinkiniams atrodo idealios – šeimoje nėra skandalų, neištikimybės, jokios akivaizdžios krizės. Tačiau po paviršiumi kaupiasi nejautrumas, emocinis atšalimas ir vis gilėjantis tarpusavio atotrūkis.
Poros nustoja kalbėtis ne apie buitį, o apie save. Dingsta smalsumas vienas kitam, dalijimasis svajonėmis, net juokas. Partneriai gyvena greta, bet ne kartu. Ir vieną dieną vienas iš jų tiesiog pasako: „Aš nebenoriu taip gyventi.“
Kodėl tai pavojinga?
Šio tipo skyrybos ypač pavojingos tuo, kad jos ilgą laiką būna nematomos net patiems partneriams. Nė vienas nesijaučia pakankamai blogai, kad ieškotų pagalbos, bet abu jaučiasi nebegyvi ryšyje. Ir kai skyrybų sprendimas pagaliau ištariamas, jis dažnai būna netikėtas bent vienai pusei.
Psichologai įspėja: tokio tipo emocinė atskirtis – tai tarsi lėtai verdantis vanduo. Jis nekunkuliuoja, bet galiausiai vis tiek išgarina santykių esmę – artumą.
Kas tai lemia?
Ekspertai išskiria keletą priežasčių:
-
Nuolatinis užimtumas. Darbas, vaikai, pareigos – poros tampa kambario draugais, o ne partneriais.
-
Emocinis atsiribojimas. Užuot kalbėję apie jausmus, žmonės renkasi tylą arba paviršutinišką bendravimą.
-
Lūkesčių neatitikimas. Kai santykiai nepateisina svajonių, o apie tai nešnekama, nusivylimas kaupiasi.
-
Technologijos. Vietoj pokalbio – ekranai. Vietoj buvimo kartu – naršymas socialiniuose tinkluose atskirai.
Ką galima daryti?
Gera žinia ta, kad tai – ne nuosprendis. Daugelis porų gali sugrįžti į ryšį, jei tik laiku pastebi, kad tolsta vienas nuo kito. Pajutę, kad tai vyksta, bet norėdami išsaugoti santykius, jie gali pamėginti terapiją ir įvairias priemones. Padėti gali:
-
Reguliarūs atviri pokalbiai. Net jei jie trumpi – svarbu dalintis ne tik dienos įvykiais, bet ir tuo, kaip jaučiatės.
-
Sąmoningas buvimas kartu. Be telefonų, be televizoriaus – tik jūs ir laikas vienas kitam.
-
Pagalbos paieška anksčiau, nei atrodo būtina. Terapeutas gali padėti atgaivinti dialogą, kai patiems nepavyksta.
Skyrybos retai įvyksta staiga. Dažniau jos būna paskutinis žingsnis po metų tylos, nusivylimo ir abipusio „nebebuvimo“ kartu. Naujausi tyrimai primena – santykiai miršta ne nuo ginčų, o nuo atitolimo. Bet kiekvieną atstumą galima įveikti, jei tik išdrįstama kalbėtis, girdėti ir norėti būti arčiau.
